- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- I1-2686-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01164-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. birželio 29 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl neišbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunduose (b. l. 2-4, 12-13) bei atsiliepime (b. l. 28-30) nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktorių ir prašė išbraukti jį iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija) bei praėjus vieneriems metams. Marijampolės PN Drausmės komisija 2017 m. gruodžio 18 d. posėdyje atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, jog apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra priimtas sprendimas dėl Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo įrašyti pareiškėją į linkusių užpulti asmenų įskaitą.
Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktorius rezoliucija patvirtino Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdžio protokolą Nr. 14/07-5578. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. I-2497-428/2018, 2018 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, kad Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija patvirtinti Drausmės komisijos siūlymą vien tik dėl to, kad yra priimtas sprendimas teisminiame ginče, yra neteisėta ir nemotyvuota. Atsižvelgiant į tai, rezoliucija buvo panaikinta ir Marijampolės PN buvo įpareigoti iš naujo svarstyti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą.
Nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.30 d. jis neteisėtai buvo įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą ir tai jam sudarė didelius nepatogumus, kadangi jis visada privalėjo nešioti asmens ženklą, taip pat neturėjo galimybės trumpalaikei išvykai į namus. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį stresą, nemigą, nusivylimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, depresiją, sutriko virškinimas, pablogėjo sveikata; jis tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 įrodė, jog Marijampolės PN direktoriaus sprendimas yra neteisėtas, dėl tokio sprendimo priėmimo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pažymėjo, kad daugybę kartų kreipėsi į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą, tačiau dėl nežinomų priežasčių jo kreipimaisi nebuvo fiksuojami.
Atsakovo - Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 17–20) nurodė, kad pareiškėjas visiškai neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyviais išsireiškimais. Pažymėjo, kad neturtinės teisės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o atsakovo atstovo Psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą, nei į būrį prižiūrintį specialistą ar į įstaigos administraciją dėl tariamai sukeltų išgyvenimų, depresijos, kuriuos galėjo sukelti įrašymas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, nėra kreipęsis. Nors pareiškėjas nurodė, kad neteko galimybės gauti trumpalaikių išvykų, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsniu, jis negalėjo netekti galimybės į trumpalaikę išvyką, kadangi tokios teisės neturėjo. BVK 140 straipsnio 10 punktas nustato, kad nuteistiesiems paskatinimo tvarka gali būti suteikiamos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Atsižvelgiant į tai, tariami pareiškėjo išgyvenimai dėl trumpalaikių išvykų yra tik paties pareiškėjo fantazijų pasekmė. Pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė suteikti išvyką arba jos nesuteikti nuteistajam, įrašytam į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, tačiau pareiškėjas ginčo laikotarpiu tokio prašymo neteikė.
Pabrėžė, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o nesant neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė negali kilti. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymu išbraukti jį iš asmenų linkusių užpulti įskaitos, kadangi jau praėjo vieneri metai (b. l. 2, 17). 2017 m. gruodžio 18 d. Marijampolės PN Drausmės komisija posėdžio metu nutarė atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra priimtas sprendimas teisminiame ginče dėl Marijampolės PN direktoriaus sprendimo įrašyti pareiškėją į nuteistųjų linkusiųjų užpulti įskaitą, Marijampolės PN direktoriui siūlyta palikti nuteistąjį nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje. Marijampolės PN direktorius rezoliucija patvirtino Drausmės komisijos siūlymą ir pareiškėją paliko nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje (b. l. 17). Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydamas panaikinti Marijampolės PN direktoriaus rezoliuciją, kuria patvirtintas Marijampolės PN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siūlymas, Marijampolės pataisos namų drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 20/07-1309 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-315. Pastarasis 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Marijampolės PN direktoriaus rezoliuciją, kuria patvirtintas Marijampolės PN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siūlymas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-315 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl pareiškėjo išbraukimo iš nuteistųjų linkusių užpulti įskaitos (TIS Liteko duomenys). Dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės pataisos namų drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 20/07-1309 bylą nutraukė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, jog Drausmės komisija, priimdama 2018 m. gruodžio 18 d. protokolinį nutarimą, apsiribojo tik tuo, jog yra neišnagrinėta administracinė byla dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įrašytas į nuteistųjų linkusiųjų užpulti įskaitą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš nuteistųjų linkusių užpulti įskaitos, nevertino pareiškėjo elgesio per metus nuo jo įrašymo į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitą, galimo polinkio į naujų nusikaltimų padarymą, todėl darė išvadą, jog toks Drausmės komisijos siūlymas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstas bei tinkamai motyvuotas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 5-6, TIS Liteko duomenys).
