Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-204-460/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-23
Bylos Nr.: e2S-204-460/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06882-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Aušra Maškevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: R. B.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, „Eimorita“, INKOMLITA, BIGBANK AS
Kreditorius: Valstyinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinė muitinė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-204-460/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06882-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.10.3; 3.4.2.10.6; 3.3.2.5 (S)

-*KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) R. G., R. L., E. V., BIGBANK AS, Lietuvoje veikiantis per BIGBANK AS filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. T. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo nutarta patvirtinti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą (toliau ir Planas). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d.

3. Klaipėdos apylinkės teisme gautas nemokumo administratoriaus V. T. prašymas nutraukti bankrutuojančio R. B. bankroto bylą. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. administratoriui buvo pateiktas kreditorės R. G., kurios patvirtinto reikalavimo suma vertine išraiška sudaro 65,65 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų sumos, prašymas dėl skolininko netinkamų veiksmų, kreipimosi į teismą. Minėtame prašyme kreditorė nurodė, jog R. B. bankroto byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. sausio 27 d., patvirtinto plano vykdymas akivaizdžiai yra netinkamas. R. B. netinkamai vykdė pareigą pagal planą mokėti reguliarias įmokas bankroto administratoriui; R. B. netinkamai vykdė pareigą sąžiningai siekti atkurti mokumą, tenkinti kreditorių reikalavimus, teikti bankroto administratoriui visus duomenis apie gautas pajamas ir pastarojo dėtas pastangas gauti didesnes pajamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis 2022 m. spalio 17 d. buvo sušauktas penktasis kreditorių susirinkimas, kuriame vienbalsiai buvo nutarta pritarti bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą su prašymu nutraukti R. B. bankroto bylą. Su penktojo kreditorių susirinkimo sprendimu bankrutuojantis fizinis asmuo buvo supažindintas dar 2022 m. spalio 17 d., tačiau jo per FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą neskundė, taigi jis įsiteisėjo ir tapo administratoriui vykdytinu.

Atsiliepimas

4. Kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu su nemokumo administratoriaus prašymu sutiko, nurodė, kad jis yra pagrįstas, prašė jį tenkinti.

5. Kreditorė R, G. atsiliepimu su nemokumo administratoriaus prašymu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, patvirtinto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. sausio 27 d. vykdymas yra akivaizdžiai netinkamas: 1) skolininkas netinkamai vykdė pareigą pagal patvirtintą planą mokėti reguliariai įmokas administratoriui; 2) skolininkas netinkamai vykdė pareigą sąžiningai siekti mokumo atkūrimo, kreditorių reikalavimo tenkinimo, teikti visus duomenis administratoriui apie gaunamas pajamas ir pastangas gauti didesnes pajamas. Skolininkas akivaizdžiai pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 punktų nuostatas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė R. B. bankroto bylą, nustatė 450 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį R. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. R. B. tuo metu paties nurodytos pajamos buvo 904 Eur kas mėnesį. Iš to seka, kad R. B. kas mėnesį turėjo pervesti administratoriui ne mažiau kaip po 454 Eur, kas sudarytų iki 2022 m. sausio 27 d. ne mažiau kaip 6 242 Eur. Neatliktos įmokos apima daugiau kaip 13 mėnesių laikotarpį. Tokio dydžio suma sudaro 11 procentų dydžio visų kreditorinių reikalavimų sumos. Skolininkas nepateikė administratoriui jokių duomenų apie šį laikotarpį, nebuvo aktyvus, o tik naudojosi esama situacija, nes nebuvo atliekami atskaitymai, o lėšas skolininkas naudojo išimtinai savo poreikių tenkinimui. Pagal planą bankrutuojantis fizinis asmuo buvo įsipareigojęs per ataskaitinį laikotarpį (pusmetį) pervesti į jo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 3 465,18 Eur sumą, o pervedė tik 2 710 Eur sumą, dėl plano patikslinimo į teismą nesikreipė, todėl privalėjo laikytis paties nustatytų plano įsipareigojimų. R. B. plano įgyvendinimo laikotarpiu planavo gauti tokias pajamas: netekto darbingumo pensiją – 302,79 Eur / mėn.; darbo užmokestį – 724,74 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius); kintamo dydžio dienpinigius – 1 668,33 Eur / mėn. Iš pateikiamo administratoriaus sąskaitos išrašo yra matyti, kad R. B. atliko pavedimus ne kiekvieną mėnesį, kaip tai yra numatyta plane. Akivaizdu, kad šio plano R. B. nesilaikė, gavo ženkliai mažiau pajamų, nepateikė jokių pateisinamų priežasčių, blogino savo turtinę padėtį, pažeidė kreditorių interesus.

