- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-828-210/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- Ž. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-45-785/2013 pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl sumokėto avanso, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovui Ž. B. dėl ieškovo pripažinimo kaltu, neįvykdžius preliminariosios sutarties ir sumokėto avanso palikimo atsakovui kaip netesybų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. B. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt negrąžinto avanso, 247,95 Lt palūkanų, 3000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2010-10-01 su atsakovu sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią, ieškovas įsipareigojo už 100 000 Lt nupirkti 10 arų žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovas ją parduoti. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avansą, o atsakovas įsipareigojo parduoti 10 arų žemės sklypą ieškovui. 2011-05-10 šalys pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atidalinti 10 arų žemės sklypą ir parengti detalųjį sklypo planą per 2011 metus, o to nepadarius – grąžinti ieškovui sumokėtą 10 000 Lt avansą. 2012 m. pradžioje paaiškėjo, kad žemės sklypo detaliojo planavimo procedūra nėra užbaigta, sutarta ieškovui parduoti žemės sklypo dalis atidalinta nėra, todėl ieškovas pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3000 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos jis patyrė 2010-11-28 sumokėdamas architektei už perkamame žemės sklype planuojamo statyti gyvenamojo namo techninio projekto parengimą. Pažymėjo, jog atsakovas nuslėpė nuo jo, kad parduodamam žemės sklypui yra įregistruota hipoteka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė su priešieškiniu nesutinkantis, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė palikti jam ieškovo sumokėtą 10 000 Lt avansą kaip netesybas už sutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2010 m. paskelbė apie jam ir sutuoktinei S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei kartu su sutuoktinės seserimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 20 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Ieškovui buvo paaiškinta, kad sklypas yra įkeistas bankui, tačiau banko atstovai duos sutikimą sklypą parduoti su sąlyga, kad už sklypą gauti pinigai bus sumokėti bankui. Šalys pasirašė preliminarią sutartį ir susitarė dėl to, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo parduoti žemės sklypo, jis grąžins ieškovui avansą, o ieškovui atsisakius pirkti žemės sklypą, sumokėtas avansas liks atsakovui. Atsakovui atlikus sutapdintą inžinerinį topografinį planą, ieškovas išsirinko sklypą Nr. 3 ir paprašė, kad sudarant pagrindinę sutartį žemės sklypo kaina būtų nurodyta ne 10 0000 Lt, o 30 000 Lt. Atsakovui nesutikus, ieškovas pareiškė, kad nebenori pirkti sklypo, esančio bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, todėl nusprendė pagrindinę sutartį sudaryti tik po to, kai sklypas bus atidalintas ir parengtas jo detalusis planas. Įvertinę jog tokios procedūros užtrunka apie pusę metų, šalys 2011-05-10 pasirašė dar vieną sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parengti detalųjį planą ir atidalyti sklypą per 2011 m. Vykdydamas sutartį atsakovas 2011-11-03 su IĮ „Geolinija“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo plano parengimo. 2011-12-29 žemės sklypo detalusis planas buvo pateiktas savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti. Atsakovas, siųsdamas SMS žinutes, ragino ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovas į žinutes neatsakė. Atsakovas 2012-06-12 išsiuntė rašytinį raginimą per 10 dienų sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau ieškovas pareiškė, kad sklypo nebepirks ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas atsisakė tai padaryti, kadangi sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė ieškovas, jis savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį įvykdė, todėl avansas turi likti jam kaip netesybos. Taip pat nurodė, jog ruošdamasis pagrindinės sutarties sudarymui patyrė 10 160,47 Lt nuostolių, o ieškovo reikalavimas dėl 3000 Lt nuostolių visiškai nepagrįstas, nes jis pats atsisakė sudaryti sutartį, be to, nepateikė jokio techninio statinio projekto, už kurį neva sumokėjo šią sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinio netenkino.
Priteisė ieškovui Ž. B. iš atsakovo G. K.: 10 000,00 Lt avanso; 247,95 Lt palūkanų; 5 proc. metines palūkanas už priteistą 10 000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3000,00 Lt nuostolių atlyginimo; 4726,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo G. K. 34,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Byloje teismo nustatyta, jog šalys 2010-10-01 pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį (10 arų), esančio (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo nupirkti minėtą žemės sklypą. Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avansą, o taip pat šalys susitarė, jog atsakovas netesėjęs įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, grąžins avansą ieškovui, o šis atsisakęs sandorio – praras avanso įmoką. 2011-05-10 šalys pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui per 2011 m. parengti detalųjį žemės sklypo planą ir atidalinti 10 arų sklypą iš jam priklausančios 20 arų namų valdos. Netesėjęs šio įsipareigojimo atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal 2010-10-01 preliminarią sutartį ieškovo sumokėtą avansą, o ieškovas įsipareigojo apmokėti detaliojo plano parengimo išlaidas.
2010-10-01 preliminarioje sutartyje šalys nenumatė termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl teismas laikė, kad turėtų būti taikoma bendra CK 6.165 str. 3 d. nustatyta taisyklė, kad tokia sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011-10-01. Šalių paaiškinimais teismo nustatyta, jog šalys tarėsi pagrindinę sutartį sudaryti per pusę metų, tačiau to nepadarius, 2011-05-10 buvo pasirašyta kita sutartis, papildanti šalių sudarytą preliminarią sutartį. Iš pastarosios sutarties turinio bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog šalys pagrindinės sutarties sudarymo terminą susiejo su papildomų atsakovo įsipareigojimų įvykdymu, o būtent, su 10 arų žemės sklypo atidalijimu iš atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės bei šio žemės sklypo detaliojo plano parengimu iki 2011 metų pabaigos, t.y. 2011-12-31.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad 2011-12-31 žemės sklypas dar nebuvo atidalintas ir detaliojo planavimo procedūra nebuvo pabaigta, į atsakovo paaiškinimus, kad jam buvo žinoma apie tai, kad detaliojo planavimo procesas gali užtrukti apie pusę metų, į tai, kad įsipareigojimą atidalyti žemės sklypą ir parengti jam detalųjį planą atsakovas pasirašė 2011-05-10, o į Mažeikių savivaldybę dėl leidimo rengti planą kreipėsi tik 2011-10-27, į IĮ „Geolinija“, teikiančią detaliųjų planų rengimo paslaugas kreipėsi 2011-11-03, sutartyje su minėta įmone buvo sutarę, jog ši parengs reikiamus dokumentus iki 2013-01-30, teismas sprendė, jog būtent atsakovas nors ir atliko veiksmus, kuriais siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal preliminarios sutarties papildymą, būdamas pakankamai informuotas apie tokių procesų trukmę, galimus trukdžius, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, per vėlai ėmėsi aktyvių veiksmų savo įsipareigojimams įgyvendinti ir dėl to nustatytu terminu, t.y. 2011-12-31, nebuvo įvykdęs įsipareigojimo parengti žemės sklypo detalųjį planą ir atidalyti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės. Nors atsakovas teigė, kad pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta dar 2010 m. pabaigoje ir nebuvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovas pareikalavo sklypą atidalyti, atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko ir pasirašė įsipareigojimą sklypą atidalyti laisva valia. Teismo pažymėta, kad paties atsakovo teigimu aplinkybė, jog ieškovas nori atidalyto žemės sklypo paaiškėjo dar 2010 m. gruodžio mėnesį, tačiau nei iki 2011-05-01, kada buvo pasirašytas preliminarios sutarties papildymas, nei iki 2011-10-27, kada kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo rengti sklypo planą, jokių veiksmų dėl sklypo atidalijimo atsakovas neatliko. Ir nors po šalių sutarto termino atsakovas ir įvykdė savo įsipareigojimus ir atliko kitus veiksmus, kurie patvirtina atsakovo ketinimus sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas pažeidė šalių susitarimą, per nustatytą terminą neparengė reikiamų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl teismas konstatavo, jog pagrindinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės.
