Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio 11 d. grįžo iš kaimo, išleido žmoną prie namų ir ji nuėjo į namus, o jis mašinoje turėjo pasidarytą kokteilį. Turėjo šeimoje problemų, motina po insulto, paguldė į ligoninę, susijaudino, karšta labai, gurkštelėjo ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten nuomojo butą, pastatė mašiną, likusį kokteilį išgėrė. Kažkoks jaunuolis priėjo ir pasakė, kad nufilmavo, kaip važiavo, ir tada privažiavo policijos pareigūnai. Susijaudinęs buvo ir nemąstė, todėl atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai siūlė pasitikrinti, jis atsisakė. Yra buvęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų atitarnavo ir niekada nebuvo išgėręs, net su kvapu nėra buvęs. Jautėsi apsvaigęs, nevalgęs visą dieną ir dar vaistus vartojo. Savo veiksmus blogai vertina. Pareigūnams pasakė, kad nevairavo, gal iš susijaudinimo, bet pripažįsta, kad vairavo. Apie įvykį žmona sužinojo kitą dieną po įvykio, kai jai paskambino. Žmona išsigando, kur dingo, jai paaiškino ir ji nepagyrė už tai. (duomenys neskelbtini) metai kartu su žmona gyvena, ranka rankon eina ir tai buvo vienintelis kartas, kai taip pasielgė (b. l. 130).

Galima laiduotoja M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. Pirmadienį jis paskambino, kai buvo paleistas iš areštinės, ir pasakė, kad buvo sulaikytas, buvo neblaivus, pakirto rankas, kojas. Labai neigiamai vertina, tai nepataisomi dalykai. Jeigu būtų laiduotoja, tai būtų pokalbiai ir šiuo metu labai daug kalbasi, visur kartu, atsisakė sandėlio, kur kartais jis pernakvodavo, ir žinoma kad priežiūra. Ji yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir ten dirba (duomenys neskelbtini) metai. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), o prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) dirbo. Jeigu skirtų užstatą, įsipareigoja sumokėti (b. l. 131).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Policijos registruojamų įvykių registre 2023 m. birželio 11 d. 22.07 val. registruotas pranešimas, ROIK Nr. 0123000334007, kad nuo „Viada“ link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „VW PASSAT“, sidabrinės spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 4-7).

2023 m. birželio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), G. S., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais G. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 8-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ragavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiais patrulis O. G. surašė tarnybinį pranešimą, kad patruliuojant Vilniuje, kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, nuo Viados link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja automobilis „VW Passat“ sidabrinės spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Iš paskos automobilio „VW Passat“ sidabrinės spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pranešėjas D. T., telefonu paaiškino, kad minėtas automobilis ką tik sustojo (duomenys neskelbtini), privažiavus prie stovinčio (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, už jo vairo sėdėjo G. S., bendraujant su juo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, važiuoti į medicinine įstaigą atsisakė, paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį, gėrė alkoholinį gėrimą alų (b. l. 12).

D. T. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 22.06 važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo galimai neblaivų VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris pavojingai manevravo tarp eismo juostų, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Visą laiką važiavo už minėtos transporto priemonės, vairuotojas iš akiračio nebuvo dingęs, stebėjo visą laiką. Vairuotojas įsuko į (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę, jis sustojo netoliese. Automobilyje alkoholinių gėrimų nevartojo. Likusį laiką vairuotojas sėdėjo automobilyje (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. G. S. vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 14).

O. G. liudytojo apklausos metu parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2023 m. birželio 11 d. apie 22.10 val. patruliuodami Vilniuje, kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo „Viados” degalinės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja automobilis „VW PASSAT”, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus. Paskui minėtą automobilį VW važiavo pranešėjas, kaip vėliau nustatė – tai buvo D. T. Jiems vykstant nurodytu adresu susisiekė su pranešėju telefonu, šis paaiškino, kad VW automobilis ką tik sustojo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Netrukus jiems atvykus minėtu adresu, privažiavo prie stovinčio automobilio „VW PASSAT“. Pastebėjo, kad automobilyje kairėje pusėje vairuotojo sėdynėje sėdėjo asmuo, kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo G. S. Automobilio variklis nebuvo užvestas. Asmuo automobilyje buvo vienas. Bendraujant su G. S. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios, judesiai asmens buvo nekoordinuoti. G. S. paklausė, ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Pats G. S. atsakė, kad maždaug prieš pusvalandį gėrė alaus. Kiek išgėrė, nenurodė. G. S. mažiausiai 3 kartus pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Jis tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, klausė, kokiu pagrindu jie nori patikrinti jo blaivumą, aiškino, kad nevairavo. G. S. tai pat pasiūlė važiuoti į medicininę įstaigą patikrinti kraują dėl blaivumo nustatymo, tačiau G. S. į ją vykti tai pat kategoriškai atsisakė. Asmuo vairavimo fakto neneigė, teigė, kad vairavo automobilį, o manevravo po važiuojamąją dalį todėl, nes kalbėjo mobiliuoju telefonu. G. S. paaiškino, kad alkoholį vartojo jau sustojęs būtent minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nori paminėti, kad automobilyje alkoholinių gėrimų nebuvo. Įvykio vietoje tai pat buvo jau apklausoje minėtas pranešėjas D. T. Asmuo paaiškino, kad VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo važiuojamoje kelio dalyje tarp eismo juostų, kėlė pavojų eismo saugumui. Asmuo teigė, kad VW automobiliui sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), VW automobilio vairuotojas iš jo akiračio dingęs nebuvo iki jų atvykimo, tai pat aiškino, kad nieko nevalgė ir negėrė, iš automobilio išlipęs nebuvo. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 37-39).

