Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-81-544/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-01Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-24Panevėžio apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-05-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2S-81-544/2012
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01459-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
I. P., A. S.
Ieškovas
KB Rokiškio kredito unijos
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-81-544/ 2012

Teisėja Loreta Kukelkienė Proceso Nr. 2-37-3-01459-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.5; 121.14;122.3; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUNUTARTIS

2012 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės A. S. ir jos šeimos narių nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui civilinėje byloje Nr. 2-1652-620/2011 pagal ieškovės KB Rokiškio kredito unijos ieškinį atsakovėms A. S. ir I. P. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsiliepimas

Atsakovė I. P. teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo KB Rokiškio kredito unijos ieškinį dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitos atsakovės A. S. ir jos šeimos narių nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui pagal pasiūlyme dėl tinkamo prievolės įvykdymo 2011-10-25 sąrašą. Nurodė, kad ieškovas nesivadovauja LR CPK 144 str. 1 d., kuri nustato pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. S. ir jos šeimos narių nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui (b. l. 95-96).

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino ir jį atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 144 str. 1 d. 1 ir 3 punktai numato tik atsakovo nekilnojamojo daikto ir kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Laiduotojos I. P. pasiūlyme dėl tinkamo prievolės įvykdymo ieškovei yra nurodytas A. S. bendras santuokinis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi kreditoriaus Rokiškio kredito unijos pareiškimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo solidarių skolininkų A. S. ir I. P. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 7914,16 Lt reikalavimo sumai, o, jų nesant ar esant nepakankamai – ir skolininkams priklausančias bankuose ir kredito įstaigose esančias sąskaitas ar pinigines lėšas trūkstamai sumai. Centrinės hipotekos įstaigos filialas Hipotekos skyrius prie Šiaulių miesto apylinkės teismo byloje pateikė 2011-11-21 pažymėjimą Nr.100666/11/2 apie turto arešto akto Nr.0511004955 pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre, kuriame nurodyta, kad 7914,16 Lt sumai yra apribotas disponavimas atitinkamu atsakovei A. S. priklausančiu 1/3 dalimi pastatų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. P. automobiliui HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo 2011-10-14 nutartis yra įvykdyta, galiojanti, nėra pateikta duomenų, kad siūlomas areštuoti turtas priklauso atsakovei, todėl papildomai areštuoti turtą atsisakė. Teismas taip pat nurodė, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant iš pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, vykdymą (b. l. 104-105).

Šalies argumentai

Atsakovė I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti prašymą dėl arešto taikymo atsakovės A. S. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Nurodo, kad 2011-10-25 pasiūlyme ieškovui dėl tinkamo prievolės įvykdymo nurodė areštuotino minėtos atsakovės ir jos šeimos narių valdomo turto, kurio apimtis ir vertė nežinomi, sąrašą. Žino, jog dalis sąraše jos nurodyto turto galimai yra fiktyviai perleisti A. S. sūnui, kas patvirtina, jog ji atlieka aktyvius veiksmus, kurie teismo sprendimo įvykdymą daro negalimą. Atsakovė A. S. pripažįsta, kad ji nesąžiningu elgesiu ir apgaule įkalbėjo ją būti laiduotoja. Jeigu teismas matytų, kad ji nėra tinkama atsakove, tai areštuoto A. S. turto neužtektų patenkinti ieškovo reikalavimus neužtektų, nukentėtų ieškovas, o tuo pačiu teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Teismas pagal savo kompetenciją turi pritaikyti veiksmingiausias priemones, kad pažeistos asmens teisės būtų atkurtos, išpildyti teisėti lūkesčiai ir laikytis CK 1.5 str. 4 d. principų (b. l. 106-107).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kiek buvo būtina ir pakankama užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmę, jos užtikrina ieškovo interesų apsaugą. Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu (b. l. 118-119).

Atskirasis skundas netenkintinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 144, 145 str. nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai nustatė ir įvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai išaiškino ir taikė CPK 144-146 straipsnius, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo. CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir 7914,16 Lt ieškinio sumai areštavęs solidarių atsakovių A. S. ir I. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas (b. l. 56-57). Iš bylos duomenų matyti, kad yra apribotas disponavimas A. S. priklausančia 1/3 dalimi pastatų ir žemės sklypo, esančio J. T.-Vaižganto g. 29 ir atsakovės I. P. automobiliui HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-83). Panaudotų laikinųjų apsaugos priemonių suma atitinka ieškinio sumą. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Šiuo atveju apeliantei areštuotu automobiliu neuždrausta naudotis ir jį valdyti, o tik apribota disponavimo juo teisė. Atskirajame skunde nenurodyta, kaip tokio masto apribojimai esminiai pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas trikdo įprastą atsakovės ar jos šeimos narių gyvenimą, riboja galimybę užsiimti įprasta veikla, gyvenimo būdu ar pan. Teismo nuomone, tokia laikinoji apsaugos priemonė visiškai atitinka bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kaip kad to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai, todėl papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jas keisti pagal apeliantės prašymą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, liks neįvykdytas. Todėl, nors atsakovė A. S. pareiškimu prašo nuimti laiduotojos I. P. turtui areštą, įsipareigoja kreditą ieškovei grąžinti iš savo turto ir pajamų (b. l. 108), tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ne todėl, kad ieškinys apeliantės atžvilgiu yra pagrįstas, o todėl kad bylos duomenys duoda pagrindą manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pasidarytų sunkiau ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ir ieškovui (b. l. 12-13). Teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo motyvų, susijusių su laiduotojo atsakomybės vertinimu, atsakovės sąžiningumu, nes šie argumentai gali būti aktualūs nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė