Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 20 MGL bauda. Bauda išieškota 2022 m. spalio 24 d.;

2) 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas, įpareigojant per 5 mėnesius atlyginti 250 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai V. J. ir elgesio apribojimas 1 metams įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val. bei mokytis arba dirbti;

3) 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė atlikta;

4) 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, paskirta 66 MGL bauda. Bauda nesumokėta,

5) 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 66 MGL (3300 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį ir 66 MGL (3300 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Laisvės apribojimo bausmė atlikta (2025 m. vasario 17 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui), baudos bausmė neatlikta – bauda nesumokėta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. 2024 m. sausio 26 d. apie 23.07 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia panaudojo nukentėjusiųjų D. O. ir G. M. atžvilgiu fizinį smurtą – D. O. tempė dešinę plaštaką, įkando į dešinį dilbį ir kumščiu sudavė jai į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai D. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžimu, bei dešinio žando sumušimą, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, rieše ir dilbyje bei odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, be to, įkando G. M. į dešinės plaštakos didįjį pirštą ir sudavė kumščiu jai į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės apatinio žandikaulio lūžiu, bei kąstines žaizdas dešinės plaštakos III piršto distalinio pirštakaulio srityje, t. y. tyčia nesunkiai sužalojo du žmones.

Motyvuojamoji dalis

- antrame įraše užfiksuota, kaip pareigūnai sulaikytą asmenį vedasi į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Įraše užfiksuota, kaip tikslinasi aplinkybės, asmenims alkotesteriu tikrinami girtumai. Asmuo Nr. 1, asmuo Nr. 2 ruošiasi su medikais vykti į Klinikas;

- ketvirtame įraše užfiksuota, kaip atvyksta papildomas ekipažas, pareigūnai bendrauja tarpusavyje. 3:00 įrašo minutę asmuo Nr. 1 nurodo, kad yra dar viena sesuo sumušta, pasiūlo pareigūnams eiti kartu pažiūrėti. Visi kartu nueina į kitą to paties namo pusę, įeina į kambarį, kur ant grindų, ant čiužinio guli mergina (toliau ,,asmuo Nr. 6“). Asmuo Nr. 1 sako ,,pasirodyk, G., dantis, nebe juokas“. Įraše matosi, kad merginai kairės pusės žandas yra raudonas/mėlynas. Pareigūnas klausia merginos ,,išmušė dantį?“. Mergina atsako ,,skauda, tiesiog skauda“. Pareigūnas nurodo moteriai vykti į Klinikas, kur ją apžiūrės. Tada moteris vėl sako ,,man skauda, man labai skauda“. Tada mergina atsistoja ir pradeda kalbėti ,,aš tai iš viso rašau pareiškimą, ta prasme, aš piršto sulenkt negaliu, man viskas čia (rodo į žandikaulį). Aš gyniau savo tėtį ir gyniau savo mamą ta prasme.“ Pareigūnas klausia ,,tai dabar kas visą padarė šitą dalyką?“. Mergina atsako ,,padarė mano sesers draugas, jie nevedę, L. A. Aš tai tvirtinu ir viskas, aš jam neatleisiu“. Kitas pareigūnas klausia, ar ją tas pats asmuo sumušė?. Asmuo Nr. 1 atsako ,,taip, tas pats“. Toliau asmenys eina pas medikus (1 t., b. l. 36–39).