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. laikant pareiškėją įrašytą į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN direktoriaus rezoliucijos, kuria buvo patvirtintas Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siūlymas palikti pareiškėją nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje. Ši rezoliucija buvo priimta išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą išbraukti jį iš minėtos įskaitos, praėjus vieneriems metams nuo įtraukimo į įskaitą. Minėta rezoliucija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 buvo panaikinta ir Marijampolės PN buvo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl jo išbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 5–6). Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN Drausmės komisija, priimdama 2017 m. gruodžio 18 d. protokolinį nutarimą, apsiribojo tik tuo, jog yra neišnagrinėta administracinė byla dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo elgesio per metus nuo jo įrašymo į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, galimo polinkio į naujų nusikaltimų padarymą. Teismas sprendė, kad toks Marijampolės PN Drausmės komisijos siūlymas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstu bei tinkamai motyvuotu ir dėl šios priežasties Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija buvo panaikinta ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą. Šioje byloje Regionų apygardos administracinis teismas (Kauno rūmų teisėjų kolegija) nesprendė bylos iš esmės, o Marijampolės PN direktoriaus rezoliuciją 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino dėl motyvų trūkumo.
Instrukcijos 140 punkte įtvirtinta, kad suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad Marijampolės PN Drausmės komisija turėjo vertinti duomenis, kad įrašytas į įskaitą suimtasis ar nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti ar neatsisakė, turėjo būti pateiktas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažyma, Psichologinės tarnybos specialisto charakteristika.
Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I1-2686-554/2020, nustatyta, kad Marijampolės PN Drausmės komisija, priimdama 2017 m. gruodžio 18 d. protokolinį nutarimą, apsiribojo tik tuo, jog yra neišnagrinėta administracinė byla dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo elgesio per metus nuo jo įrašymo į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, galimo polinkio į naujų nusikaltimų padarymą, yra pagrindas konstatuoti, kad Marijampolės PN pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą 2017 m. gruodžio 18 d. Drausmės komisijos posėdyje, nesilaikė Instrukcijos reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus – Instrukcijos 140 punkto pažeidimą (ABTĮ 56 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėdama iš naujo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą Marijampolės pataisos namų Drausmės komisija, atsižvelgusi į tai, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistės 2018 m. gegužės 8 d. pateiktą pareiškėjo charakteristiką Nr. 55/04-309 bei Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2018 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. 14/07-2734 (b. l. 86–87), 2018 m. gegužės 15 d. protokole Nr. 14/07-2749 padarė išvadą, kad pareiškėjo emocinė būklė yra stabili, atsirado realistiniai ateities planai, jis ėmėsi iniciatyvos prisidėti prie gyvenimo būryje sąlygų gerinimo. Nesant duomenų, jog nuteistasis norėtų ar turi ketinimų užpulti kitą asmenį ar pareigūną bei į tai, jog Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 14/07-2737 (b. l. 85) padaryta išvada dėl nuteistojo išbraukimo iš linkusių užpulti įskaitos buvo remtasi tik 2016 m. gruodžio 9 d. (beveik prieš dvejus metus) nuteistojo išsakytais grasinimais bei ankstesniais vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais, buvo padaryta išvada - Marijampolės PN siūlyti išbraukti 14 būrio nuteistąjį (pareiškėją) iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 21–22). Marijampolės PN direktorius 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 7/07-486 įsakė išbraukti pareiškėją iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 23).