6. Pareiškėjas R. B. atsiliepimu į nemokumo administratoriaus prašymą prašė teismo nenutraukti bankroto proceso, sudaryti galimybes per pusę metų išmokėti susidariusį įsiskolinimą. Nurodė, jog kai buvo kreiptasi dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, pareiškėjas teisinių konsultacijų metu suprato esą bankrotas bus pradėtas patvirtinus mokumo planą, pastarojo vykdymas truks 3 metus. Dėl turėtos patirties civilinėse bylose, jis klaidingai padarė išvadą, kad bankroto procedūra prasidėjo ne 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties įsiteisėjimo dieną, o 2022 m. sausio 27 d. nutarties tvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dieną. Dėl minėtos priežasties, po 2020 m. gruodžio 16 d. dalį savo pajamų pareiškėjas išleido sumokėdamas už paslaugas bankroto administratoriui, savo atstovams (už teikiamas dokumentų rengimo paslaugas). Taip pat iš laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 23 d. sukauptų lėšų jis dengė beveik visas savo būtinąsias išlaidas mokumo plano vykdymo metu (pirmą pusmetį). Tuo metu pareiškėjo pajamos dėl sveikatos, pasikeitusios darbovietės buvo pakankamos tik norint sumokėti įmokas kreditoriams ir bankroto administratoriui. Lėšų būtiniesiems poreikiams neliko, todėl pareiškėjas joms skyrė dalį kreditoriams iki mokumo plano sutaupytų lėšų. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad jeigu jis negauna pajamų pakankamų būtinosioms išlaidoms ir įmokoms pagal planą apmokėti, jis negali panaudoti iki mokumo plano patvirtinimo sutaupytų lėšų. Taip pat jis klaidingai manė, kad iškėlus bankroto bylą antstoliai ir toliau tęsia priverstinio išieškojimo veiksmus. Bankrutuojantis asmuo bijojo, kad antstoliai nurašys visas lėšas nuo sąskaitos ir jose neliks lėšų kreditoriams bankroto proceso metu. Taigi gavęs pajamas, norėdamas susimokėti už bankroto procedūras ir teisines paslaugas, dokumentų kopijas, bankrutuojantis asmuo dalį pajamų išleido šioms paslaugoms. Likusias saugojo grynaisiais. Dėl šios priežasties jis nesaugojo lėšų banko sąskaitoje, kaip reikalauja kreditorius. Tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį kreditoriams iškėlus klausimą dėl nesukauptų išmokų, pareiškėjas sužinojo klydęs. Visuma aplinkybių ir klaidingas bankrutuojančio asmens suvokimas lėmė įsiskolinimo kreditoriams susidarymą. Pareiškėjas per 13 mėnesių nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo plano tvirtinimo sukaupė per mažai lėšų kreditoriams. Pareiškėjas dar kartą akcentuoja, kad teismo patvirtiną mokumo planą vykdė jame numatytais terminais. Deja tuo metu gautas jo pajamų dydis nebuvo pakankamas būtinosioms išlaidoms padengti. Jis buvo priverstas naudoti lėšas ir kreditoriams sukauptų lėšų. Prašo teismo nenutraukti bankroto proceso ir leisti jam toliau tęsti procesą, tuo pačiu sudarant galimybes padengti susidariusį įsiskolinimą viso proceso metu. Pareiškėjas ieškos būdų gauti lėšų skolai padengti. Pažymėjo, kad kreditorė klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes, buvusias iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Tokiu būdu klaidingai daro išvadas, esą pareiškėjas nuo bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 8 d. iškelta, įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d.) iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2022 m. sausio 27 d.) turėjo būti sukaupęs sąskaitoje 6 242 Eur (pajamos 904 Eur atėmus būtinųjų išlaidų dydį 454 Eur, padauginus iš 13 mėnesių). Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. dirbo tokiose darbovietėse: 1) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. UAB „Monakto Group Inc“; 2) nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. UAB „Agroskoga“; 3) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (nedarbingumas tęsėsi iki 2022 m. balandžio 4 d.) buvo nedarbingas, nes buvo būtina peties operacija (po dešinio peties sąnario skausmų, diagnozuoto rotatorių sausgyslių plyšimo, 2021 m. lapkričio 5 d. atlikta rotatorių rekonstrukcija, akromioplastika, bursektomija). Per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. viso gavo 12 165,82 Eur pajamų. Bankrutuojantis asmuo atkreipia dėmesį, kad FABĮ ar kiti įstatymai nesuteikia teisės kreditoriams į dienpinigius, gautus laikotarpiu iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ar artimųjų giminaičių (pareiškėjo dukters ir motinos) paramą. Dėl to minėtos sumos nėra įtrauktos į pajamų dydį. Papildomai pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Agroskoga“ neišmokėjo jam darbo užmokesčio už 2021 m. rugpjūčio mėnesį – 922 Eur ir kompensacijos už kasmetines nepanaudotas atostogas – 644 Eur. Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. APS-113-9306/2022 iš šios bendrovės priteista 1 605 Eur suma nėra gauta. Ji į skaičiavimus neįtraukta ir bus skirstoma tik gavus ją iš bendrovės. Tuo pačiu laikotarpiu bankrutuojantis asmuo pagal teismo nutartį galėjo patirti 6 067,74 Eur būtinųjų išlaidų, sumokėti bankroto administratoriui 200 Eur. Taigi pareiškėjas iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo turėjo būti sukaupęs 5 898,08 Eur. Apie 2 700 Eur šios sumos jis išleido būtiniesiems poreikiams mokumo plano vykdymo metu. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. dirbo tokiose darbovietėse: 4) nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. UAB „Agroskoga“; 5) nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. birželio 20 d. UAB „Luknita“; 6) nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 30 d. UAB „Tadeura“; 7) nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki dabar UAB „Juodalksnija“; 8) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. buvo nedarbingas ir gydėsi peties traumą. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. gavo 6 246,53 Eur pajamas. Pagal mokumo atkūrimo planą pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs 360 Eur bankroto administratoriui ir 3 105,18 Eur kreditoriams (517,36 Eur x 6). Viso 3 465,18 Eur. Po kreditorinių reikalavimų ir įmokų kreditoriams pervedimo, bankrutuojančiam fiziniam asmeniui būtinųjų poreikių tenkinimui būtų likę 81,35 Eur, nors tuo pačiu laiku pareiškėjas pagal teismo nutartį galėjo patirti 2 700 Eur būtinųjų išlaidų (450 x 6). Taigi iš iki mokumo plano patvirtinimo sukauptų lėšų (5 898,08 Eur), 2 618,25 Eur sumos dalį jis skyrė savo būtiniesiems poreikiams. Tik tokiu būdu jis galėjo užtikrinti savo gyvybės ir sveikatos saugojimą, darbinių pareigų vykdymą.