D. T. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 22.00 val. Vilniuje, Gabijos gatvėje, pamatė važiuojant automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis tuo metu išvažiavo iš Medeinos gatvės į Gabijos gatvę, jis jį „pakirto“, sukėlė avarinę situaciją, dėl ko jis turėjo staigiai stabdyti, jis važiavo iš paskos to automobilio, jis jam sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, kadangi jis važiavo tarp juostų, netolygiai stabdė, netolygiai didino greitį, važiavo be įjungtų priekinių žibintų, nerodė posūkių signalų, jis 22.05 paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad vairuoja galimai neblaivus asmuo, o jis važiuoja paskui jį. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tuomet pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš jos į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur minėtas vairuotojas įsuko į (duomenys neskelbtini) į gyvenamųjų namų kiemą, automobilių stovėjimo aikštelę, ten pastatė automobilį ir sustojo, variklį užgesino, jis tuo tarpu jau kalbėjo su policijos pareigūnais, minėto automobilio vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje, ten jis sėdėjo iki 5 minučių (kol atvyko pareigūnai), vairuotojas (vyras) automobilyje buvo vienas, jis nuo jo buvo sustojęs apie 20 metrų atstumu, lygiagrečiai su juo, per kokius keturis ar penkis automobilius šone, iki atvykstant policijos pareigūnams jis minėtą vyrą stebėjo nuolat, jis automobilyje tiesiog sėdėjo, jis nei valgė, nei gėrė, tą matė tikrai aiškiai, nors tarp jų buvo automobiliai, bet stovėdamas lygiagrečiai viską stebėjo per savo ir kitų automobilių langus. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vietą, kur stovi vairuotojas, o jis sėdėjo savo automobilyje ir laukė tolimesnių nurodymų, pats išlipęs iš savo automobilio nebuvo, prie „WV PASSAT“ priėjęs arti nebuvo. Girdėjo, kaip atvykę policijos pareigūnai vairuotoją ragino pūsti į alkotesterį, tai sakė ne vieną kartą, tačiau, kad vairuotojas pūstų į alkoholio matuoklį, jis nematė. Praėjus gal 15 minučių matė, kad pareigūnai sodino vairuotoją į tarnybinį automobilį, bet pastarasis pradėjo priešintis, muistėsi, tuomet jis suprato, kad jis nepūtė į alkotesterį. Jis surašė paaiškinimą, o vairuotoją išvežė, vairuotojas jam yra nepažįstamas žmogus. Tuo metu, kai važiavo paskui vairuotoją, nematė, kad jis kalbėtų telefonu, jo rankos nebuvo pakeltos, taip pat pasirodė keista, kad buvo jau vakaras, bet jis vairavo su akiniais nuo saulės. Jis automobilyje važiavo vienas, vaizdo registratoriaus savo automobilyje neturi (b. l. 41-43).

D. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad yra Mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės veiklos sritis yra automobilių nuoma. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo įmonei. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta transporto priemonės nuomos sutartis tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėta įmonė išsinuomojo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis pagal transporto priemonės priėmimo perdavimo ir grąžinimo aktą buvo perduotas 2022 m. lapkričio 14 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai E. J. Nuo to laiko jis nežino, kas minėtą automobilį vairavo, tikėtina, kad įmonės darbuotojai. Jis pažįsta asmenį, vardu G. S., jį yra matęs kelis kartus, jis jo kitoje įmonėje, teikiančioje automobilių remonto paslaugas, remontavęs savo automobilį (ne VW Passat), nori patikslinti, kad asmenį pažįsta tik iš matymo kaip klientą. Jis nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis 2023 m. birželio 11 d. vairavo jo įmonei priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį iš aikštelės atsiims pats (b. l. 45-47).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad keleivinio automobilio „VW Passat“ valdytojas-savininkas – MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „VW Passat Variant 1,9 TDI“ kaina be PVM – 2 014,50 Eur, kaina su PVM – 2 550 Eur (b. l. 26).

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog G. S. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra jis, 2023 m. birželio 11 d. 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius (b. l. 14), G. S. atsisakė tikrintis neblaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo. G. S. kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis prieš vairuodamas gėrė alkoholinį kokteilį, jo kaltę taip pat patvirtina kiti įrodymai – BIRT žiūryklės duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, fotolentelės, vaizdo įrašai, liudytojų D. T., O. G., A. Š. parodymai. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, iš kaltinimo G. S. šalina aplinkybę, kad jis, 2023 m. birželio 11 d. 22.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes G. S. neblaivumas šioje byloje nebuvo įrodytas, o vien neblaivumo požymių nustatymas neleidžia daryti išvados, kad jis vairavo neblaivus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

M. S. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą leisti laiduoti už G. S. (b. l. 115). Teismui ji paaiškino, kad ji labai neigiamai vertina sutuoktinio poelgį, paskirta laiduotoja kalbėtųsi su sutuoktiniu, nors ir šiuo metu labai daug kalbasi, įsipareigojo užtikrinti G. S. priežiūrą (b. l. 131).

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 85), baustas administracine tvarka (b. l. 87-89), pensininkas. G. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad G. S. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

M. S. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka bausta 1 kartą, nuobauda negaliojanti, darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad M. S. yra (duomenys neskelbtini), puikiai atlieka užduotis, yra kvalifikuota (b. l. 116).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis G. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 12 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „VW Passat Variant 1,9 TDI“ kaina be PVM – 2 014,50 Eur, kaina su PVM – 2 550 Eur (b. l. 26). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 550 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, vokas su kompaktine plokštele su vaizdo įrašais – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos M. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš G. S. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 550 Eur valstybės naudai.

G. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“; voką su kompaktine plokštele su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. S., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. S., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.