Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, L. A. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, kas atitinka 3 (tris) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, ir 66 MGL (3 300,00 eurų) bauda) ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 66 MGL (3 300,00 (trijų tūkstančių trijų šimtų) eurų) bauda.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuota L. A. visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, L. A. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

L. A. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos (buvusi Kauno teritorinė ligonių kasa) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš L. A. 930,00 eurų. Procesas dėl kitos šio civilinio ieškovo pareikšto ieškinio dalies – dėl 932,63 eurų nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prašymo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas

8. Svarbu pažymėti tai, kad net ir nustačius paminėtų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

9. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad L. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, priskiriama apysunkiams nusikaltimams. Nuteistasis L. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neneigė. Nors ir nurodė, kad visų aplinkybių gerai neprisimena, kadangi įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pripažino kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus tiek prieš nukentėjusiąją D. O., tiek ir nukentėjusiąją G. M.. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog L. A. atlygino nukentėjusiosioms nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, byloje pateikti prašymai dėl L. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, iš kurių matyti, jog nukentėjusiosios atleido L. A. ir pretenzijų nereiškia (3 t., b. l. 9, 38). Be to, nuteistasis Valstybinei ligonių kasai atlygino dalį padarytos žalos, o dėl likusios dalies atlyginimo susitarė (3 t., b. l. 35–37, 125). Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išties egzistuoja BK 38 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos sąlygos.

10. Visgi, pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlygą (yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų), kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

11. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. A. akcentuoja tai, kad susitaikė su nukentėjusiosiomis, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, kas rodo, jog jis suprato savo veiksmų netinkamą pasirinkimą ir tai turės įtakos daugiau nenusikalsti. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad nukentėjusiosios atleido nuteistajam, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti L. A. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančiu aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei, teisės saugomam interesui. Teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, įvertinti realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo atgailą ir tikimybę pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020).

13. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad nuteistasis L. A. konflikto metu, tyčia panaudojo nukentėjusiųjų D. O. ir G. M. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. D. O. tempė dešinę plaštaką, įkando į dešinį dilbį ir kumščiu sudavė jai į veidą, be to, įkando G. M. į dešinės plaštakos didįjį pirštą ir sudavė kumščiu jai į veidą. Šiais savo veiksmais, L. A. nukentėjusiosioms sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šių nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio. Iš byloje esančių duomenų, t. y. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (2 t., b. l. 33–41) matyti, jog pirmą kartą L. A. nusikalstamą veiką padarė dar būdamas itin jauno amžiaus, t. y. būdamas nepilnametis. Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. liepos 4 d. nutarimu, L. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Be to, dar būdamas nepilnametis, L. A. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje, už kurias buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu bei jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Nepaisant to, L. A. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurios padarymą jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu. Be to, 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nuteistasis nebuvo sumokėjęs, taigi, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, L. A. nuteistas 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nuteistasis L. A. nagrinėjamu atveju nusikalto neatsitiktinai, jo asmenybė vertinama kaip linkusi nusikalsti bei spręsti konfliktus neteisėtais būdais, kas iš esmės rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei.

15. Sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį iki skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ir jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. A. nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino joms žalą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis ir atlygino nukentėjusiosioms nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog L. A. ėmėsi veiksmų, galinčių užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui bei pakeisti savo elgesį tinkama linkme.

16. Aptariamu atveju nustatyta, jog konfliktas įvyko tarp pažįstamų asmenų nesant jokios priežasties, t. y. L. A. atvyko pas savo draugės artimuosius švęsti gimtadienio bei visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. L. A., šioje baudžiamojoje byloje nustatytus smurtinius veiksmus prieš savo draugės seseris atliko būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,58 promilių (2 t., b. l. 113). Būtent dėl kokių priežasčių tarp asmenų kilo konfliktas negalėjo nurodyti nei nukentėjusiosios nei byloje apklausti liudytojai, paaiškindami, jog L. A. pradėjo elgtis agresyviai. Nuteistasis iš esmės negalėjo paaiškinti savo veiksmų priežasties, nurodydamas, jog tuo metu buvo neblaivus. Taigi, akivaizdu, jog aplinkybė, jog L. A. buvo neblaivus įvykio metu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog po šio įvykio, nuteistasis būtų ėmęsis priemonių spręsti galimai turimas problemas dėl alkoholio vartojimo ar emocijų valdymo konfliktinėse situacijoje. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad tai nebuvo atsitiktinis nuteistojo elgesys, kuomet konfliktines situacijas būdamas neblaivus jis ima spręsti panaudodamas smurtą.

17. Byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo L. A. elgesys išties buvo agresyvus, jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąsias buvo pakankamai intensyvūs, įkandant nukentėjusiosioms į dilbį, plaštaką bei kumščiu suduodant į veido sritį, po ko nukentėjusiajai D. O. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis, o G. M. kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis. Neabejotina, jog patirti sužalojimai nukentėjusiosioms išties sukėlė fizinius skausmus, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

18. Aptarti nuteistojo L. A. asmenybę charakterizuojantys duomenys, praeityje padarytos nusikalstamos veikos, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam baudžiamosios atsakomybės pasekmės buvo žinomos iš anksčiau, tačiau tai jo veiksmų teigiama linkme neįtakojo, dėl ko jis ir vėl įvykdė smurtinį nusikaltimą. Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo, aukštesnysis teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti L. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y., pagrįsto manymo, kad ateityje L. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. A. neginčija jam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, tačiau nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant dviejų metų terminą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nustatė aiškiai per ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą, neįvertinant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei susitaikymo su nukentėjusiosiomis, dėl ko prašoma šį terminą sutrumpinti iki 1 metų.

20. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

21. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodomos aplinkybės, į kurias turėtų atsižvelgti teismas svarstydamas dėl BK 75 straipsnio sąlygų nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo ir jo trukmės klausimą, vertinamos BK 41, 54 straipsnių nuostatos, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, aplinkybės, sunkumas, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo vertinimas. Be to, turi būti atsižvelgiama kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Taip pat svarbu įvertinti, ar parinkus konkretų bausmės vykdymo atidėjimo terminą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus pakankamai nubaustas, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, kiekvienu atveju svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, kadangi tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

22. Apylinkės teismas, skirdamas L. A. bausmę sprendė, kad aptariamu atveju yra pagrindas manyti, kad L. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Teismas sprendė, jog atidedant bausmės vykdymo terminą 2 metų laikotarpiui su įpareigojimais, tai bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, L. A. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo termino klausimą, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką L. A. įvykdė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už kitą tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis L. A. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus bei 1 kartą po nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju aktualu tai, jog L. A. jau ne kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas – 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus bei 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, paskiriant įpareigojimus. Visgi, akivaizdu, jog paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui reikšmingos įtakos neturėjo, kadangi L. A. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl abejotina, jog nagrinėjamu atveju, nuteistajam paskyrus trumpesnį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas.

24. Neabejotinai teigiamai vertinamos tos aplinkybės, jog nuteistasis L. A. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą bei jų atsiprašė ir su jomis susitaikė. Visgi, kaip jau minėta, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. A. nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai, o yra loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo BK 75 straipsnyje numatytam bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkiui – 2 metams, bausmių skyrimo proporcingumo ir teisingumo principo nepažeidė. Nuteistajam, kuris nuteistas jau nebe pirmą kartą bei jam ne kartą buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, skirti trumpesnį nei 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

25. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis dirba, gauna legalias pajamas, turi gyvenamąją vietą bei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nurodoma aplinkybė, jog jis augina mažametį vaiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistajam L. A. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nėra jokių duomenų, jog bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dviejų) metų terminui vykdant šiuos paskirtus teismo įpareigojimus būtų pernelyg ilgas, dėl ko nuteistasis negalėtų dirbti ar tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku. Juolab, jog nuteistasis gali kreiptis į jo priežiūrą vykdančią instituciją su motyvuotu prašymu leisti išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

26. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė nuteistajam L. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trumpesniam terminui, t. y. vieniems metams, tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai nesudaro pagrindo nuteistajam nustatyti būtent tokį bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo teisė. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išklauso prokuroro siūlymus dėl skirtinos bausmės, tačiau tai neįpareigoja ir neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, ar šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo. Kaip jau aptarta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę L. A. bei nustatydamas bausmės vykdymo terminą įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, dėl ko spręsti, jog buvo pažeistos BK normos, reglamentuojančios bendruosius bausmė skyrimo pagrindu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam L. A. atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą dviejų metų terminui, kartu suderindamas ir skirtinus įpareigojimus bei draudimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl asmens pripažinimo recidyvistu

28. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. A. pripažino recidyvistu. Apylinkės teismas nustatė, kad L. A. nusikaltimą padarė jau būdamas anksčiau teistas už ne vieną tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, teistumui už juos neišnykus ir esant nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su šia nuosprendžio dalimi teigiant, jog jis padarė tinkamas išvadas ir daugiau pažada nenusikalsti.

29. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Kaip ir teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu.

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. A. nuteistas 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 66 MGL dydžio bauda, kuri nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sumokėta. Taigi, nuteistasis L. A., neatlikęs jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs jam paskirtos baudos, neišnykus teistumui, kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, 2024 m. sausio 26 d. padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nors minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta L. A. padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu skiriasi nuo L. A. inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos nusikalstamos veikos, visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai L. A. pripažino recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu.

31. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, kaip jau aptarta šioje nutartyje, nebuvo padaryta atsitiktinai. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog L. A. ir praeityje buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Be to, po nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, L. A. atžvilgiu 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 11 d. viešoje vietoje tarpusavio žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis įžūliai, tyčia, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmą. Būtent nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog L. A. daromi nusikaltimai yra sistemingi, kas leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistąjį L. A. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), dėl ko ir šioje dalyje keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

32. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, 2026 m. sausio 9 d., t. y. teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 145,83 eurų už nuteistajam L. A. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

33. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

34. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam L. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatė Daiva Jurevičienė, buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam L. A. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, o jis pats taip pat dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

35. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. L. A. bylos duomenimis užsiima individualia veikla, duomenų, kad turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. A. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.