- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- e2-376-835/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02264-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemond draudimo brokeris“
- Kategorijos
- 2.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemond draudimo brokeris“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 42 257,79 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovas buvo paskirtas ieškovės nemokumo administratoriumi ir atstovaudamas ieškovę jis pasirašė taikos sutartį su likviduojama uždarąja akcine bendrove (toliau – LUAB) „Laugina“ dėl jos 42 257,79 Eur (2 789,79 Eur palūkanos) finansinio reikalavimo į bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Kontmena“, šis reikalavimas bus teikiamas tvirtinti BUAB „Kontmena“ bankroto byloje ir BUAB „Kontmena“ su tuo sutinka, kitų byloje pareikštų reikalavimų šalys viena kitos atžvilgiu atsisako, kurią Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino. Atsakovas kaip nemokumo administratorius šiuo atveju piktnaudžiavo teise sudaryti taikos sutartis, ją įgyvendino nesilaikydamas jam nustatytų profesinės veiklos standartų ir dėl to 42 257,79 Eur suma padidėjo ieškovės turimi įsipareigojimai, todėl šie veiksmai galėtų būti pripažinti veiksmais, lemiančiais nemokumo administratoriaus civilinę atsakomybę įmonei ir atitinkamai jos kreditoriams. BUAB ,,Kontmena“ bankroto bylos dokumentai atsakovui buvo perduoti tik pagal 2023 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktą, todėl taikos sutartį atsakovas sudarė nesusipažinęs su bylos medžiaga, ji sudaryta tarpusavyje susijusių asmenų. Tai, kad atsakovas yra susijęs su taikos sutartį pasirašiusiu asmeniu, patvirtinta teismų sprendimais. Atsakovas, neperėmęs visų BUAB ,,Kontmena“ dokumentų, nesusipažinęs su bylomis, taigi nežinodamas tikrosios situacijos, neįsigilinęs ir neįvertinęs galimų ieškinio patenkinimo galimybių, nežinodamas ir visų kitų aktualių aplinkybių, žinodamas, kad sutikdamas su LUAB ,,Laugina“ net 42 257,79 Eur kreditoriniu reikalavimu, pažeis kitų kreditorių teises ir interesus, sudarė taikos sutartį. Per vienerius metus BUAB ,,Kontmena“ gautos pajamas iš turto nuomos vidutiniškai sudarė apie 20 000 Eur, nustačius kitas BUAB ,,Kontmena“ civilinės atsakomybės sąlygas ir jas įrodžius, tik ši suma galėtų būti iš esmės maksimaliai priteista LUAB ,,Laugina“ iš BUAB ,,Kontmena“. Tačiau atsakovas pasirašė taikos sutartį dėl dvigubai didesnės – 42 257,79 Eur sumos. Šiuo atveju situacija, kai nemokumo administratorius sudaro taikos sutartį mainais negaudamas tiesioginės naudos, negali nekelti abejonių dėl taikos sutarties atitikties teisingumo principui ir viešajam interesui. Praėjus vos dviem mėnesiams nuo taikos sutarties patvirtinimo, atsakovas buvo atstatydintas iš BUAB ,,Kontmena“ nemokumo administratoriaus pareigų. Daugumos finansinių reikalavimų turinčių ieškovės kreditorių prašymas dėl atsakovo atstatydinimo Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas dar 2023 m. rugsėjo 8 d. Kreditoriai buvo nurodę, kad nemokumo administratoriaus A. S. elgesys jau peržengė bet kokias įmanomas ribas, padarė didelę žalą BUAB „Kontmena“ ir jos kreditoriams, yra akivaizdus interesų konflikte. Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs BUAB ,,Kontmena“ kreditorių prašymą, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atstatydino atsakovą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas veikė neteisėtai. Tą pagrindžia ir 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje nurodyta, jog atsakovas veikė priešingai kreditoriaus interesams.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų skiriant atsakovui, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LUAB „Laugina“ ir BUAB „Kontmena“ sudaryta taikos sutartis 2023 m. liepos 17 d. buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2347-852/2023. Tvirtindamas taikos sutartį teismas įsitikino, kad taikos sutartis, jos sąlygos atitiko tikrąją šalių valią ir neprieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad teismo nutartimis nustatyta, jog atsakovas veikė priešingai kreditoriaus interesams, nes konstatuota priešingai – atsakovas iš BUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriaus pareigų buvo atstatydintas dėl nuolatinės priešpriešos tarp kreditorių ir nemokumo administratoriaus. Atsakovas laikėsi visų teisės aktų jam keliamų reikalavimų, tarp jų ir nemokumo administratorių etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų, atliko savo pareigas, buvo nešališkas, nepriklausomas ir objektyvus. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, jog taikos sutartis sudaryta neteisėtai tarp susijusių asmenų. Negalima teigti, kad vien tik tai, jog atsakovas yra pažįstamas su LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi, sudaro pagrindą laikyti kokius nors atsakovo veiksmus neteisėtais. Ieškovė nėra patyrusi jokios realios žalos. Jos argumentas, jog tam tikra suma iš BUAB „Kontmena“ vis dėlto galėjo būti priteista LUAB „Laugina“, sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės ieškinyje nurodytas žalos dydis tuo pačiu yra nepagrįstas, nes ji kaip žalą nurodo visą taikos sutarties ir tuo pačiu BUAB „Laugina“ kreditorinio reikalavimo sumą, neatskaičiuojant ieškovės nurodytos galimos priteisti sumos. Ji taip pat nurodė tik pajamų vidurkį, o ne konkrečias pajamas gautas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 27 d., todėl nėra teisingai nustatyta ir įvertinta galima priteisti suma. Ieškovė prašo atlyginti jai tariamą 42 257,79 Eur žalą, kurios ji ne tik realiai nėra patyrusi, tačiau tariamos žalos dydis yra tiesiogiai susijęs su teisėtu, pagrįstu ir teismo patvirtintu kreditoriniu reikalavimu. Be to, ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo Nr. 924 patvirtintą nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašo 40 d. nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė pati piktnaudžiauja savo teisėmis, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, atskiroje byloje realiai ginčija du įsiteisėjusius teismų sprendimus, taip bandydama įgyti nepagrįstą žalos atlyginimą, kurį sudaro net 42 257,79 Eur, todėl tikslinga jai paskirti didžiausią galimą baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui.
Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl žalos atlyginimo
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo paskirtas ieškovės BUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriumi, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi, iš šių pareigų atstatydintas. 2023 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovui buvo perduoti ieškovės turimi teisminiai dokumentai. Atstovaudamas ieškovę atsakovas pasirašė taikos sutartį su LUAB „Laugina“, kurioje taikos šalys pripažino LUAB „Laugina“ 42 257,79 Eur (2 789,79 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą į BUAB „Kontmena“, sutarė, kad jis bus teikiamas tvirtinti LUAB „Laugina“ kreditoriniu reikalavimu BUAB „Kontmena“ bankroto byloje, kitų reikalavimų dalies atsisakė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi šią sutartį patvirtino, taikos sutartis nebuvo apskųsta. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikos sutartyje numatytas finansinis reikalavimas įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sąrašą, patenkintas LUAB „Laugina“ prašymas dėl dalies kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bei patikslintas BUAB „Kontmena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas, kaip nemokumo administratorius, atstovavęs BUAB „Kontmena“ padarė ieškovei žalą sudarydamas taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2347-852/2023, pagal kurią BUAB „Kontmena“ sutiko, jog LUAB „Laugina“ turi 42 257,79 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Kontmena“. Šiuo atveju reikalaudama priteisti žalą, ieškovė žalos atsiradimą sieja tik su atsakovo veiksmais dėl taikos sutarties sudarymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turėtų nemokumo administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
Ieškovė įrodinėja, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo patvirtintas atstatydinant jį iš bankroto administratorių. Be to, jis netinkamai atliko savo pareigas sudarydamas ieškovei nenaudingą taikos sutartį su asmeniu, su kuriuo yra susijęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų, buvo nustatyta, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog atsakovas ir LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. yra susiję asmenys. Taip pat teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Jokių papildomų duomenų, be ieškovės subjektyvios nuomonės apie galimus ryšius tarp šių asmenų ar atsakovo neteisėtus veiksmus, nepateikta ir šioje byloje. 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria taip pat konstatuota, jog nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas suinteresuotas bankroto bylos baigtimi. Teismas nustatė, kad dėl tarp bankroto administratoriaus ir kreditorių kylančių konfliktų administratoriaus pakeitimas susidariusioje situacijoje labiausiai užtikrintų kreditorių visumos interesus, operatyvesnį bei sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą ir patį bankroto procesą. Taigi atsakovas iš BUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriaus pareigų buvo atstatydintas ne dėl neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių. Byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie taikos sutartį sudariusių asmenų ryšius bei suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, todėl preziumuoti atsakovo kaltę dėl ieškovei galimai padarytos žalos nėra pagrindo. Teismo vertinimu pareiga įrodyti, kad atsakovo kaltais veiksmais įmonei buvo padaryta žala, šiuo atveju tenka ieškovei.
