- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-793-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01459-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Skolininkas
- I. P., A. S.
- Kreditorius
- Rokiškio
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-793-227/2011
Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01459-2011-8
2011 m. gruodžio 1 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. P. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-1502-620/2011 pagal kreditoriaus Rokiškio kredito unija pareiškimą dėl 6819,49 Lt skolos, 651,89 Lt palūkanų, 442,78 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidarią prievolę turinčių skolininkių A. S. ir I. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius Rokiškio kredito unija kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti 6819,49 Lt skolos, 651,89 Lt palūkanų, 442,78 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 59,36 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) solidariai iš skolininkių A. S. ir I. P., taip pat pateikto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždėti areštą skolininkių kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams 7914,16 Lt sumai, o jų nesant, ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas trūkstamai sumai, uždraudžiant skolininkams vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodė, kad skolininkų veiksmai verčia abejoti jų finansinės būklės stabilumu, gera valia ir gebėjimu įvykdyti savo įsipareigojimus ir verčia manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-10-14 nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino, pareiškimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo solidarių skolininkų A. S. ir I. P. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 7914,16 Lt reikalavimo sumai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o jų nesant ar esant nepakankamai, kad būtų užtikrintas pateiktas kreditoriaus reikalavimas, areštavo skolininkėms priklausančias, bankuose ir kredito įstaigose esančias sąskaitas ar pinigines lėšas trūkstamai sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismui pateiktą pareiškimą.
Nurodė, kad pateiktas reikalavimas pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir didelė reikalavimo suma leidžia manyti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti negalimas priimto teismo įsakymo vykdymas (CPK 144 str.). Skolininkei ir jos laiduotojai buvo išsiųsti pranešimai dėl paskolos sutarties įsipareigojimų nevykdymo ir skolos sumokėjimo, tačiau skolininkės iki šiol nėra sumokėję visos skolos. Laikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstu. Kadangi nutarties priėmimo dienai teismui nebuvo žinoma kokį turtą turi skolininkės, jį surasti ir aprašyti pavedė kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Areštuoto turto saugojimą perdavė skolininkams. Laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešus skolininkams, pripažinus, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdytų laikinų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą nebeįmanomą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, neatitinkančiu CPK 433 str. keliamų reikalavimų pareiškimo formai ir turiniui, kadangi neįvardintas tikrasis skolininkas, jo adresas, darbo vieta. Pareiškime nemotyvuotas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones I. P. atžvilgiu. Pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos skolininkei A. S. ir tik po to, kai kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iš įkeisto ar areštuoto turto, tuomet bus galima nukreipti į laiduotojos turtą. Apeliantė buvo apgauta, įkalbėta tapti laiduotoja, pati skolininkei A. S. suteiktu kreditu nesinaudojo. Kreditorius vilkino kredito išsiieškojimą, rizikingai taikstėsi su naudos gavėja, nesiėmė priemonių jos turtui laiku uždėti areštą.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškimo suma skolininkėms yra didelė, tai leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus - pranešimus dėl skolos sumokėjimo, į kuriuos skolininkės nereagavo. Apeliante skunde nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ji būtų pajėgi įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą. Teismas nepažeidė ekonomiškumo principo, pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek buvo būtina. Skolininkė nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Skolininkė nereagavo į skolą, nebendradarbiavo su kreditoriumi, piktybiškai vengė atsiskaityti. Apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl to, kad pirmiausia laikinosios priemonės skolininkei A. S. ir tik po to, jei kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas - jos turtui, kadangi jos abi turi solidarią prievolę kreditoriui. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pareiškimo neatitikimo CPK 433 str. reikalavimams nesusiję su nagrinėjimu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Civilinio proceso kodekso 144 str. numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė.
Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju pirmosios instancijos teismas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo CPK XXIII skyriaus normų nustatyta tvarka, t.y. išduodant Teismo įsakymą. CPK 433str.1d.5p. numato, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas ir motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą. Pareikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorius nurodė, kad skolininkai neatsiskaito su kreditoriumi, kas verčia abejoti skolininkų finansinės būklės stabilumu. Apeliantė teigia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas, tačiau I. P. neginčija, kad ji nereagavo į kreditoriaus siunčiamus pranešimus, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, todėl teismas turėjo pagrindą daryti prielaidą, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti. Be to, I. P. apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis yra gera, kad teismo įsakymu priteista suma jai nėra didelė.
Apeliantė nurodo, kad sudarant laidavimo sutartį ji buvo apgauta, įkalbėta tapti laiduotoja, pati skolininkei A. S. suteiktu kreditu nesinaudojo, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik skolininkės A. S. atžvilgiu. Šis apeliantės teiginys laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus kreditoriaus reikalavimą keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno ar abiejų skolininkų. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Todėl kreditorius, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių skolininkų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas kreditoriaus pareikšto prašymo (CPK 13 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu, esant prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų skolininkų atžvilgiu ir teismui pripažinus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, jeigu vykdant teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu, paaiškėtų, kad jo turto nepakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones abiejų skolininkių atžvilgiu. Apeliantės argumentus dėl pareiškimo neatitikimo procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams teismas laiko nesusijusiais su nagrinėjimu skundu, todėl dėl jų nepasisako.
Išaiškinama, jog skolininkė turi teisę pasinaudoti CPK 146 ar 150 str. nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti įmokėjusi atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikusi laidavimo raštą.
Teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kadangi teismo nutarties įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodytas skolininkės vardas, pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties įžanginėje dalyje bei rezoliucinės dalies pirmojoje dalyje nurodytą skolininkės I. P. vardą, vietoj „Irminta“ teisingai įrašant „Irmina“.
Šios nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui.