Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) 2021 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalį, - galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai dirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmę atlikęs);

2) 2023 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal 140 straipsnio 2 dalį bausme – laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: - per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; - dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į E. V. paskirtos bausmės trukmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. V. 2023 m. liepos 8 d. apie 23.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 525D", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į troleibusų linijos kontaktinio tinklo atramą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „BMW“ keleiviams S. R. ir R. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. V. teisme apklausiamas pilnai pripažino savo kaltę, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir parodė, kad buvo išgėręs alkoholio, kai susitiko visi prie jo namų. Draugas paprašė meškerės, kuri, galvojo, kad yra mašinoje, bet paaiškėjo, kad ji buvo garaže, todėl ir važiavo iki garažo. Bet nesuvaldė automobilio ir trenkėsi. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino E. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, 2022 m. (tikslios datos nepamena) nusipirko lengvąjį automobilį "BMW 525", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio neregistravo savo vardu, kadangi turi finansinių įsipareigojimų antstoliams. 2023-07-08 būnant namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo išgėręs apie pusę 0,7 ltr. butelio brendžio. Apie 23.00 val. (nors tikslaus laiko nepamena) jam paskambino draugas U., kuris paprašė, kad jam grąžintų meškerę, kurią buvo iš jo pasiskolinęs. Atvykus U., nuėjo prie jo automobilio, kuris stovėjo namo, kuriame gyvena, kieme. Manė, kad meškerė automobilio bagažinėje, tačiau ji buvo garaže (duomenys neskelbtini) plente. Jiems bebūnant prie automobilio paskambino R. ir S., kurie norėjo susitikti. Jiems atvykus, visi sėdo į automobilį. Alkoholio negėrė. Jis sėdo už automobilio vairo, priekinėje keleivio sėdynėje R., U. už R., S. už jo. Visi nusprendė važiuoti į garažą. Važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) Artėjant link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos pradėjo stabdyti automobilį, tačiau jis nestojo, pradėjo slysti. Užvažiavo ant bortelio ir trenkėsi į stulpą. Po susidūrimo išlipo iš automobilio. Atidarė S. dureles, ji iškrito nugara ant žemės. Ji prašė jai padėti. Matė, kad ji sužalota. Norėjo ją traukti iš automobilio, bet nenorėdamas jai labiau pakenkti paliko. Kur tuo metu buvo R. ir U., nematė. Labai greitai prie jų privažiavo greitosios med. pagalbos automobilis. Jie suteikė pirmą pagalbą S.. Atvyko policijos pareigūnai. Patikrinimo jo blaivumą. Buvo nustatyta virš dviejų promilių girtumas. S. išsivežė medikai. Įvykio metu jam lūžo ranka, todėl medikai jį taip pat išvežė į Kauno klinikas. Tą vakarą po įvykio su R. ir U. nebendravo. Rytojaus dieną jam paskambino R. ir pasakė, kad buvo pas medikus ir jam įtaria piršto (nors tiksliai nežino) lūžį. Vairuotojo pažymėjimo nėra niekada įgijęs. Žino, kad neblaiviam vairuoti transporto priemonės negalima, tačiau labai apsvaigęs nesijautė, todėl lengvabūdiškai tikėjosi, kad nieko blogo nenutiks. Automobiliu jis pats naudojasi labai retai. Paskutinius pusę metų jis stovėjo saugojimo aikštelėje. Dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį ir sužalojo draugus, labai gailisi ir išgyvena, sau jokio pateisinimo neturi. Draugų atsiprašė. (1 tomas, b.l. 173-174).

Kaltinamojo E. V. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

2023 m. liepos 9 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 23.30 val. iš Kauno AVPK OVS gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje įvykęs eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą rastas automobilis „BMW 525D“, kurio vairuotojas E. V., (duomenys neskelbtini) Pastarajam nustatytas 2,38‰ (promilių) girtumas. Automobilio keleivė S. R., (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų pristatyta į gydymo įstaigą. (1 tomas, b.l. 14)

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano nustatyta, kad užfiksuotas 2023 m. liepos 8 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje įvykęs eismo įvykis, naudotas bepilotis orlaivis (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė. (1 tomas, b.l. 28-39)

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuoti automobilio išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio. (1 tomas, b.l. 40-57)

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. U., gim. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b.l. 68)

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pil. G. U. įsigijo E. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 72)

Iš VšĮ "Emprekis" pažymos nustatyta, kad automobilio „BMW 525D“, (duomenys neskelbtini) metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 2200 eurų su PVM. (1 tomas, b.l. 69)

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. 23.37 val. E. V. alkoholio matuokliu nustatytas 2,43‰ (promilių) girtumas, 23.53 val. patikrinus antrą kartą nustatytas 2,38‰ (promilių) girtumas. (1 tomas, b.l. 58)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. R. konstatuotas kairio šlaunikaulio kūno įstrižinis lūžis, dėl ko buvo atlikta šlaunikaulio lūžio uždaros repozicijos su vidine fiksacija operacija ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 tomas, b.l. 89-91)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. R. konstatuotas kairio stipinkaulio galvos lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 tomas, b.l. 98-99)

Nukentėjusiojo R. R. parodymais nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 21.00 val. jis nuvažiavo pas savo pažįstamą E. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Sėdėjo E. BMW automobilyje. Po kurio laiko pas juos atėjo S.. Ją matė pirmą kartą. Dar po kurio laiko atėjo U.. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Visi sėdėjo automobilyje ir šnekučiavosi, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Kažkuriuo metu buvo nuspręsta, kad reikia nuvažiuoti į E. garažą paimti meškerę. Kur yra tas garažas, nežino. E. sėdėjo už vairo, jis priekinėje keleivio sėdynėje, už jo U., už E. S.. Automobilį vairavo E.. Važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu link (duomenys neskelbtini). Važiuojant pradėjo snūduriuoti, kadangi buvo labai pavargęs, kadangi visą dieną dirbo kaime ūkio darbus. Prieš pat smūgį pakėlė akis į kelią. Spėjo pamatyti tik tiek, kad važiuoja tiesiai į stulpą, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos žaliojoje vejoje. Trenkėsi į tą stulpą. Prieš pat smūgį spėjo pakelti kairę ranką mėgindamas apsaugoti veidą. E., jis ir U. iš automobilio išlipo patys. S. skundėsi kojos skausmu ir iš automobilio pati negalėjo išlipti. Tuo metu pro šalį važiavo greitosios pagalbos medikai, kurie sustojo. Visus apžiūrėjo medikai. E. ir S. išvežė į gydymo įstaigą. Jam skaudėjo kairę ranką, tačiau įvykio vietoje medikai apžiūrėję nieko įtartino nepastebėjo, pasakė, kad būklei blogėjant kreiptųsi į medikus. Rytojaus dieną rankos skausmas nesiliovė, todėl nuvažiavo į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Ten buvo atlikti tyrimai ir buvo įtartas kairės rankos kažkurio kaulo lūžis. Ranką sugipsavo, po dešimties dienų bus atliekami pakartotini tyrimai ir patikslinta diagnozė. Įvykio metu S. lūžo koja, o E. riešas. Įvykio vietoje pareigūnai patikrino E. blaivumą. Kiek žino buvo nustatyta virš dviejų promilių girtumas. Vakare, kuomet buvome susitikę visi keturi, jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Tai, kad E. neblaivus jis neįtarė ir nepastebėjo. Gal todėl, kad pats prieš tai buvo gėręs alaus. Jam yra išaiškinta, kad nustačius sužalojimus, turi teisę kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. (1 tomas, b.l. 114-115)

Papildomai apklaustas R. R. paaiškino, kad dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu į draudimo bendrovę nesikreipė ir nesikreips, kadangi jam jokia žala nepadaryta. E. jokių pretenzijų neturi, todėl nori, kad tyrimas būtų nutrauktas. (1 tomas, b.l. 116)

Nukentėjusios S. R. parodymais nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 23.00 val. jai paskambino E. V. ir pasiūlė susitikti kieme parūkyti. Jie gyvena netoli vienas kito, skiria vos keli namai. Nuėjo prie E. automobilio BMW (valstybinių numerių nežino), kuris stovėjo prie jo namų. Su E. dar buvo du vaikinai, kurių ankščiau nėra mačiusi, todėl jų vardų ir pavardžių nežino. Berūkant vaikinai nusprendė, kad reikia nuvažiuoti į garažą paimti meškeres. Visi sėdo į E. automobilį. E. sėdo už vairo, ji gale už jo. Vienas iš vaikinų sėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o kitas gale šalia jos. Kur yra garažas, ji nežino. Išvažiavę į (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Kokiu greičiu ir kuria eismo juosta važiavo E. nežino, kadangi tik įsėdusi į automobilį įsijungė mobilųjį telefoną ir pradėjo jame "naršyti". Vienu metu žvilgtelėjo pro langą, kai automobilis buvo sustojęs. Matė, kad stovi prie šviesoforo, degė raudonas signalas. Kokia tai buvo vieta - nepamena. Toliau "naršė" telefone. Staiga vienu momentu pajuto, kad automobilis užvažiuoja ant bordiūro ir į kažką trenkiasi. Matė, kaip E. išlipo iš automobilio. Kur tuo metu buvo kiti du vaikinai ir ką jie veikė nežino, ji jų nematė. Tuo metu jautė didžiulį kairės kojos skausmą, matė, kad ji yra deformuota. Kokia buvo miesto vieta - tuo metu nežinojo. Ketino išlipti iš automobilio. Atsidarė dureles, tačiau iš jo išlipti nepajėgė, iškrito ant žemės. Prie jos pribėgo E.. Ji buvo ištikta šoko, rėkė iš skausmo. Tuo metu pro šalį važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris sustojo. Medikai ją nuvežė į Kauno klinikas, todėl kas vyko toliau įvykio vietoje nežino. Klinikose jai buvo nustatytas kairės kojos šlaunikaulio lūžis. Buvo paguldyta į stacionarą, buvo atlikta operacija. Šiai dienai savijauta truputį pagerėjusi, tačiau dar sunkiai vaikščioja ir tik pasiremdama ramentais. Turėjo būti pradėta reabilitacija, tačiau dėl skausmų ir tinimo ji šiuo metu atidėta. Prieš sėdant į automobilį ir važiuojant ji nepastebėjo, kad E. būtų neblaivus. Taip pat tik po avarijos sužinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jai tai buvo staigmena. Žino, kad dėl įvykio metu patirtos žalos turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę, tačiau to nedarys, kadangi E. yra geras jos draugas. Jis yra labai geras ir nuoširdus žmogus. Po įvykio labai ja rūpinasi, padeda namų ruošos darbuose. Žino, kad į jį gali kreiptis bet kuriuo paros metu ir jis jai ateis į pagalbą, todėl jam jokių pretenzijų neturi ir nori, kad tyrimas būtų nutrauktas. (1 tomas, b.l. 121-122)