7. Kreditorė R, G. pateikė papildomus paaiškinimus į pareiškėjo atsiliepimą. Nurodė, kad pareiškėjas bando nuslėpti savo savanaudiškus kėslus, bandydamas pasinaudoti esama situacija gerinant savo turtinę padėtį, nuslepiant didelę dalį pajamų nuo kreditorių, naudojant pinigines lėšas savo interesų tenkinimui. Aplinkybė, kad jeigu pareiškėjas ne taip suprato, o jo teisininkai jam netinkamai paaiškino, yra teisiškai nereikšminga, ir tai niekaip neatleidžia pareiškėjo nuo jo netinkamo elgesio ir kreditoriams sukeltų pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad iš laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 23 d. sukauptų lėšų jis dengė beveik visas savo būtinąsias išlaidas mokumo plano vykdymo metu. Tuo metu pareiškėjo pajamos dėl sveikatos, pasikeitusios darbovietės buvo pakankamos tik norint sumokėti įmokas kreditoriams ir bankroto administratoriui. Šias aplinkybes paneigia skolininko pateikti rašytiniai duomenys. Iš skolininko pateiktos sąskaitos išrašo yra matyti, kad jis per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d. turėjo 5 402 Eur įplaukų į sąskaitą, o sumokėti administratoriui reikėjo 3 420 Eur. Per šį laikotarpį sumokėjo skolininkas: 2022 m. kovo 1 d. 500 Eur, 2022 m. kovo 27 d. – 500 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 1 140 Eur, 2022 m. liepos 16 d. – 570 Eur, bendroje sumoje 2 710 Eur. Iš šių duomenų yra matyti, kad skolininkas niekada nemokėjo administratoriui įmokų laiku ir tinkamai, nors pajamų turėjo. Atmestini skolininko motyvai, kad negavo atlyginimo 2022 m. liepos mėnesį, nes įsiskolinimas prasidėjo jau nuo pirmojo mėnesio. Nebuvo mokamos įmokos ir balandžio – gegužės mėnesiais. Iš skolininko pateiktos sąskaitos išrašo yra matyti, kad jis per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. turėjo 16 050 Eur įplaukų į sąskaitą, o sumokėti administratoriui reikėjo 6 242 Eur. Vien tik iš šių duomenų yra matyti, kad skolininkas realiai turėjo galimybę sumokėti administratoriui 6 242 Eur, nes skolininkui pagal teismo nustatytą 450 Eur sumą minimaliems poreikiams turėjo pakakti 5 850 Eur sumos, o skolininkas disponavo 16 050 Eur suma, iš kurios atėmus 6 242 Eur administratoriui, skolininkui liktų 9 808 Eur suma, kuri yra beveik dvigubai didesnė suma, nei buvo reikalinga skolininkui minimaliems poreikiams. Iš to seka, kad skolininkas yra nesąžiningas ir veikia savo interesų naudai. Skolininkas nurodo, kad neva tai ne taip suprato 2020 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį. Šią aplinkybę paneigia ir paties skolininko pateiktas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas, iš kurio yra matyti, kad skolininkas yra gerai išmanantis dokumentus ir procesinę tvarką, sugeba ginti savo interesus ne tik teismuose. Skolininkas 2021 m. birželio 25 d. parengtą patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą pats pateikė teismui ir prašė jį patvirtinti. Šiame plane nurodoma: „bankroto administratorius kartu su 6 mėn. mokėjimu patikrins ir paskirstys lėšas, sukauptas per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Bankrutuojantis fizinis asmuo taip pat pažymi, jog visos jo gautos pajamos, kurios viršys šiame plano projekte nurodytas sumas (būtinosios išlaidos + bankroto administravimo išlaidos + įmokos kreditoriams) pagal FABĮ bus pervestos į bankroto administratoriaus pastarojo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą ir vėliau (kartu su pusmetiniu mokėjimu) paskirstytos kreditoriams proporcingai pagal jų reikalavimų dydžius. Ši aplinkybė parodė, kad skolininkas viską suvokė tinkamai ir apie tai žinojo, nes apie šias aplinkybes buvo informuotas ir administratoriaus. Įvertinus skolininko aukščiau nurodytus įsipareigojimus, darytina išvada, kad per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. skolininkas sau turėjo skirti teismo nustatytus 5 850 Eur, o visą likusią sumą pervesti administratoriui. Vadinasi ne 6 242 Eur, o 10 200 Eur (jei sąskaitos išraše yra visos gaunamos skolininko pajamos). Iš UAB „Agroskoga“ pažymos yra matyti kad už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. skolininkui išmokėta 6 861 Eur. Analizuojant skolininko sąskaitos išrašą per šį laikotarpį iš UAB „Agroskoga“ yra gauta tik 3 455 Eur, kas sudaro beveik pusę mokamos sumos. Vertinant skolininko duomenis, kad ginčas su UAB „Agroskoga“ vyko tik dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimo, kvestionuojama apie 6 861 Eur gavimą, gaunant dalį pinigų grynaisiais. Skolininkas klaidingai mano, kad neturi būti skaičiuojami dienpinigiai, kitos pajamos. Pats skolininkas nurodė 2021 m. birželio 25 d. jo mokumo atkūrimo plane nuostatas dėl visų pajamų skaičiavimo ir teismas tokį planą patvirtino. Skolininkas turėjo pateikti administratoriui duomenis apie dienpinigiams skirtų sumų pagrįstą pinigų panaudojimą, o likusias sumas pervesti administratoriui. Nors skolininkas nurodė, kad iš UAB „Agroskoga“ gavo 1 690 Eur dienpinigių, tačiau įvertinus jog gavo 6 861 Eur iš UAB „Agroskoga“, o iš šios sumos tik 2 646 darbo užmokesčio, darytina išvada, kad dienpinigių ar kitų išmokų suma yra žymiai didesnė, o skolininkas vėl klaidina teismą nuslėpdamas tiesą. Pažymi, kad skolininkas dukrai yra pervedęs tūkstantines pinigų sumas, o dukra atgal jam pervesdavo ženkliai mažesnes sumas, kas parodo, kad galimai skolininkas dukra naudojosi kaip pinigų saugotoju tam, kad galėtų nevaržomai naudotis pinigais. Akivaizdu, kad R. B. veiksmai yra nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. R. B. nemokėjo įmokų tiek pagal patvirtintą planą, tiek už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo tenkintas – nutraukta bankrutuojančio fizinio asmens R. B. bankroto byla. Pagrindiniai teismo argumentai:.

