- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-298-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01459-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Romualdas Januška
- Atsakovas
- I. P., A. S.
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-298-212/2013
2013 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-620/2013 pagal kooperatinės bendrovės Rokiškio kredito unija ieškinį atsakovėms I. P., A. S. dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Rokiškio kredito unija prašė solidariai priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 7 914 Lt skolos (iš jos 6 819,49 Lt negrąžintos paskolos, 651,89 Lt palūkanų bei 442,78 Lt delspinigių), bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovių 7 692,77 Lt skolą, 231 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai; priteisė solidariai iš atsakovių 70,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2010-04-02 ieškovė su atsakove A. S. sudarė 8 000 Lt paskolos sutartį su 14,40 procentų metine palūkanų norma. Paskolos galutinis grąžinimo terminas 2011-10-02. Bendra paskolos suma – 8 943,86 Lt. Atsakovė I.P. laidavimo sutartimi užtikrino 8 000 Lt paskolos su 14,40 proc. metine palūkanų norma prievolės įvykdymą ieškovei bei įsipareigojo atsakyti visu turtu ieškovei, jeigu paskolos gavėja –A. S. tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal 2010-04-02 paskolos sutartį. Laiduotojai buvo išaiškinta, kad jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys ieškovei ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t.y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Laiduotoja įsipareigojo sumokėti ieškovui negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovo pranešimo išsiuntimo, jei paskolos gavėjas negrąžins paskolos ar jos dalies, nesumokės palūkanų ar jų dalies.
Ieškovė 2011-09-07 pranešimais dėl skolos sumokėjimo atsakovėms pranešė, kad A. S. nesilaiko įmokų mokėjimo tvarkaraščio pagal 2010-04-02 paskolos sutartį, prašė sumokėti skolą. Nurodė, kad 2011-10-02 baigiasi paskolos mokėjimo terminas ir ji bus priversta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, į bylą įtraukiant ir laiduotoją. Laiduotojai I.P. taip pat buvo pranešta, kad ji kartu su paskolos gavėja A. S. atsako ieškovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, prašė padengti A. S. įsiskolinimą. Ieškovė informavo, kad paskolos gavėjui ir laiduotojui nevykdant paskolos ir laidavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų bei neatsiliepus į pranešimą iki 2011-09-21, ieškovė kreipsis į teismą dėl paskolos išieškojimo iš paskolos gavėjo ir laiduotojo. Ieškovė 2011-09-21 pranešimu Nr.143 įspėjo atsakoves, kad neatsiskaičiuos su ieškove iki 2011-10-06 ji be raštiško įspėjimo nutrauks sudarytą paskolos sutartį bei kreipsis į teismą dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių mokėti pagal paskolos sutartį sumų išieškojimo. Ieškovė vėliau ne kartą ragino atsakoves sumokėti skolą ir nesulaukusi priklausančių įmokų 2011-10-05 Rokiškio kredito unijos valdyba nutarė nepadengus įsiskolinimo 2011-10-06 nutraukti su atsakove 2010-04-02 paskolos sutartį Nr.10-00008 ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo kreiptasi nedelsiant po paskolos sutarties nutraukimo, t. y. 2011-10-07.
Šalies argumentai
Atsakovė I.P. teismui buvo pateikusi ieškinį dėl 2010-04-02 laidavimo sutarties Nr.10-00010 pripažinimo negaliojančia, kurioje buvo išsamiai ištirtos laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės ir ieškovės ieškinys atmestas. Panevėžio apygardos teismas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimą paliko nepakeistą ir padarė išvadą, kad apeliantė I.P. neįrodė, jog 2010-04-02 laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl jos suklydimo, ar kitų asmenų apgaulės ir pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė apklausti atsakovės I.P. prašomų liudytojų dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat kad sutartis su ja buvo sudaryta apgaule.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-10-14 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pateikto kreditoriaus Rokiškio kredito unijos pareiškimo užtikrinimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo solidarių skolininkų A. S. ir I. P. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 7 914,16 Lt reikalavimo sumai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o jų nesant ar esant nepakankamai, kad būtų užtikrintas pateiktas kreditoriaus reikalavimas, areštuoti skolininkams priklausančias, bankuose ir kredito įstaigose esančias sąskaitas ar pinigines lėšas trūkstamai sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismui pateiktą pareiškimą. Teismo nutartis atsakovei I.P. buvo įteikta 2011-10-20 ir ji nebuvo apskųsta. Šioje teismo nutartyje nenurodė konkretaus turto, kuris turi būti areštuojamas, todėl nepagrįsti teismo posėdžio metu išsakyti atsakovės I.P. atstovo teiginiai, jog ieškovė prašė taikyti atsakovės I.P. automobilio areštą. Antstolė I. B. areštavo turto – 7 914,16 Lt sumai, tiek atsakovei A. S. priklausančio nekilnojamojo turto-1/3 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių J. T.-Vaižganto g.29, Rokiškio r. sav., tiek ir atsakovei I.P. priklausantį automobilį Hyundai. Vėliau atsakovė I.P. vėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. S. ir jos šeimos narių nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui pagal pasiūlyme dėl tinkamo prievolės įvykdymo kreditoriui 2011-10-25 sąrašą. Tą patį prašymą pateikė ir 2013-01-10 įvykusio teismo posėdžio metu. Teismas atsakovės I.P. prašymus vertino kaip bylos vilkinimą, nes toks prašymas jau buvo išspręstas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-28 teismo nutartimi. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2012-01-24 nutartimi, apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį paliko nepakeistą ir konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2011-10-14 nutartimi visiškai atitinka bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kaip to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai, todėl papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jas keisti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovės I.P. motyvą, kad jeigu ieškovė atsisakė jos pasiūlymo dėl tinkamo prievolės įvykdymo nukreipiant išieškojimą ir taikant laikinąsias apsaugos priemones kitam atsakovės A. S. turtui, tai pastarajam nesutikus, ji turėtų būti atleista nuo solidariosios atsakomybės, atmetė, nes laidavimo sutartyje to nenumatyta.
Kadangi atsakovės prievolės ieškovei nėra įvykdę, teismas priteisė 6 819,49 Lt negrąžintos paskolos, 651,89 Lt palūkanų solidariai iš atsakovių ieškovės naudai. Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į sutarties pobūdį, sutarties šalis, skolos dydį, teismas laikė, kad paskaičiuoti 0,10 procento dydžio delspinigiai pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtina baudines netesybas ir sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teismas taikė nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įstatymą ir laikė, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba vertintina kaip orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste ir byloje nesant duomenų, kad kreditoriaus nuostoliai yra didesni nei priteistinos netesybos, atsižvelgdamas tiek į paskolos davėjo, tiek į paskolos gavėjo teises bei teisėtus interesus, į paimtos paskolos sumą, remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas netesybų dydį mažina, jas skaičiuojant 0,05 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I.P. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisiant iš atsakovės A. S. 7 692,77 Lt skolą, 231 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai bei 70,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisti iš atsakovės A. S. visas bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Mano, kad teismo sprendimas naikintinas, nes teismas tendencingai vertino byloje nustatytas tarp ginčo šalių faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto ieškinio pagrindą, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, vienus jų – ieškovų, laikė pagrindu, kitus – atsakovės I.P., nepagrįstai atmetė arba išvis nevertino. Teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, nepagrįstai vertino dalies faktinių duomenų, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, ignoravo įrodymų vertinimo principus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir kad A. S. yra pareikštas įtarimas, nestabdė civilinės bylos kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. Ieškovė jau apie atsakovės A. S. nemokumą žinojo 2010-10-06, tačiau neaišku kodėl tik 2011-10-07 vienašališkai nutraukė sudarytą 2010-04-02 paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog pati A. S. raštu parašė, jog pasinaudojo atsakove I.Puipaite bei apgavo ją, ji pati žadėjo grąžinti visas skolas. Nei ieškovė, nei teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovė A. S. turi turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą, tačiau uždėjo areštą tik atsakovės I.P. turimai transporto priemonei. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apie imamą kreditą žinojo ir atsakovės sutuoktinis J. S., nes pasirašė ant prašymo vartojimo paskolai gauti. A. S. slėpė šį faktą ir melavo teismui, jog jos sutuoktinis nieko nežinojo apie imamą kreditą, kad ji kreditą ėmė savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas neapklausė J. S. ir M. S., kurie apeliantės manymu turėjo būti apklausti apie kredito suteikimo aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, jog A. S. be apeliantės sutikimo naudojo jos asmeninis duomenis, pati pildė visus reikiamus dokumentus apeliantės vardu, siekdama gauti kreditą, be to apgaulės būdu iš apeliantės išviliojo pažymą apie jos gaunamas pajamas ir ją be jos leidimo ir žinios pateikė Rokiškio kredito unijai. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog ieškovė paraišką dėl kredito suteikimo svarstė apeliantei nežinant, nes jos parašo ant pateiktų dokumentų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, ar teisėtai ir laikantis įprastų kredito procedūrų vyko svarstymas suteikti kreditą A. S.. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė dokumentais, pateiktais ieškovei iki 2010-04-02, kuriuose niekur nėra apeliantės sutikimo būti kredito laiduotoja. Ieškovė atsakovei A. S. kreditą išmokėjo apeliantei nieko nežinant. Laidavimo sutartis, kurią pildė 2010-03-29 A. S. ir pateikė ieškovei be atsakovės I.P. parašo įrodo, jog apeliantė neteikė jokio kaip laiduotojos garanto ir nepatvirtino savo sutikimu. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas į apeliantės nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino, nesivadovavo protingumo, teisingumo kriterijais bei ignoravo įrodymų vertinimo principus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitoms, byloje esantiems įrodymams, todėl toks sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir tenkino ieškovės ieškinį. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas turėjo stabdyti bylą iki tol kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Teismas teisingai taikė teisės normas ir laikėsi formuojamos teismų praktikos, nestabdydamas civilinės bylos, nes nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama teisme, o tik atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su šia civiline byla, nes jokie įtarimai ieškovei nėra pareikšti. Nurodo, jog laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės jau yra išnagrinėtos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-345-620/2012 bei Panevėžio apygardos teismo 2012-11-15 nutartimi. Išnagrinėtose bylose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir jų įrodinėti nereikia, todėl apeliantės apeliacinis skundas iš esmės pateiktas dėl to paties dalyko. Mano, jog nėra jokio pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes visos aplinkybės ir viskas yra pasisakyta pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalių ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl laiduotojos atsakomybės už skolininko prievolės nevykdymą pagal paskolos sutartį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės I.P. argumentais, jog teismas nevertino visų bylos aplinkybių, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, atmeta juos kaip nepagrįstus.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė nustatytas faktines bylos aplinkybes, konkrečius įrodymus ir jų pagrindu tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovės Rokiškio kredito unijos ieškinį patenkinti. Byloje nustatyta, kad Rokiškio kredito unija su atsakove A. S. 2010-04-02 sudarė 8 000 Lt paskolos sutartį su 14,40 procentų metine palūkanų norma. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2011-10-02 (t. 1, b. l. 5-8). Atsakovė I. P. 2010-04-02 laidavimo sutartimi įsipareigojo Rokiškio kredito unijai atsakyti visu savo turtu, jeigu paskolos gavėja A. S. tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Paskolos sutartį (t. 1, b. l. 9-10). Kadangi A. S. prievolę vykdė netinkamai, ieškovė pagrįstai pareikalavo, kad atsakovės A. S. ir I.P. prievolę įvykdytų solidariai.
Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė privalomą bylos sustabdymo institutą yra nepagrįstas. Atsakovė I.P. 2012-01-20 pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. S. sukčiavimo (t. 1, b. l. 117). Pagal CPK 163 straipsnio nuostatas teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I.P. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Šiam teismo sprendimui pritarė ir atsakovė A. S. (t. 1, b. l. 121-124).
Aplinkybės, jog atsakovė A. S. įtikino I.P., jog pati grąžins skolą unijai, jos raštiškas prisipažinimas, jog apgavo ir pasinaudojo I. Puipaite neatleidžia atsakovės I. P. nuo atsakomybės, kurią ji įgijo laidavimo sutarties pagrindu. Be to, Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-07-19 sprendimu atmetė I.P. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o Panevėžio apygardos teismas 2012-11-15 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 1-5). Šioje civilinėje byloje buvo išsamiai išnagrinėtos laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės, I. P. argumentai dėl apgaulės ir tyčios, teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl teisėjų kolegija dėl tų pačių aplinkybių papildomai nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog laidavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų ir Rokiškio kredito unijai nutraukus Paskolos sutartį, su paskolos gavėju solidari atsakomybė tenka laiduotojui (CK 6.6 str. 5 d.).
Apeliantės argumentai, jog Rokiškio kredito unija paraišką dėl kredito suteikimo A. S. svarstė jai nežinant, kreditas buvo išmokėtas taip pat nieko jai nežinant nepagrįsti ir atmestini. Pirma, nenuginčyta ir todėl galioja laidavimo sutartis, kurioje nurodytas A. S. suteiktos paskolos dydis ir tuo pačiu laidavimo apimtis. Antra, jokie norminiai aktai neįpareigoja Kredito unijos išmokėti paskolinius pinigus paskolos gavėjui privalomai dalyvaujant laiduotojui ar jam pranešant. Trečia, įrodymų, jog I. P. nesutiko laiduoti už atsakovę A. S., nėra. Priešingai, byloje esanti laidavimo sutartis įrodo, jog apeliantė sutiko laiduoti už atsakovei A. S. suteiktą kreditą. Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymą. Juo prisiimama rizika, todėl laiduotojas privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Šiuo atveju prieš pasirašant sutartį Rokiškio kredito unijos paskolų vadybininkė išaiškino laiduotojai laidavimo atsakomybę. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė liudytojų J. S. ir M. S. apie kredito suteikimo aplinkybes. Kaip matyti iš 2013-01-10 – 2013-01-22 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 19-30) teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymus dėl liudytojų apklausos, nurodydamas, kad tai nėra susiję su bylos nagrinėjimu. Kolegijos nuomone toks pirmosios instancijos teismo nutarimas visiškai pagrįstas, nes byloje nagrinėjamas klausimas dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, o ne dėl paskolos sutarties nuginčijimo, todėl atsisakymas apklausti liudytojus nedaro sprendimo neteisėtu.
Kiti apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovė I. P. kaip laiduotoja, kartu su paskolos gavėja atsakove A. S. yra solidariai atsakinga ieškovei už 7 692,77 Lt prievolės neįvykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog laiduotoja I.P. įvykdžiusi solidariąją pareigą Rokiškio kredito unijai, turės teisę regreso tvarka reikalauti iš A. S. to, ką ji įvykdė (CK 6.9 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teisumui nėra privalomas.
Apeliantė I. P. prašymą nagrinėti jos apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nepagrindė jokiais argumentais. Apeliaciniame skunde apeliantė smulkiai išdėstė savo motyvus dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kur nurodė visas, jos manymu, svarbias bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.