Kadangi pagrindinė sutartis per šalių nustatytą terminą negalėjo būti sudaryta, nes atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal preliminarios sutarties papildymą, ieškovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu pasibaigė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas Ž. B. 2012 m. pradžioje pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu.
Teismo nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrindinė sutartis nėra sudaroma ne dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, priešinga šalis laikytina nepagrįstai praturtėjusia ir privalo grąžinti visą preliminarios sutarties pagrindu gautą sumą, todėl teismas laikė, kad atsakovas, neįvykdęs preliminarios sutarties papildyme prisiimto įsipareigojimo, privalo grąžinti ieškovui pagal 2010-10-01 preliminarią sutartį sumokėtą 10 000 Lt avansą.
Vadovaujantis LR CK 6.240 str. 1 d. už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą.
Nustačius, kad atsakovas savo įsipareigojimą atidalyti žemės sklypą ir parengti jo detalųjį planą turėjo įvykdyti iki 2011-12-31, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas jau tuo metu turėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, tačiau apie tai, kad nesudarys pagrindinės sutarties pranešė atsakovui 2012 m. pradžioje, tikslesnė data bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, teismas laikė, kad ieškovo nurodyta 2012-02-01 data, nuo kurios skaičiuotinos penkių procentų palūkanos už nepagrįstai atsakovo gautus ir negrąžinamus pinigus, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kadangi atsakovas jau 2012-01-01 žinojo, kad savo įsipareigojimo neįvykdė ir jam ieškovo perduoti pinigai yra be pagrindo įgytas turtas. Todėl ieškovui iš atsakovo už be pagrindo įgytą 10 000 Lt sumą teismas priteisė 5 proc. metinės palūkanas nuo 2012-02-01 iki 2012-07-30, iš viso už 181 dienas, t.y. 247,95 Lt.
Iš atsakovo ieškovui taip pat teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą avanso sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2012-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje teismo nustatyta, jog ieškovas Ž. B. po preliminarios sutarties pasirašymo, 2010-11-25 sudarė autorinę projektavimo darbų atlikimo sutartį su architekte I. K., kuri įsipareigojo parengti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), techninį projektą. Ieškovas pagal šią sutartį 2010-11-28 sumokėjo I. K. 3000,00 Lt avansą. I. K., vykdydama sutartį parengė dalinį gyvenamojo namo techninį projektą ir visą ūkinio pastato techninį projektą.
Atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, į liudytojos I. K. parodymus, kad byloje esantis statinio techninis projektas yra jos autorinis kūrinys, kuris buvo suprojektuotas būtent žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), į tai, kad šio gyvenamojo namo projekto baigtumas yra apie 70 proc., o ūkinio pastato 100 proc., todėl ieškovo sumokėtas avansas atitinka atlikto darbo vertę, į tai, kad sukurtas projektas gali būti panaudotas kitame žemės sklype tik padarius atitinkamus pakeitimus ir taisymus, teismas sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas užsakė ketinamo pirkti žemės sklype planuojamo statyti namo ir ūkinio pastato techninį projektą, už kurį avansu sumokėjo 3000 Lt, todėl nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovo kaltės ir neįsigijus žemės sklypo, kuriam buvo suprojektuoti statiniai, ieškovo sumokėti 3000 Lt už šį projektą, teismo pripažintini jo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės. Todėl šią sumą teismas ir priteisė ieškovui iš atsakovo.
Konstatavus, kad kaltoji šalis dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra atsakovas, todėl jo priešieškinio reikalavimus dėl avanso jam palikimo, kaip netesybų už sutarties neįvykdymą, teismas atmetė ir priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2 t., 3-8 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliantas nesutina su teismo sprendimu, kadangi, apelianto nuomone, jis priimtas netinkamai pritaikius procesines ir materialines teisės normas. Teismo išvados, anot apelianto, prieštarauja tikrosioms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, todėl teigia, kad skundžiamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantas įsitikinęs, kad ieškinys turėjo būti atmestas, o jo pareikštas priešieškinys tenkintas.