8.1. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, turtą. Aplinkybės jog iškėlus bankroto bylą arba patvirtinus mokumo atkūrimo planą pasikeičia pareiškėjo gaunamos pajamos, nelaikytina neteisingos informacijos pateikimu. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas pagrindo nutraukti pareiškėjo bankroto bylą šiuo pagrindu nenustatė.

8.2. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog bankrutuojantis asmuo sąmoningai, turint tikslą nuslėpti gautas lėšas neteikė bankroto administratoriui duomenų apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas. Šių aplinkybių neįrodė ir kreditorė R, G. Kreditorės prielaidos, kad bankrutuojantis asmuo galimai gauna lėšas ir grynais pinigais nėra įrodytos rašytiniais įrodymais, o aplinkybes dėl bankrutuojančio asmens pajamų slėpimo iš esmės paneigia ir byloje pateikti bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašai, teikiami paaiškinimai ir kiti įrodymai. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų pagrindas konstatuoti bankrutuojančio asmens lėšų nuslėpimo faktą, teismas pagrindo nutraukti bankroto bylą vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 6 d. punktu nenustatė (CPK 178 straipsnis).

8.3. Byloje nėra ginčo, kad bankrutuojantis asmuo per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 16 d.) iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2022 m. sausio 27 d.) nepervedė lėšų į nemokumo administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti. Šiuos savo veiksmus pareiškėjas teisina aplinkybėmis, jog klaidingai suprato, kad bankroto procesas prasideda tik patvirtinus mokumo atkūrimo planą. Šiuos pareiškėjo dėstomus argumentus teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus, įvertinus tai, kad pareiškėjas tiek sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų.