Liudytojo U. R. parodymais nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 22.00 val. jam paskambino pažįstamas E. V., kuris pasiūlė susitikti. Apie 22.30 val. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) parko. Kartu su E. buvo R. ir kažkokia panelė, kurios nepažinojo. Vienu metu E. pasiūlė nuvažiuoti pas jį į garažą, kad atiduotų jam meškerę, kurią jam buvo paskolinęs. Sėdo į BMW markės automobilį. E. sėdo už vairo, R. priekinėje keleivio sėdynėje, jis sėdo už R., o panelė už vairuotojo (E.). Kol su jais bendravo, niekas alkoholio negėrė. Jis tuo metu namuose jau buvo išgėręs 4-5 skardines alaus. Kad E. tuo metu buvo neblaivus - nepastebėjo. Jis elgėsi normaliai. Nepastebėjo gal ir dėl to, kad pats jau buvo vartojęs alkoholio. Kiek suprato BMW automobilis yra E., kadangi prieš kiek tai laiko jis buvo automobilio nuotrauką įsikėlęs į Facebook'ą. Su E. nėra labai artimi draugai, todėl labai artimai nebendrauja. Nuo (duomenys neskelbtini) parko važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu link "(duomenys neskelbtini)" prekybos centro. Sėdęs į automobilį pradėjo "naršyti" telefone, todėl eismo nestebėjo, kuria eismo juosta ir kokiu greičiu važiavo nežino. Staiga pajuto smūgį. Pakėlęs akis pamatė, kad automobilis atsitrenkęs į stulpą. E. su R. jau buvo išlipę iš automobilio. Jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir medikai. Pastarieji panelę iškėlė iš automobilio ir nunešė į greitosios med. pagalbos automobilį ir išsivežė. Iš automobilio jis išlipo pats. Jokių rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė. Pareigūnai patikrino E. blaivumą. Kiek žino, buvo nustatyta virš dviejų promilių girtumas. Kaip ir minėjo, kad E. prieš važiuojant automobiliu buvo neblaivus - nepastebėjo, būnant su jais kartu alkoholio nevartojo. Po įvykio jam E. paskambino ir atsiprašė, sakė, kad nenorėjo, kad taip įvyktų. Smulkiau apie įvykio aplinkybes nekalbėjo. Apie tai, kad E. neturi vairuotojo pažymėjimo, sužinojo perskaitęs straipsnį spaudoje. (1 tomas, b.l. 111-112)

2023 m. rugsėjo 5 d. įtariamasis E. V. ir nukentėjusioji S. R. pasirašė susitaikymo protokolą. (1 tomas, b.l. 178)

2023 m. rugsėjo 6 d. įtariamasis E. V. ir nukentėjusysis R. R. pasirašė susitaikymo protokolą. (1 tomas, b.l. 179)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų šių požymių buvimą. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET (eismo įvykio metu galiojo 2008 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija). Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo).