Taigi, priimant sprendimą dėl pareiškėjo išbraukimo iš likusių užpulti įskaitos buvo vertinamos aplinkybės, kurios egzistavo 2018 m. gegužės 15 d. Atsakovo atstovas 2020 m. vasario 11 d. rašte Nr. 9/07-2267 nurodė, jog Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdyje nebuvo pateikti jokie dokumentai, kadangi buvo vadovaujamasi tik tuo, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebuvo priimtas sprendimas teisminiame ginče dėl Marijampolės PN direktoriaus sprendimo įrašyti pareiškėją į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitą (b. l. 83 – 84). Įrodymų, kad aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išbraukti pareiškėją iš linkusių užpulti įskaitos, egzistavo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo neišbraukti pareiškėjo iš linkusių užpulti įskaitos priėmimo metu nėra, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog tuo atveju, jei 2017 m. gruodžio 18 d. Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdyje būtų buvusi vertinama pareiškėjo emocinė būklė, planai, jo elgesys ir t.t., būtų priimtas sprendimas išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų užpulti įskaitos. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjo nurodomas neigiamas pasekmes lėmė būtent Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija, kuria buvo patvirtintas Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolu priimtas siūlymas neišbraukti pareiškėjo iš nuteistųjų, linkusių užpulti įskaitos.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).
Pareiškėjas kaip atirtą neturtinę žalą nurodo, tai, jog jis privalėjo visą laiką nešioti asmens ženklą, negalėjo pasinaudoti įstatymo numatyta trumpalaikės išvykos į namus galimybe.
Instrukcijos 139 punkte numatyti papildomi režimo reikalavimai suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems užpulti - gali būti nesuteikiama teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus (139.1.), draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų (139.2.), įpareigojimas ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius) (139.3.). Tačiau Instrukcijoje įtvirtintų ribojimų buvimas, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl šių ribojimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, neišbraukus pareiškėjo iš nuteistųjų, linkusių užpulti įskaitos, jam dėl tokio statuso galėjo, bet neprivalėjo būti taikomi Instrukcijos 139.1. ir 139.2. punktuose nurodyti ribojimai. Nuostata dėl trumpalaikės išvykos į namus ir nuostata, susijusi su draudimu dirbti tamsiu paros metu, savaime nereiškia, kad viena ar kita teisė tikrai nebus suteikta, tačiau ji gali būti nesuteikta. Įtraukimas į nuteistųjų, linkusių užpulti įskaitą, neatima iš asmens galimybės kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo (b. l. 42–79). Atsakovo atstovas pateiktame 2020 m. vasario 11 d. rašte Nr. 9/07-2367 nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. pareiškėjas neteikė jokių prašymų, susijusių su išvykimu už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų bei prašymų dirbti tamsiu paros metu (b. l. 83–84). Taigi, nesant išreikštam pareiškėjo pageidavimui dėl išvykimo už laisvės atėmimo teritorijos ribų, parvykimo į namus, darbo tamsiu paros metu, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl šių teisių nesuteikimo jam atsirado neturtinė žala. Pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis nuolat turėjo nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta, abstraktūs, pareiškėjas tik konstatuoja, jog privalėjo nešioti asmens ženklą, dėl to jo šalinosi kai kurie nuteistieji ir pareigūnai. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios konkrečiai jo teisės dėl asmens ženklo nešiojimo buvo pažeistos, teiginys, jog jo šalinosi kiti nuteistieji ir kai kurie pareigūnai nekonkretus, pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų (pvz. kad dėl pareigūnų šalinimosi negavo kokių nors paslaugų, konsultacijų ir kt.), todėl pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos, patirtos nešiojant Instrukcijos 139.3. punkte numatytą kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta, atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.