2024 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 27 d. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos sesers vyras mušasi su tėčiu, įkando pranešėjai į ranką, reikia greitosios medicinos pagalbos. Laukia namuose pareigūnų. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme pasitiko pranešėja D. O., kuri paaiškino, kad asmuo L. A., šiuo metu yra agresyvus name ir sumušė ją. Nuėjus į namus, buvo pastebėtas asmuo vardu L. A., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, plūdo pranešėją necenzūriniais žodžiais. Aiškinantis įvykio aplinkybes pranešėja paaiškino, kad name visi vartojo alkoholį ir sukonfliktavo, ją sumušė. Ant moters matėsi akivaizdūs sužalojimai. Ant jos dešinės rankos matėsi įkandimo žymės, moteris prasižiojusi burną parodė, kad yra išmuštas dantis, ant rankos piršto matėsi įpjovimas. Patikrinus moters blaivumą, nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje buvo greitoji medicinos pagalba, kurie apžiūrėjo moterį. Moteris dėl sužalojimų pristatyta į Kauno klinikas. Taip pat įvykio vietoje buvo R. P., kuris paaiškino, kad baliavojo ir sukonfliktavo su L. A. R. P. teigė, kad jį sumušė ir sužalojo. Iš asmens burnos bei nosies bėgo kraujas, ant asmens veido bei galvos matėsi įvairūs sužalojimai. Patikrinus asmens blaivumą, nustatytas 1,44 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje buvę medikai apžiūrėjo vyrą. Vyras dėl sužalojimų pristatytas į Kauno klinikas. Taip pat įvykio vietoje buvo A. O., kuris paaiškino, kad su visais vartojo alkoholį ir dėl neaiškių priežasčių ant jo ir kitų name esančių žmonių pradėjo konfliktuoti L. A. A. O. teigė, kad jį pradėjo mušti L. A. ir jį sužalojo. Ant asmens rankų, veido ir burnos matėsi kraujas bei sužalojimai. Apžiūrint medikams asmenį, šis atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Patikrinus A. O. alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,69 promilių neblaivumas. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes D. O. paaiškino, kad namuose yra dar viena sumušta moteris. Bendraujant su D. O., ši paaiškino, kad moteris prašė jos nekišti, kadangi ji yra labai išsigandusi ir bijo L. A. Nuėjus į namo vidų, kambaryje ant lovos rado gulinčią moterį- tai G. M. Bendraujant su moterimi ši paaiškino, kad ją sumušė L. A. Moteris buvo dideliam šoke, ant jos veido matėsi mėlynės, visi drabužiai buvo kruvini, buvo ištinęs žandikaulis, teigė, kad labai skauda dantis. Patikrinus moterį alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Moteris dėl sužalojimų pristatyta į Kauno klinikas. Taip pat įvykio vietoje buvo G. M., kuri paaiškino, kad yra L. A. draugė, su juo gyvena. Iš moters burnos sklido labai stiprus alkoholio kvapas, mintis dėstė nerišliai, sunkiai pastovėjo ant kojų. Paklausus, dėl ko kilo konfliktas, negalėjo atsakyti. Patikrinti G. M. blaivumo nepavyko, kadangi buvo per stipriai apsvaigusi. Moteris sužalojimų nepatyrė. Įvykio vietoje buvo bendraujama su L. A. Paklausus apie įvykį, šis atsakė, kad nieko čia nebuvo, tiesiog sukonfliktavo su kitais name esančiais asmenimis, teigė, kad nieko nesužalojo ir yra nekaltas. Bendraujant su asmeniu šis nenusiramino ir nuolatos įžeidinėjo visus name esančius asmenis bei necenzūriniais žodžiais bei grasinimais pradėjo plūsti policijos pareigūnus. Bendraujant su piliečiu šis buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu L. A. blaivumą, nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl buvo panaudota speciali priemonė – antrankiai. Asmuo L. A. buvo sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini). Faktinio sulaikymo laikas: 2024 m. sausio 27 d. 00 val. 50 min. (1 t., b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 445/2024 (02) nurodyta, kad G. M. konstatuota kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis, kastinės žaizdos dešinės plaštakos III piršto distalinio pirštakaulio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų trauminių poveikių, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Kąstinės žaizdos dešinės plaštakos III piršto srityje galėjo būti padarytos įkandus į III pirštą dantimis (1 t., b. l. 69–71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 464/2024 (02) nurodyta, kad dešinio žando sumušimas su apatinio žandikaulio lūžimu, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, rieše ir dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje D. O. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dėl keturių trauminių poveikių (kontaktų). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. sausio 27 d. Dėl apatinio žandikaulio lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94–96).

Iš išrašo iš neblaivumo registravimo knygos matyti, kad L. A. 2024 m. sausio 26 d. 23.57 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas (2 t., b. l. 113).

BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis L. A. švenčiant R. P. gimtadienį vykusių išgertuvių metu kilus konfliktui be jokios aiškios dingsties smurtavo G. M., D. O., o taip pat ir R. P. atžvilgiu, ko pasėkoje sumušė ir sužalojo D. O. ir G. M. Nors pats kaltinamasis dėl didelio neblaivumo laipsnio įvykio metu detaliai įvykio aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ar atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje nurodyti bei paaiškinti negalėjo, nes neprisiminė, kaltu prisipažino visiškai, neneigdamas to, kad būdamas neblaivus smurtavo.

Kaip nustatyta iš nukentėjusiųjų D. O. ir G. M. parodymų, taip pat liudytojų R. P. ir A. O. parodymų, kurie buvo patikrinti tiek įvykio vietoje, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, konfliktas kilo po to, kai D. O. eidama iš kambario, kuriame visi šventė, pastebėjo, kad G. M. kambario durys yra užrakintos, o jame ji yra kartu su kaltinamuoju L. A., kuris pagrasino smurtu, jeigu durys bus atidarytos. Tuomet ji apie tai pasakė R. P., kuris atėjęs kartu su A. O. minėtas duris atidarė jėga. Iš G. M. kambario tuomet išbėgus pačiai G. M., išėjęs L. A. ėmė smurtauti ir susigrūmė su R. P., o A. O. ir D. O. skiriant besimušančius, L. A. įkando D. O. į ranką bei smogį į veidą. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. O. dešinio žando sumušimas su apatinio žandikaulio lūžimu, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, rieše ir dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje D. O. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dėl keturių trauminių poveikių (kontaktų), patvirtina tokias pačios nukentėjusiosios D. O. bei liudytojų nurodytas aplinkybes. Taip pat specialistas patvirtino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. sausio 27 d., o dėl apatinio žandikaulio lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94–96).

Nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastą tyręs specialistas taip pat padarė išvadą, kad ir G. M. įvykio metu galėjo būti padaryti jai konstatuoti sužalojimai – kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis ir kastinės žaizdos dešinės plaštakos III piršto distalinio pirštakaulio srityje, kurie galėjo būti padaryti dėl dviejų trauminių poveikių, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš specialisto išvados, konstatuoti sužalojimai pas G. M. nebūdingi griuvimui, o kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Kąstinės žaizdos dešinės plaštakos III piršto srityje galėjo būti padarytos įkandus į III pirštą dantimis (1 t., b. l. 69–71). Nors G. M., kaip ir L. A. nurodė detaliai įvykio aplinkybių neprisimenantys, ko priežastimi gali būti ir jų pakankamai didelis neblaivumas įvykio metu (G. M. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, L. A. – 2,58 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40), kitos nukentėjusiosios D. O. bei liudytojų R. P., A. O. parodymai, o taip pat ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų turėtomis vaizdo kameromis užfiksuotos aplinkybės iš karto po įvykio, tame tarpe ir vaizdo įrašuose užfiksuoti šių nukentėjusiųjų, liudytojų ir kaltinamojo paaiškinimai bei elgesys (1 t., b. l. 36–39)., patvirtina, kad G. M. buvo sužalota smurtaujant jos atžvilgiu to paties įvykio metu ir toje pačioje vietoje – name švenčiant R. P. gimtadienį.

Taigi, sugretinus šiuos abiejų nukentėjusiųjų, liudytojų, o taip pat ir paties kaltinamojo parodymus su vaizdo įrašuose esančiais jų paaiškinimais, taip pat jų parodymais įvykio vietoje bei teisme paaiškintomis aplinkybėmis pagal įvykio vietos apžiūros metu sudarytą patalpų planą – schemą, darytina išvada, kad L. A. pradžioje smurtauti ėmė būtent G. M. atžvilgiu dar jos kambaryje, po ko smurtinius veiksmus tęsė į pagalbą G. M. atėjusios D. O. atžvilgiu, o taip pat ir kartu įvykio vietoje buvusių liudytojų R. P. ir A. O., su kuriais susigrūmė, atžvilgiu, ir kuriems, skirtingai nuo nuketėjusiųjų D. O. ir G. M., didesnių sužalojimų pavyko išvengti.