Ieškovė taip pat teigė, kad taikos sutartį atsakovas sudarė tinkamai nesusipažinęs su bylos medžiaga. Nemokumo administratorius, atstovaudamas įmonės ir jos kreditorių interesams, turi pareigą vertinti pareikštų ieškinių perspektyvas, jais disponuoti, atsakingai naudotis procesinėmis teisėmis, vertinti teisminių procesų eigą, atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes ir priimti procesinius sprendimus. Ginčo atveju nemokumo administratoriaus pasirinktas procesinės teisės įgyvendinimo būdas ir priimtas sprendimas – sudaryti taikos sutartį yra numatytas P. T., nemokumo administratoriaus vertinimu, toks sprendimas geriausiai atitiko atstovaujamos įmonės ir jos kreditorių interesus dėl galimų nuostolių, atsirasiančių dėl bylinėjimosi išlaidų bei ieškinio perspektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, nes ieškinio klausimas buvo išspręstas galutinai. Teismo vertinimu vien aplinkybė, kad taikos sutartis buvo sudaryta iki atsakovui fiziškai gaunant bylos medžiagą, nepaneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam pakako duomenų įvertinti nagrinėjamos bylos perspektyvumą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovas įgijo teisę su minėtos bylos medžiaga susipažinti teisme (ar per teismų informacinę sistemą) nuo momento, kai buvo paskirtas ieškovės nemokumo administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė ginčą išspręsti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CK 6.984 str.). Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka, o tokie pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). Nemokumo administratoriui sudarius taikos sutartį, o teismui sutartį patvirtinus ir bylą nutraukus, teismo nutartis galėjo būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui, tačiau šia teise nei šalys, nei naujai paskirtas ieškovės administratorius nepasinaudojo. Teisinis reglamentavimas ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ši įsiteisėjusi nutartis yra teisėta ir nepažeidžia ieškovės interesų.
Žalos padarymą ieškovė grindžia ir tuo, kad sudarius taikos sutartį, kuria pripažintas 42 257,79 Eur LUAB „Laugina“ reikalavimas, šia suma nepagrįstai padidėjo ieškovės finansiniai įsipareigojimai, todėl jai padarytos žalos dydis yra 42 257,79 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, deliktinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pvz. jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-202/2012, 2022 m. kovo 29 d. nutartis 2K-49-495/2022). Visais atvejais žala turi būti realiai patirta. 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad teisėtas pagrindas ieškovei subnuomoti iš LUAB „Laugina“ išsinuomotą turtą pasibaigė 2020 m. birželio 8 d. ir ieškovė savo veiksmais padarė LUAB „Laugina“ turtinę žalą. Pati ieškovė taip pat neneigė, jog byloje, užbaigtoje taikos sutartimi, pareikštas ieškinys jos atžvilgiu galėjo būti tenkinamas bent iš dalies. Taigi tikėtina, kad nesudarius taikos sutarties ir byloje teismui priėmus galutinį sprendimą, ieškovės turimi finansiniai įsipareigojimai būtų taip pat padidėję. Ieškovės argumentas, jog tam tikra suma iš BUAB „Kontmena“ vis dėlto galėjo būti priteista LUAB „Laugina“, sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės ieškinyje nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas, nes ji kaip žalą nurodo visą taikos sutarties ir tuo pačiu BUAB „Laugina“ kreditorinio reikalavimo sumą, neatskaičiuojant ieškovės nurodytos galimos priteisti sumos. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog įrodinėdama, kad taikos sutartimi patvirtintas per didelis ieškovės finansinis įsipareigojimas, ieškovė nurodė tik pajamų vidurkį 20 000,00 Eur, o ne konkrečias pajamas gautas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. Ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų ar argumentų, kodėl taikos sutartimi patvirtinta suma galėtų būti laikoma per didele, neįvardino ir nevertino galimo palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad BUAB „Laugina“ taikos sutartimi užbaigtoje byloje buvo pareiškusi ieškinį 101 642,01 Eur sumai, tačiau išsprendus ginčą taikiai tenkinta mažiau nei pusė reiškiamų reikalavimų. Teismo vertinimu šiuo atveju nepakanka duomenų nustatyti, kad taikos sutartimi patvirtintas reikalavimas gali būti laikomas neadekvačiai dideliu.
Nemokumo administratoriui, kai administruojama bankrutuojanti įmonė neturi likvidaus turto, kuris galėtų būti realizuojamas bankroto proceso metu, neefektyvu ir neprotinga tęsti teisminius procesus, kurie nemokumo administratoriaus vertinimu yra neperspektyvūs ir didina bylinėjimosi išlaidas, kurios turės būti padengtos iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, atsiradimo tikimybę. Kitu atveju šios bylinėjimosi išlaidos privalės būti padengtos iš nemokumo administratoriaus lėšų. Tokie nemokumo administratoriaus veiksmai galėtų būti laikomi žala įmonei, kurią jis turėtų atlyginti. Įvertinus šias aplinkybes, taikos sutartimi pripažintas LUAB „Laugina“ finansinis reikalavimas nelaikytinas dėl atsakovo veiksmų ieškovės patirtais nuostoliais (CPK 18 straipsnis).
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių ir atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė nei žalos padarymo fakto ir jos dydžio, nei atsakovo kaltės dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų, nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovo kaltais veiksmais ieškovei buvo padaryta 42 257,79 Eur žala, ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo
Atsakovas prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, įpareigojant pusę baudos pervesti atsakovui. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
Šiuo atveju teismas nenustatė akivaizdžių ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atvejų ir neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vien nepagrįsto ieškinio pateikimas (netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas) savaime nesudaro pagrindo ieškovei taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovo prašymas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Atsakovas prašė priteisti 2 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, todėl jo prašymas tenkinamas visiškai, priteisiant iš ieškovės 2 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ 2 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. S..
Atsakovo prašymą skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų skiriant atsakovui, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.