Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ bankroto byloje Nr. eB2-275-638/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apygardos teisme 2018 m. gruodžio 4 d. gautas bankroto administratorės UAB „Tytus“ prašymas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorė prašymą motyvavo tuo, kad 2018 m. lapkričio 29 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pripažinti UAB „Dumesta“ ir ko bankrutavusia ir pradėti taikyti likvidavimo procedūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.1. Bankroto administratorė žinojo, kad vyksta teisminis ginčas dėl I. Ž. finansinių reikalavimų dalies, kurių suma vertine išraiška sudaro daugiau nei 50 procentų visų bendrovės finansinių reikalavimų, patvirtinimo, todėl negalėjo šaukti ginčijamo kreditorių susirinkimo. Taip pat ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas tiek skundžiamą nutartį, tiek ir priimdamas ankstesnę 2018 m. spalio 26 d. nutartį, žinojo, kad tebevyksta teisminis ginčas dėl itin didelės vertės I. Ž. finansinių reikalavimų dalies, kuri sudaro daugiau nei 50 procentų visų bendrovės finansinių reikalavimų.

8.2. Nors bankroto bylą nagrinėjantis teismas buvo atmetęs bankroto administratorės prašymą leisti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, nutartyje nurodydamas septynių dienų jos apskundimo terminą, jau 2018 m. spalio 26 d. nutartimi teismas, patenkinęs bankroto administratorės prašymą ir leidęs BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorei sušaukti pirmąjį BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkimą, nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Liko neaišku, kodėl bylą nagrinėjantis teismas tuo pačiu klausimu vieną kartą priėmė skundžiamą (bankroto administratoriui nepalankią) nutartį, o kitą kartą nurodė, kad nutartis (nepalanki kreditorei I. Ž.) yra neskundžiama.

8.3. Esą dėl nurodytų aplinkybių kreditorė net neturėjo galimybės apskųsti nutartį, kuria bankroto administratorei buvo visiškai nepagrįstai leista sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. Pažymėjo, kad kreditorė savo pažeistas teises siekė apginti, paduodama atskirąjį skundą net ir dėl neskundžiamos apygardos teismo nutarties. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį atskirąjį skundą priimti atsisakė, nurodydamas, kad kreditorė, nesutikdama su kreditorių susirinkimo nutarimu, galės jį apskųsti, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1455-798/2018 Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditorės I. Ž. 7 300 Eur dydžio finansinis reikalavimas, palikta nepakeista. Nors ši situacija sudarė pagrindą I. Ž. kaip kreditorei dalyvauti kreditorių susirinkime, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas neįvertino aplinkybės, kad kreditorė, dalyvaudama kreditorių susirinkime tik su 7 300 Eur vertės patvirtintais reikalavimais ir balsuodama „prieš“ šeštuoju darbotvarkės klausimu, negali nusverti priešingai balsavusių kreditorių balsų persvaros.

10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nėra saistomas nei administratoriaus prašymo, nei kreditorių susirinkimo nutarimo, įpareigojančio administratorių kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros taikymo.

10.2. BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo tęsti bendrovės veiklą ar sudaryti taikos sutartį. Bendrovės akcininkė 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkime balsavo „už“ likvidavimo procedūros taikymą, dėl to akivaizdu, jog bendrovės nemokumas nebus atkurtas, todėl pastarąjai pagrįstai taikoma likvidavimo procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Dumesta“ ir ko buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 30 straipsnio 4 dalis).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio. Tačiau ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai. Taigi į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuris vėliau buvo patikslintas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. spalio 26 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimis. BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkimas 2018 m. lapkričio 29 d. šeštuoju darbotvarkės klausimu nutarė pripažinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankrutavusia ir pradėti taikyti likvidavimo procedūrą (ĮBĮ 30 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgus į kreditorių susirinkimo nutarimą, bankroto administratorė UAB „Tytus“ 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino UAB „Dumesta“ ir ko bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

16. Kreditorė I. Ž. skundžiamos nutartie nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, jog vyksta teisminis ginčas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris esą sudarytų daugiau nei pusę visų BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių reikalavimų dydžio, ir kad su dabartiniu 7 300 Eur reikalavimu, net ir prieštaraudama bendrovės pripažinimui bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ji negalėjo nulemti kreditorių susirinkimo balsų daugumos. Be to, esą bankroto administratorė melagingai nurodė teismui, kad kreditorė balsavo „už“ nutarimą pripažinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankrutavusia ir pradėti taikyti likvidavimo procedūrą.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip yra nurodyta šios nutarties 14 punkte, nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas, būtinas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir konstatavus, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo įmonei taikyti likvidavimo procedūras, nelaukiant kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Apeliantė I. Ž., nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, skundo negrindžia aplinkybėmis, kad teismas be pagrindo konstatavo egzistuojant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygas, ir neįrodinėja, kad yra galimybė atkurti įmonės mokumą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Dumesta“ ir ko pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, pažeidė materialinės ar proceso teisės normas, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas. Nors kreditorių susirinkimo nutarimas atitinkamu klausimui teismui nėra būtinas, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Dumesta“ ir ko pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, vadovavosi 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ir bankroto administratorės 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktu prašymu pripažinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

18. Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis negalėjo būti priimta todėl, kad vyksta ginčas dėl kreditorės I. Ž. finansinio reikalavimo, yra deklaratyvus ir jokiu būdu neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nes vykstantis ginčas nesustabdo bankroto proceso ir atitinkamai ĮBĮ 30 straipsnio reikalavimų vykdymo.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.