Nustatytos faktinės aplinkybės apie smurtinių veiksmų pobūdį (suduoti stiprūs smūgiai ir įkąsta), trauminių poveikių skaičių (daugybiniai smūgiai), bei nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų lokalizaciją (sužalojimai galvoje, veido srityje, konstatuoti lūžiai, įkandimai rankose) bei konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) patvirtina, kad kaltinamasis L. A. veikė tiesiogine, nors ir neapibrėžta, tyčia, numatė galimas pasekmes (galimus sužalojimus) ir jų aktyviais veiksmais siekė. Todėl jam baudžiamoji atsakomybė kyla už faktiškai sukeltas pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai – dviem nukentėjusiosioms padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo L. A.) ir jo padarytos veikos (suduotų smūgių ir įkandimų nukentėjusiosioms - D. O. ir G. M.), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu prieš nukentėjusiąsias, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių –padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi kaltinamojo smurtiniais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata, tai atitinka nusikaltimo, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Taigi konstatuotina, kad kaltinamojo L. A. D. O. ir G. M. atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiųjų prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiomis

Kaltinamasis L. A. ir nukentėjusiosios G. M. ir D. O. pateikė prašymus, kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis joms atlygino nusikaltimu padarytą žalą, jos su juo susitaikė, jam atleido ir pretenzijų nereiškia. Prašo dėl to jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., b. l. 9, 38)

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiosios patvirtino, kad kaltinamasis joms žalą atlygino – D. O. sumokėjo 3000 Eur, o G. M. – 2000 Eur, jos abi su juo susitaikė, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis taip pat iš dalies atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą – sumokėjo 932,63 Eur (3 t., b. l. 125), o dėl likusios dalies susitarė su civiliniu ieškovu dėl jos atlyginimo per sutartyje numatytą terminą (3 t., b. l. 35-37).

Taigi, galima konstatuoti, kad nustatytos aplinkybės patvirtina BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiomis.

Tačiau teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip nustatyta, kaltinamasis L. A. praeityje iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo teistas 4 kartus, po jo padarymo jam 2024 m. balandžio 22 d. paskelbtas dar vienas nuosprendis, kuriuo paskirtą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą jis jau atlikęs, bet 66 MGL baudos jis nėra dar atlikęs (įvykdęs).

Taigi, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, konstatuotina, kad kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tai yra susitaikius su nukentėjusiuoju, nėra nustatyta visų tam reikalingų sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga, dėl ko nėra pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės L. A. BK 38 straipsnio pagrindu.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą L. A. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsakomybe sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veikas padarė būdamas recidyvistas, nes pasikeitus įstatymui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo recidyvistu gali būti pripažintas, jeigu jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar esant nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Kaip nustatyta, iki šio nusikaltimo padarymo buvusiu paskutiniu nuosprendžiu (2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu) to nebuvo konstatuota, nes dar nebuvo pasikeitęs teisinis reguliavimas, todėl pripažinti, kad jis šioje byloje tiriamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, negalima.

Kita vertus, nustačius šioje byloje, kad L. A. nusikaltimą padarė jau būdamas anksčiau teistas už ne vieną tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, teistumui už juos neišnykus ir esant nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

L. A. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, būdamas anksčiau jau 4 kartus teistas, baustas terminuoto laisvės atėmimo, baudos bausmėmis, vėliau jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas laisvės apribojimo ir baudos bausmėmis. Tai rodo, kad L. A. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė galima pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankciją bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Kadangi L. A. nusikalstamą veiką įvykdė iki Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo, tai už ją paskirta bausmė privalės būti subendrinta su minėtu Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme (9 mėnesiai laisvės apribojimo ir 66 MGL bauda), prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus į griežtesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal BK 65 straipsnyje nurodyta bausmių pakeitimo santykį, išskyrus baudos bausmę, kuri nekeičiama (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 2 dalis). Į galutinę paskirtą bausmę privalės būti įskaityta bausmė, atlikta visiškai ar iš dalies pagal minėta ankstesnį Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje L. A. paskirta bausmė turės būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (9 mėnesiais laisvės apribojimo, kas atitinka 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, ir 66 MGL bauda) ir paskirta galutinė subendrinta bausmę, į kurios laiką turės būti įskaityta visa ar iš dalies L. A. atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jo dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi L. A., kuris padarė vieną apysunkį nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri turi būti subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu, atitinkančiu 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, ir bauda, kuri nekeičiama ir skiriama kartu su kitos rūšies bausme bendrinant jas, tai galutinė bausmė, kuri jam galėtų būti paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų L. A. paskirtoji bausmė atitiktų.

Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe.

Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nors anksčiau iki šių veikų padarymo jis buvo teistas jau keturis kartus, už ką jam buvo paskirta ir griežčiausia bausmė laisvės atėmimas, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas, o realiai paskirta griežčiausia savo rūšimi bausmė nebuvo pradėta vykdyti. Nors vėliau kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau juo paskirtą laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis atliko, nesumokėta liko tik bauda, kas patvirtina, kad kaltinamasis iš esmės laikėsi laisvės apribojimo bausmės sąlygų. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiosioms žalą, iš dalies atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, o dėl likusios dalies atlyginimo sudarė susitarimą, kas patvirtina, kad yra pasirengęs atlyginti šią padarytą turtinę žalą visiškai.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad L. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytus BK 75 straipsnio 6 dalyje.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Nukentėjusioji D. O. pareiškė 5000 Eur dydžio civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 146-156), o Valstybinė ligonių kasa (buvusi Kauno teritorinė ligonių kasa) pareiškė 1862,63 Eur dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 110-118).

Nukentėjusioji D. O. patvirtino, kad jai padaryta žala yra atlyginta visiškai (3 t., b. l. 9), ji gavo iš kaltinamojo 3000 Eur (3 t., b. l. 10), kas laikytina visišku atlyginimu ir ji daugiau pretenzijų nereiškia.

Valstybinei ligonių kasai (buvusi Kauno teritorinė ligonių kasa) L. A. iš dalies atlygino žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį – sumokėjo 932,63 Eur, dėl likusios dalies sudarė susitarimą raštu sumokėti per sutartą terminą (3 t., b. l. 35-37)

Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnyje nurodyta, kad kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Kadangi D. O. patvirtino, kad jai nusikalstama veika padaryta žala yra visiškai atlyginta, jai L. A. sumokėjo 3000 Eur, dėl ko ji nereiškia daugiau pretenzijų, procesas dėl jos pareikšto civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktinas.

Taip pat procesas toje dalyje, kurioje L. A. atlygino Valstybinei ligonių kasai (buvusi Kauno teritorinė ligonių kasa) padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiųjų gydymui patirtų išlaidų, nutrauktinas, o likusioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas. Patenkintas šioje dalyje civilinis ieškinys nereiškia, kad nebegalioja L. A. sudaryta sutartis su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo. Tačiau tai reiškia, kad civilinis ieškovas turi savarankišką teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo pagal priteistą civilinį ieškinį pateikus vykdomąjį raštą antstoliui tuo atveju, jeigu padaryta žala nebus atlyginta savanoriškai sudarytos sutarties ar šio nuosprendžio pagrindu.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai – sterilus vatos tamponas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas. DVD diskas , esantis byloje, su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiąją D. O. atstovavo įgaliota atstovė advokatė Eglė Grucytė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. ATS-2024-12658. Iš pažymos matyti, kad išlaidos už atstovavimą yra 679,17 Eur (3 t., b. l. 65).

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Dėl to nurodytos išlaidos, patirtos nukentėjusiosios interesų atstovavimui šiame procese pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš L. A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (9 mėnesiais laisvės apribojimo, kas atitinka 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, ir 66 MGL (3300 Eur) bauda) ir paskirti L. A. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams ir 66 MGL (3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) baudą.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti L. A. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, L. A. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti L. A., kad paskirtą 66 MGL (3300 Eur) (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą jis turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Pripažinti L. A. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Procesą dėl nukentėjusiosios D. O. pareikšto civilinio ieškinio byloje nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos (buvusi Kauno teritorinė ligonių kasa) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš L. A. 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų). Procesą dėl kitos šio civilinio ieškovo pareikšto ieškinio dalies – dėl 932,63 Eur nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas – 679,17 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 17 centų) dėl nukentėjusiosios D. O. įgaliotos atstovės advokatės Eglės Grucytės dalyvavimo šiame procese proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš L. A.

L. A. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele bankas“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą – DVD diską su vaizdo įrašais, laikomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Daiktinį įrodymą – sterilų vatos tamponą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.