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-98-628/2022 pateiktas išaiškinimas dėl tinkamo įstatymo taikymo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t.y. tai, kad ši nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama idealioje sutaptyje kartu su BK 281 ¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu asmeniui nustatytas daugiau kaip 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. V. pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, BK 281 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo E. V. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, nukentėjusiųjų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. V. 2023 m. liepos 8 d. apie 23.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) prospektu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 525D", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į troleibusų linijos kontaktinio tinklo atramą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „BMW“ keleiviams S. R. ir R. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tarp E. V. sukelto eismo įvykio kilimo mechanizmo ir nukentėjusiųjų S. R. ir R. R. šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, E. V. pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, ir šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių nukentėjusiems S. R. ir R. R. kilimo sąlyga. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Be to, E. V. kaltinime nurodomu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo E. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos idealiojoje sutaptyje.

IV. Dėl bausmės paskyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. E. V. teistas, administracine tvarka baustas ( 1 t., b.l. 134-155). Psichiatrinis gydymas, įskaita Pažyma iš VšĮ "Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus" - įskaitoje neįrašytas (1 tomas, b.l. 133). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo - 5 metų laikotarpyje nesikreipė (1 tomas, b.l. 131). 45). Jis nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą.

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas E. V. bausmę, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, ir sprendžia, kad E. V. neskirtina bausmės rūšis – bauda, kadangi jis neturi legalių pajamų. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad lig šiol teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą (veikos turtinio pobūdžio), kaltinamojo asmenybę, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, E. V. skirtina jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežta bausmės rūšis –areštas, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, bei taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusias ir su nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkiais, nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam E. V. klausimą ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė dviejų nukentėjusiųjų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų E. V. pripažino pilnai. Jis teistas, baustas administracine tvarka, todėl apibendrinus virš išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į proporcingumo principą, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas 3 (treji) metai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami.

Iš VšĮ "Emprekis" pažymos nustatyta, kad automobilio „BMW 525D“, (duomenys neskelbtini) metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 2200 eurų su PVM. (1 tomas, b.l. 69)Įvykio metu kaltinamojo E. V. vairuota ir pačiam kaltinamajam faktiškai priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl ji yra konfiskuotina.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).

Pažymėtina, kad eismo įvykio metu kaltinamojo E. V. vairuota transporto priemonė „BMW 525D“ nebuvo apdrausta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2809,07 Eur civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove dėl nukentėjusiems S. R. ir R. R. suteiktų gydymo paslaugų, susijusių su patirtu eismo įvykiu (1 tomas, b.l. 180-184). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 553,54 Eur civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl apdraustojo R. R. ir jam išmokėtos ligos išmokos (2 tomas, b.l. 1-12). Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius papildomai teismui pateikė 1782,86 Eur civilinį ieškinį dėl apdraustosios S. R. ir jai išmokėtos ligos išmokos (2 t., b.l. 62-91).

Aukščiau paminėtieji visi civiliniai ieškiniai yra teisėti, pagrįsti pateiktais prie jų paskaičiavimais, nedarbingumo pažymėjimais, pažyma apie ligos išmokas bei suteiktas gydymosi paslaugas ir yra grindžiami bylos medžiaga, todėl priteistini iš E. V..

Kauno apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 22 d. buvo gautas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos informacija, kuria nurodoma, kad E. V. su Kauno teritorine ligonių kasa pasirašė 2023 m. lapkričio 22 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo atlyginti 2809,07 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiems S. R. ir R. R. suteiktų gydymo paslaugų per 50 mėnesių, kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 56 Eur, pirmosios įmokos suma yra 65,07 Eur. Esant tokiai informacijai, šis susitarimas tarp kaltinamojo ir civilinės ieškovės tvirtintinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikintina.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilis "BMW 525 D" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB "Augenas" saugojimo aikštelėje Technikos 18A, Kaunas (1 tomas, b.l. 64-67), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 283 straipsniu, 286 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. V. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2023 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, E. V. paskirtos 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant jam šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą - buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. V. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. (buvimo laikas), būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu (buvimo vieta), išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir nustatant šias pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinį ieškinį dėl apdraustajam R. R. išmokėtos ligos išmokos tenkinti ir civilinio ieškovo naudai iš E. V. priteisti 553,54 Eur.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinį ieškinį dėl apdraustajai S. R. išmokėtos ligos išmokos tenkinti ir civilinio ieškovo naudai iš E. V. priteisti 1782,86 Eur.

Patvirtinti 2023 m. lapkričio 22 d. tarp civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ir E. V. pasirašytą Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. V. įsipareigojo civilinei ieškovei Kauno teritorinės ligonių kasos atlyginti 2809,07 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiems S. R. ir R. R. suteiktų gydymo paslaugų per 50 mėnesių, kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 56 Eur, pirmosios įmokos suma yra 65,07 Eur.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Vadovaujantis 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai konfiskuoti automobilį "BMW 525 D" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB "Augenas" saugojimo aikštelėje Technikos 18A, Kaunas (1 tomas, b.l. 64-67).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą E. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).