Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Medžio meistrai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, kurios pagrindu MB „Medžio meistrai“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti viso pastato medžio konstrukcijos pagaminimo, apdirbimo ir surinkimo statybos darbus ir perduoti darbų rezultatą pareiškėjui. Pareiškėjas, vykdydamas sutarties įsipareigojimus, sumokėjo atsakovei 13 000 Lt (3765,06 Eur) avansą už atliekamus darbus bei 4500 Lt (1303,29 Eur) medžiagų įsigijimui, tačiau atsakovė nevykdė sutarties, nepagamino medžio konstrukcijos bei jos neperdavė pareiškėjui. Atsakovė pareiškėjui grąžino 353,98 Eur, tačiau likusios sumokėtos 4714,37 Eur sumos negrąžino, į pareiškėjo siunčiamas pretenzijas atsakymo nepateikė. Mano, kad ji yra nemoki ir šį faktą slepia nuo kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pareiškimas paduotas, laikantis kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 ir 6 straipsniuose.

Įmonės nemokumas pirmiausia nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte, kuris atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės tikroji turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti ne tik pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią įmonės turimo turto vertę, jeigu ji aiškiai neatitinka balanse įrašytos vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1973-330/2017).

Paskutiniai MB „Medžio meistrai“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2013 metus, tuomet atsakovė deklaravo turinti turto už 25 868 Lt (7491,90 Eur), iš jų ilgalaikio (nematerialaus) turto – 8617 Lt (2495,66 Eur), trumpalaikio turto – 17 251 Lt (4996,23 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 28 136 Lt (8148,75 Eur). Ataskaitiniu laikotarpiu įmonė patyrė 2293 Lt (664,10 Eur) nuostolį. 2013 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonės ilgalaikį turtą sudaro MB „Medžio meistrai“ įsigytas verslo planas, kurio vertė 2013 m. gruodžio 31 d. yra 8617 Lt (2495,66 Eur), kito ilgalaikio materialaus turto įmonė neturi. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad įmonė 2013 m. pabaigoje turėjo 11 327 Lt (3280,53 Eur) skolą tiekėjams.

Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019 ).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovės įmonė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovės įmonės vardu nėra registruota transporto priemonių. Valstybės ir savivaldybės biudžetams atsakovė skolinga 30,06 Eur. Antstolių informacinės sistemos registro išrašas patvirtina, kad antstolis A. M. iš įmonės vykdo 15,06 Eur išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą, antstolis A. B. iš įmonės vykdo 457,59 Eur išieškojimą pagal A. Z. individualios įmonės reikalavimą, antstolis A. B. iš įmonės vykdo 1891,38 Eur išieškojimą pagal UAB „Asimesta“ reikalavimą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie draudėjo viešus duomenis matyti, kad MB „Medžio meistrai“ apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, taigi įmonė veiklos nevykdo.

Pažymėtina, jog atsakovė turėjo galimybę paneigti pareiškėjo nurodytus duomenis apie įmonės nemokumą praeitų ir šių metų įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad MB „Medžio meistrai“ direktorius yra A. Š., paskyrimo (išrinkimo) data 2013 m. liepos 2 d. A. Š. 2019 m. kovo 29 d. pranešimu/prašymu (registracijos Nr. DOK-) informavo teismą, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-33-715/2018, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį bei BK 184 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu iš dalies buvo patenkintas nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys ir iš A. Š. priteista 4714,37 Eur turtinės žalos bei 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir priteisimo iš jo civiliniam ieškovui T. K. 4714,37 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylą A. Š. nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje nurodė, kad realiai bendrovei (mažajai bendrijai „Medžio meistrai“) vadovavo J. Š., kuri yra teisiškai atsakinga už buhalterinių dokumentų išsaugojimą. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. įpareigojo J. Š. teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas bei kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2019 m. sausio 1 d.); 2018 m. ir 2019 m. sausio–kovo mėnesių įmonės finansinių ataskaitų rinkinį; duomenis apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; informaciją apie teismuose atsakovei iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka; nuomonę dėl pareiškimo pagrįstumo. J. Š. 2019 m. balandžio 19 d. pateiktoje nuomonėje (registracijos Nr. DOK-12282) nurodė, kad ji niekada nebuvo MB „Medžio meistrai“ vadove ir jokio statuso bendrijoje neturėjo, jai nebuvo suteikti jokie įgaliojimai ir neperduoti dokumentai.

Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į ĮBĮ įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius bei turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, taigi įmonė veiklos nevykdo, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas MB „Medžio meistrai“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Tai sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti MB „Medžio meistrai“ bankroto bylą (ĮBĮ 4 straipsnio 1, 3 punktai, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė MB „Atisa“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovei nepateikus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, teismas neturi galimybės jų išsiųsti administratorei pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punktą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai „Medžio meistrai“, juridinio asmens kodas 302927564, buveinės adresas Šakių r. sav.

Įmonės bankroto administratore paskirti mažąją bendriją „Atisa“, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B- JA314.

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo išsiųsti pareiškėjui, atsakovei, administratorei.

Įpareigoti administratorę ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonei, kreditoriams, Lietuvos bankui, jeigu bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, taip pat jeigu bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą.

Įpareigoti administratorę ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirto administratorės duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę).

Įpareigoti administratorę per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu pranešti apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, administratorė ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašo gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.