2. Nesuteikdamas teisės rašytiniais įrodymais pagrįsti teismui žinomas svarbias priežastis, dėl kurių užsitęsė ieškovo ir atsakovo susitarimo parengti žemės sklypo atidalijimo ir detalųjį planą vykdymas, tačiau sprendime apkaltindamas atsakovą nepakankamu rūpestingumu ir atidumu, bei jokių veiksmų neatlikimu, bemaž metus, ir pavėluotu ėmimusi aktyvių veiksmų įpareigojimams pagal papildomą sutartį įgyvendinti, teisėjas pasielgė nesąžiningai ir tuo sukėlė apelianto abejones jo nešališkumu.
3. Apeliantas laiko, kad 2010-10-01 preliminariosios sutarties papildomą 2011-05-10 susitarimo įsipareigojimą, ieškovui per 2011 metus parengti detalųjį planą ir atidalinti 10 arų sklypą iš atsakovui priklausančios privačios namų valdos, yra įvykdęs sutartu laiku, nes likus 2 dienoms iki papildomos sutarties termino pabaigos 2011-12-31, atsakovas jau turėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos suderintą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurį 2011-12-05, t.y. žymiai anksčiau, nei buvo įsipareigojusi iki 2013-01-30, buvo parengusi IĮ „Geolinija“. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo planu jis atidalino ieškovui parduodamą 10 arų žemės sklypą iš savo 2934 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypo.
Šalies argumentai
4. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė ne tik CPK 185 straipsnyje nustatytus įrodymų įvertinimo taisyklių reikalavimus, bet ir netinkamai pritaikė CK 6.193 straipsnį.
5. Teismas neteisingai, neprotingai, nesąžiningai ir netgi absurdiškai išaiškino, kad pagrindinė sutartis visgi turėjo būti sudaryta iki 2011-12-31, t.y. vieną ir tą pačią diena, kai baigėsi sąlyginis terminas, susietas su juridiniu faktu - žemės sklypo atidalinimu iki 2011-12-31. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neva 2012 m. pradžioje pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu, todėl LR CK 6.165 str. 5 d. nuostata, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigiasi, kai šalys per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą jos nesudaro, turėjo būti taikoma po 2012-05-10, kai baigėsi įstatymo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tuo teismas pažeidė ir LR CK 6.193 str. 4 d. nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
6. Šalių ginče netinkamai taikydamas įstatymais nustatytas įrodymų įvertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles bei reikalavimus preliminariajai sutarčiai, teismas taip pat pažeidė ir LR CK 6.165 str. 4 d. nuostatą, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Apeliantas teigia, kad būtent jis dėl ieškovo kaltės patyrė didesnius nei gautas iš ieškovo avansas nuostolius, todėl mano, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė ieškovui dar ir 3000 Lt sumokėto honoraro avansą už techninį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projektą.
7. Apeliantas prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą bei priteisti iš ieškovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir papildomai – 2398 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo apmokėjimą žyminiu mokesčiu bei priimti naujus įrodymus – G. K. ir S. K. 2011-02-21 ieškinio L. V. ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-695-785/2011 kopijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ž. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2 t., 26-32 b. l).