8.4. Sutiktina su bankroto administratoriumi ir kreditore, kad bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu disponavo lėšomis ne kreditorių interesais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad fizinis asmuo iškėlus bankroto bylą iš gautų pajamų nevykdė jokių mokėjimų į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą, skirtą bankrutuojančio asmens bankroto procesui vykdyti.

Šalies argumentai

8.5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas informaciją dėl netinkamo mokumo atkūrimo plano vykdymo pateikė tik po to, kai jau bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Tokie fizinio asmens veiksmai vertintini kaip pareigų, nustatytų FABĮ, pažeidimas. Tai leidžia manyti, kad R. B. bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens R. B. nemokumo administratoriaus V. T. prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai sutapatino jo teisines žinias su jį atstovaujančių kvalifikuotų teisininkų žiniomis. Pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto proceso pirmą kartą, bankrutuoja taip pat pirmą kartą. Tiek jo atstovų parengti procesiniai dokumentai, tiek teismo dokumentai yra didelės apimties. Su dauguma jų pareiškėjas susipažindavo laisvu nuo darbo laiku arba gydydamasis peties traumą, lankydamasis reabilitacijose. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas tik dėl aplaidumo nesuprato pareigos sukaupti lėšas kreditoriams nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

9.2. Pareiškėjas pažymi, kad teismas formaliai aiškina FABĮ 16 straipsnio nuostatas.

9.3. Bankrutuojantis asmuo vykdė mokumo atkūrimo planą. Taip pat mokumo atkūrimo plano pirmą pusmetį pareiškėjas pagal savo galimybes įsidarbino ir siekė susirasti geriau apmokamą darbą. Jis atliko beveik visus kreditoriams mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus, bankroto proceso metu nesukūrė jokių naujų įsiskolinimų.

9.4. Apelianto – skolininko elgesys negali būti laikomas nesąžiningu dėl vienos, nors ir didelės vertės klaidos. Pareiškėjas, vos sužinojęs apie kreditorių pretenzijas dėl iki mokumo plano įsiteisėjimo nesukauptos sumos, pripažino savo klaidą ir nori ją ištaisyti. Jis tik prašo jam skirti papildomo laiko įsiskolinimui padengti.

9.5. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas, nors ir pavėlavęs, tačiau įvykdė patvirtinto plano nuostatas ir pervedė į depozitinę sąskaitą pinigų sumą bankroto administravimo išlaidoms padengti, kreditorių įmokos sumokėti.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ir 2023 m. vasario 7 d. prašymu suinteresuotas asmuo (kreditorė) R, G. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1 Kreditorei akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmai yra nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. R. B. nemokėjo įmokų tiek pagal patvirtintą planą, tiek už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo.

10.2 Kreditorės nuomone, būtinųjų poreikių tenkinimui buvo panaudota didesnė suma ir iš mokumo atkūrimo plano vykdymo metu gautų lėšų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d.

10.3 Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais) informavo bankroto administratorių ar kreditorius, bendradarbiavo su jais, teikė paaiškinimus dėl netinkamo plano vykdymo, taip pat nesikreipė dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, nepakankant nustatytos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui.

10.4 Pareiškėjas visiškai nepasisakė atskirajame skunde dėl įmokų nemokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d., kada pareiškėjas gavo 13 397,10 Eur pajamų.

Šalies argumentai

10.5 Pareiškėjo prašymas / teigimas, kad jis ieškos būdų, kaip padengti susidariusį įsiskolinimą bei toliau vykdyti mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą yra nesavalaikis, pareiškėjas jau daugiau kaip pusantrų metų netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu.