Sudarydamos 2010-10-01 Preliminariąją sutartį, šalys raštu nesusitarė dėl termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl 2011-05-10 sutartimi šalys nustatė ne naują 1 metų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o susitarė dėl konkretaus galutinio sąlyginio termino, susieto su juridiniu faktu – žemės sklypo atidalinimu iki 2011-12-31, su reikalingu protingu terminu pačios pagrindinės sutarties sudarymui. Visą atsakomybę ir riziką dėl sąlygos, žemės sklypo atidalinimo iki 2011-12-31, atsiradimo prisiėmė atsakovas, todėl būtent atsakovui ir tenka visos pasekmės, kylančios dėl sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo. Atsakovas, vertindamas tai, kad 2011-12-29 jo pareiga, atidalinti žemės sklypo dalį, parduotiną ieškovui buvo įvykdyta, iš esmės netinkamai aiškina žemės sklypo atidalinimo turinį ir žemės sklypo atidalinimo procedūros baigtinumo momentą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apie atsisakymą sudaryti sutartį ieškovas pareiškė tik 2012 m. gegužės mėnesį, ar net 2012 metų birželio mėnesio antrojoje pusėje. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, sutarčių, sudarytų tarp šalių sąlygų nevertinęs atsakovui palankiu būdu, tačiau nurodyto galimo pažeidimo detaliau nepaaiškina. Atsakovas bylą nagrinėjusį teismą šališku laiko dėl to, kad byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus paaiškinimus teismas iš esmės vertino ne taip, kaip to pageidautų atsakovas. Nustačius esminę bylos aplinkybę, t.y. tai, kad pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo patirtų išlaidų tikintis pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo protingais terminais, atlyginimo klausimą. Teismas nustatė, kad ieškovo išlaidos atitinka projektuotojo atliktų darbų apimtį ir ieškovas turi pagrindą šias išlaidas susigrąžinti. Teismas nustatė, kad parengtą techninio projekto dalį be pakeitimų, tikslinimų ir papildymų ieškovas neturi galimybės panaudoti, todėl šias ieškovo patirtas išlaidas pagrįstai pripažino ieškovo nuostoliais, patirtais dėl atsakovo kaltės. Atidalindamas žemes sklypo dalį ir patirdamas išlaidas, atsakovas patyrė išlaidas, didinančias parduodamo daikto kainą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas vykdydamas sutartį patyrė kokius nors nuostolius, kurių atlyginimo pareiga kokia nors forma tenka ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (LR CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų (LR CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Todėl atmestini apelianto argumentai vertinant pirmosios instancijos teismo priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, kuri iš preliminarios sutarties šalių yra atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis ir atitinkamai atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius.
Preliminarios sutarties ir jos įvykdymo termino teisiniai aspektai
Sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta LR CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. LR CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą.
LR CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė LR CK 6.1 straipsnio prasme.
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys 2010-10-01 pasirašė pirmąją preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui 10 arų žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo šį žemės sklypą už šią sumą nupirkti. Preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovas iš ieškovo gavo 10 000 Lt avansą, ir šalys įsipareigojo, jog atsakovas netesėjęs įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, grąžins avansą ieškovui, o šis atsisakęs sandorio – praras avanso įmoką (1 t., 8 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei kartu su sutuoktinės seserimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 20 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo būtina atidalinti į 10 arų ir parengti jo detalųjį planą, nes ieškovas nesutiko pirkdamas sklypo dalį tapti sklypo bendraturčiu. Atsižvelgiant į tai, 2011-05-10 šalys pasirašė dar vieną preliminarią sutartį, pagal kurią, pats atsakovas įvertinęs terminą reikiamiems dokumentas dėl atidalinimo parengti, įsipareigojo ieškovui per 2011 metus parengti detalųjį žemės sklypo planą ir atidalinti 10 arų sklypą iš priklausančios 20 arų namų valdos. Netesėjęs šio įsipareigojimo atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal 2010-10-01 preliminarią sutartį ieškovo sumokėtą avansą, o ieškovas įsipareigojo apmokėti detaliojo plano parengimo išlaidas (1 t., 9 b. l.).
Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių 2011 m. gegužės 10 d. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardyto sutartyje žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – per 2011 metus (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad ginčo šalių veiksmai patvirtina, jog šios suvokė sudarančios preliminariąją sutartį ir jos padarinius: 2010 m. spalio 1d. šalys sudariusios susitarimą dėl to paties žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir nenustačiusios termino pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, 2011 m. gegužės 10 d. pasirašė papildomą susitarimo įsipareigojimą, t. y. ginčo sutartį, iš kurios turinio akivaizdu, jog pagrindinės sutarties sudarymo terminą susiejo su papildomų atsakovo įsipareigojimų įvykdymu, o būtent su 10 arų žemės sklypo atidalijimu iš atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės bei šio žemės sklypo detaliojo plano parengimu iki 2011 metų pabaigos, t.y. 2011-12-31.
Apeliantas laiko, kad 2010-10-01 preliminariosios sutarties papildomą 2011-05-10 susitarimo įsipareigojimą, ieškovui per 2011 metus parengti detalųjį planą ir atidalinti 10 arų sklypą iš atsakovui priklausančios privačios namų valdos, yra įvykdęs sutartu laiku, nes likus 2 dienoms iki papildomos sutarties termino pabaigos 2011-12-31, atsakovas jau turėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos suderintą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurį 2011-12-05, t.y. žymiai anksčiau, nei buvo įsipareigojusi iki 2013-01-30, buvo parengusi IĮ „Geolinija“. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo planu jis atidalino ieškovui parduodamą 10 arų žemės sklypą iš savo 2934 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Pirmiausia, preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Be to, tam tikrais atvejais būtina įvertinti konkretaus būsimos pagrindinės sutarties objekto specifiką. Pažymėtina, kad žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo–pardavimo objektas, kuris pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. LR Žemės įstatyme deklaruojamos sąvokos, kad žemės sklypo atidalijimas, tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu, atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai, o žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nenorėdamas tapti bendrosios nuosavybės teisės dalyviu, o atsakovui norint parduoti sklypo dalį, sklypas turėjo būti atidalintas laikantis žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Iš byloje teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo atveju šalys tarėsi būtent dėl 10 arų žemės sklypo dalies, kaip atskiro turtinio vieneto, pirkimo–pardavimo, ir šiam susitarimui įgyvendinti reikėjo padalyti atsakovo turimą 20 arų žemės sklypą, suformuojant atskirus kadastrinius vienetus. Taigi akivaizdu, kad ginčo susitarimų sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto –10 ha dydžio žemės sklypo, atidalyto teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovo žemės sklypo ir suformuoto kaip atskiro objekto, dėl kurio pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys, sudarydamos 2011 m. gegužės 10 d. papildomą susitarimo įsipareigojimą. Byloje nustatyta, kad 10 arų, žemės sklypas, kurį atsakovas pagal nurodytą sutartį įsipareigojo parduoti ieškovui, buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant jam unikalų numerį tik 2012 m. kovo 15 d. (1 t., 11-12 b. l.). Taigi, tik 2012-03-15 atsakovui įregistravus atidalintą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, atsakovas įvykdė preliminarios sutarties įsipareigojimą, ir tai yra esminė aplinkybė, nustatanti ieškovo ketinto įsigyti 10 arų, žemės sklypo atidalinimo procedūros baigtumo momentą. Todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2011-12-31 suėjus šalių sudarytos 2011-05-10 preliminarios sutarties įvykdymo terminui, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties objekto dar nebuvo, todėl 2011-12-31 atsakovas net neturėjo galimybės parduoti žemės sklypo, tai yra sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad 2011-12-31 žemės sklypas dar nebuvo atidalintas ir detaliojo planavimo procedūra nebuvo pabaigta. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad net likus 2 dienoms iki papildomos sutarties termino pabaigos, atsakovas jau turėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos suderintą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurį 2011-12-05, t.y. žymiai anksčiau, nei buvo įsipareigojusi iki 2013-01-30, buvo parengusi IĮ „Geolinija“, nesuponuoja išvados, kad žemės sklypo atidalinimo procedūra buvo baigta dar iki 2011-12-31. Nagrinėjamu atveju, apeliantas pareigos atidalinti žemės sklypą įvykdymą sieja tik su žemės sklypo plano parengimu, nepagrįstai teigdamas, kad 2011-12-31 žemės sklypo atidalijimas jau buvo baigtas, todėl teisėjų kolegijos konstatuotina, kad apeliantas netinkamai aiškina žemės sklypo atidalinimo turinį ir žemės sklypo atidalinimo procedūros baigtumo momentą.
Byloje pateiktas išsamus faktinių aplinkybių vertinimas dėl atsakovo atliktų veiksmų vykdant įsipareigojimą atidalinti žemės sklypą, ir tai teisėjų kolegijai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas nors ir atliko veiksmus, kuriais siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal preliminarios sutarties papildymą, būdamas pakankamai informuotas apie tokių procesų trukmę, galimus trukdžius, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, per vėlai ėmėsi aktyvių veiksmų savo įsipareigojimams įgyvendinti ir dėl to nustatytu terminu, t.y. 2011-12-31, nebuvo įvykdęs įsipareigojimo parengti žemės sklypo detalųjį planą ir atidalyti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės.
Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas 2012 m. pradžioje pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu, ir laiko, jog LR CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostata, turėjo būti taikoma po 2012-05-10, kai baigėsi įstatymo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Visų pirma, apeliantas nurodydamas, kad šalims sudarius 2011-05-10 sutartį, buvo nustatytas naujas 1 metų terminas pagrindinei pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, prieštarauja pačių šalių sulygtam sutartyje nurodytam konkrečiam galutiniam terminui – per 2011 metus. Antra, šio argumento atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs.
Pažymėtina, kad LR CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011 m. gegužės 10 d. sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2011 m. gruodžio 31 d., ir nesudarius ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties iki šio termino pabaigos, pasibaigė ieškovo prievolė ją sudaryti, todėl ieškovas 2012 m. pradžioje įgijo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas tinkamai nustatė, ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, momentą.
Apeliantas įsitikinęs, kad teismas pažeidė ir LR CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, tačiau detalesnio nurodomo pažeidimo nepaaiškina. Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad byloje neginčijamos aplinkybės, jog preliminarių sutarčių projektus parengė atsakovas, jo namuose buvo pasirašomos ir sutartys, todėl būtent ieškovas buvo sutarčių sąlygas priėmusia šalimi, kurios naudai, esant neaiškumams turi būti aiškinamos sutartys. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Sumokėto avanso pagal preliminarią sutartį teisiniai aspektai
Byloje nėra ginčo, kad 2010-10-01 sutarties pasirašymo metru atsakovas iš ieškovo gavo 10 000 Lt avansą. Be to, atsakovas, pasirašydamas 2011-05-10 papildomą preliminarią sutartį įsipareigojo grąžinti iš ieškovo gautą avansą sutarties netesėjimo atveju. Teisėjų kolegija vertindama šias sutarties sąlygas sprendžia, kad šiuo atveju šalys numatė galimas preliminarios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekė jų išvengti, taigi, perduoti pagal preliminarią sutartį pinigai – 10 000 Lt avansas, atlieka ir skatinamąją, ir užtikrinamąją funkcijas, sutarties pažeidimo atveju.
Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad visa atsakomybė, kaip pasekmė, dėl 2011-05-10 sutarties sąlygos, tai yra atsakovo įsipareigojimo per 2011 metus atidalinti žemės sklypą neįvykdymo, tenka apeliantui. Šioje byloje, atsakavo įsipareigojimo neįvykdymo atveju, ieškovo perduoto 10 000 Lt avanso reikšmė vertintina kontekste, kad per nustatytą terminą atsakovui neparengus reikiamų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės. Remiantis išdėstytu, teisėju kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadą, kad kai pagrindinė sutartis nėra sudaroma ne dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, priešinga šalis laikytina nepagrįstai praturtėjusia ir privalo grąžinti visą preliminarios sutarties pagrindu gautą sumą, todėl atsakovas, neįvykdęs preliminarios sutarties papildyme prisiimto įsipareigojimo, privalo grąžinti ieškovui pagal 2010-10-01 preliminarią sutartį sumokėtą 10 000 Lt avansą.
Nuostolių priteisimo teisiniai vertinimai.
Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė ir LR CK 6.165 str. 4 d. nuostatą, nes būtent dėl ieškovo kaltės atsakovas patyręs didesnius nei gautas avansas nuostolius, todėl nepagrįstai teismo priteista iš atsakovo dar ir 3000 Lt honoraro avansą už techninį projektą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Aptarus preliminariosios sutarties nevykdymo teisinius padarinius ir teisėjų kolegijai vertinant apelianto argumentą dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktas statinio techninis projektas suprojektuotas būtent ketintam įsigyti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kad ieškovo sumokėtas avansas atitinka atlikto darbo vertę, kad sukurtas projektas gali būti panaudotas kitame žemės sklype tik padarius atitinkamus pakeitimus ir taisymus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašomo atlyginti nuostolių dydį ir aplinkybes. Todėl teismui nustačius esminę bylos aplinkybę, tai yra atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovui, už ketinamo pirkti žemės sklype planuojamo statyti namo ir ūkinio pastato techninį projektą, sumokėjus 3000 Lt, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad ir teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nenurodė iš esmės jokių reikšmingų argumentų ir neformulavo konkretaus prašymo dėl šios pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pozicijos. Šios bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad nuostolius ieškovas patyrė. Jų dydį ir apimtis įrodinėjo į bylą teikiamais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė ir vertino, gi atsakovas šių įrodymų nepaneiginėjo, neįrodinėjo priešingai, todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje taip pat nėra.
Apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl atsakovo patirtų nuostolių pažymi, kad žemės sklypo, esančio savarankišku daiktu ir žemės sklypo, esančio bendrojoje nuosavybėje, vertė rinkoje iš esmės skiriasi. Taigi, atidalindamas žemes sklypo dalį ir patirdamas išlaidas, atsakovas patyrė išlaidas, didinančias parduodamo daikto kainą, todėl nėra jokio pagrindo teiginiui, kad apeliantas vykdydamas sutartį patyrė kokius nors nuostolius.
Dėl įrodymų įvertinimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto teiginys, kad teismas nesuteikė teisės rašytiniais įrodymais pagrįsti teismui žinomas svarbias priežastis, dėl kurių užsitęsė ieškovo ir atsakovo susitarimo parengti žemės sklypo atidalijimo ir detalųjį planą vykdymas, laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu. Todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik LR CPK 185 straipsnyje nustatytus įrodymų įvertinimo taisyklių reikalavimus, bet ir netinkamai taikė LR CK 6.193 straipsnį.
Dėl teisėjo šališkumo
Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų LR CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. Apelianto nurodomos aplinkybės, esą patvirtinančios teisėjo šališkumą, susiję išskirtinai su įrodymu vertinimu pateiktu skundžiamame sprendime ir teismo padarytomis išvadomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia teisėjo šališkumą, neįrodyti. Teismo veiksmai bylos nagrinėjimo metu atitinka civilinio proceso kodekso reikalavimus, byloje nėra duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad teismo procesas vyko tendencingai, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą ribojo atsakovo procesines teise teikti įrodymus, teikti savo paaiškinimus ar atsikitimus į reiškiamus reikalavimus, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra jokio pagrindo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas prašo priimti naujus įrodymus – G. K. ir S. K. 2011-02-21 ieškinio L. V. ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-695-785/2011 kopijas (2 t., 9-10 b. l.).
LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šį ginčą, šios aplinkybės buvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jais nesivadovaujama, nes šiuos įrodymus apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (LR CPK 327 straipsnis , 329 straipsnis), todėl apelianto apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo atmestinas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą ir prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau įrodymų pagrindžiančių jas nepateikė. Todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jos iš atsakovo nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.