10.6 Kreditorė nurodo, jog iš pateikto 2023 m. sausio 31 d. bankroto administratoriaus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos Nr. 2 matyti, kad skolininkas R. B. ir toliau nesilaiko patvirtinto mokumo atkūrimo plano.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ir 2023 m. vasario 13 d. dokumente Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1 Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

11.2 Pareiškėjas nevykdė mokumo atkūrimo plano.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutraukta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą R. B., nemokumo administratoriumi buvo paskirtas V. T.F. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio R. B. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslintas. KlaipėdoFs apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo R. B. 2021 m. birželio 25 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. 2022 m. rugsėjo 27 d. kreditorė R, G. 2022 m. rugsėjo 27 d. prašymu kreipėsi į nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Iš 2022 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. įvyko 5 asis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo spręstas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl R. B. bankroto bylos nutraukimo. Kreditorė R, G., turinti 65,65 procentus visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, balsavo už bankroto administratoriaus kreipimąsi į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl bankrutuojančio asmens bankroto bylos nutraukimo vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 punktų nuostatomis.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti bankroto bylą vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 10 straipsnio 2 dalimi dėl plane numatytų priemonės neįgyvendinamo. Teismas nutarė, kad pareiškėjas nesigilino į bankroto procesą, nepakankamai domėjosi jo eiga ir toks aplaidus elgesys negali būti pateisinamas. Pareiškėjas nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neįvykdė pareigos atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą fizinio asmens bankroto bylos metu. Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes turtu disponavo ne kreditorių interesais.

18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė neteisingą apskaitos principą. Fizinių asmenų bankroto įstatymas imperatyviai nurodo, kad apelianto pajamos pripažįstamos ne pagal pajamų kaupimo, o pagal pinigų apskaitos principą. Dėl to, pareiškėjo nuomone, į jo pajamų dydį pirmąjį ataskaitinį pusmetį trauktinos realiai gautos pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d. Apelianto nuomone, liko neįvertintas nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės – pajamų gavimo laikas (datos), gautų pajamų dydis ir galimybė iš jų sumokėti įmoką plane nurodytu laiku, patirti būtinąsias išlaidas norint realiai vykdyti plane nurodytas pareigas. Apeliantas mano, kad yra neišlaikyta pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyra. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad neįvykdytos plano dalys tiek dėl kredito įmokų, tiek dėl pareiškėjo būtinųjų poreikių. Apelianto elgesys negali būti laikomas nesąžiningu dėl vienos, nors ir didelės vertės klaidos. Pareiškėjas, vos sužinojęs apie kreditorių pretenzijas dėl iki mokumo plano įsiteisėjimo nesukauptos sumos, pripažino savo klaidą ir nori ją ištaisyti.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, proceso šalių paaiškinimus su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad minėta teismo išvada padaryta tinkamai įvertinus administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas jo prašymas nutraukti bankroto bylą, taip pat byloje esančiais administratoriaus ir kreditorių nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais.

20. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-313/2021, 26 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

21. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Minėtas straipsnis imperatyviai numato pareigą pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus (3 punktas), tinkamai įgyvendinti Plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (12 punktas), bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (13 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nemokėjo įmokų tiek pagal patvirtintą Planą, tiek už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki Plano patvirtinimo. Apeliantas šiuos veiksmus teisina tuo, jog klaidingai suprato, kad bankroto procesas prasideda tik patvirtinus mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos pareiškėjo dėstomus argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip visiškai nepagrįstus įvertinęs tai, kad pareiškėjas tiek sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų. Be to, nuo nutarties pareiškėjui iškelti bankroto bylą priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos (2022 m. sausio 27 d.) buvo praėję šiek tiek daugiau kaip metai, tačiau pareiškėjas per visą šį laikotarpį, atstovaujamas teisininkų ir toliau nevykdė FABĮ bankrutuojančiam asmeniui nustatytų pareigų – nesigilino į bankroto procesą, bei nesiaiškino aplinkybių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo. Sutiktina su kreditoriais, jog įvertintina ir tai, kad antstoliai nuo jo sąskaitos visą minėtą laikotarpį neatliko jokių išskaitų. Esant paminėtų aplinkybių visumai, įvertinant tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas, procesinius dokumentus gavo, jų turinys buvo išaiškintas, tačiau pareiškėjo aplaidus elgesys, nepakankamas domėjimasis bankroto procesu ir jo eiga, savo pareigomis bankroto proceso metu negali būti pateisinamas, dėl to pareiškėjas turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas tikina, kad pirmosios instancijos teismas taikė neteisingą apskaitos principą už pirmąjį mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d. (teigiama, jog teismas nepagrįstai 2022 m. rugpjūčio 2 d. pajamų sumą įtraukė į pirmą ataskaitinį pusmetį), tačiau esminė aplinkybė ta, ką pripažįsta pats apeliantas, kad net ir vadovaujantis jo atliktais skaičiavimais laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d., pareiškėjas kreditorių įmokoms pervedė nepakankamą lėšų sumą.

27. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti, kad kasmėnesinės įmokos mokėtos nepilnos ar vėluojant dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių — pajamų dydžio, darbo užmokesčio išmokėjimo datų. Dėl šio aspekto galima iš dalies sutikti, kad pareiškėjo gautų pajamų sumos nepakako mokumo atkūrimo planu patvirtintų būtinųjų poreikių tenkinimui. Tačiau dera pažymėti, jog Plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, kad jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas (FABĮ 16 straipsnio 6, 11 ir 13 punktai). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apie šias aplinkybes informavo bankroto administratorių ar kreditorius, bendradarbiavo su jais, teikė paaiškinimus dėl netinkamo plano vykdymo, taip pat nesikreipė dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, nepakankant nustatytos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui. Primintina, kad bankrutuojančiam asmeniui teikiama teisininkų pagalba, jis turėjo galimybę pasidomėti proceso eiga. Svarbu tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas informaciją dėl netinkamo mokumo atkūrimo plano vykdymo pateikė tik po to, kai bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Kaip teisingai nurodo kreditoriai, tokie fizinio asmens veiksmai vertintini kaip pareigų, nustatytų FABĮ, pažeidimas.

28. Pastebėtina, jog apeliantas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d., gavo 13 397,10 Eur pajamų. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą turėjo pervesti atitinkamas lėšų sumas, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė savo pareigas numatytas FABĮ 16 straipsnio 1 ir 5 punktuose.

29. Apeliantas prašo nenutraukti bankroto proceso, nurodo, kad ieškos būdų kaip padengti susidariusį įsiskolinimą bei toliau vykdys mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, pateiktas per vėlai, pareiškėjas jau daugiau kaip pusantrų metų netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu, taip pažeidė teisėtus kreditorių interesus, be to, su kreditoriais nebendradarbiavo, įrodymų, kokiais būdais bandys dengti susidariusį įsiskolinimą į bylą neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Akcentuotina, jog byloje pateikta bankroto administratoriaus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos 2023 m. sausio 31 d. ataskaita Nr. 2 už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2023 m. sausio 31 d., iš jos nustatyta, kad apeliantas nesilaikė patvirtinto mokumo atkūrimo plano ir FABĮ nuostatų. Apeliantas minėtu laikotarpiu iš viso gavo 6 315,70 Eur pajamų, iš kurių 4 035,70 Eur skyrė savo poreikiams tenkinti, o likusią 2 280,00 Eur sumą pervedė į jo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą, nors buvo įsipareigojęs per ataskaitinį laikotarpį (pusmetį) pervesti į jo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 3 465,18 Eur sumą. Tokie fizinio asmens veiksmai vėlgi vertintini kaip pareigų, nustatytų FABĮ, pažeidimas. Tai leidžia manyti, kad apelianto bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad teismas formaliai ir netinkamai vertino fizinių asmenų bankroto instituto paskirtį ir tikslus, taikydamas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, netyrė ir nevertino su tariamais pažeidimais susijusių aplinkybių.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad bankrutuojantis asmuo nuo pat bankroto procedūrų inicijavimo pradžios nevykdė FABĮ nustatytų įsipareigojimų, todėl tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, byloje nustačius FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, kiti atskirajame skunde ir / ar atsiliepimuose nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė