Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-614-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
II-614-817/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01794-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas Nr. II-614-817/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01794-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė

sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant D. S.,vertėjaujant A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2021 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2021 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2021 m. birželio 9 d. 01.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.

D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo sušvelninti Nutarimu skirtą nuobaudą ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis sutinka, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidimo fakto nekvestionuoja, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, skirtą baudą sumokės. Pareiškėjo teigė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje yra pagal Lietuvos vizą „D“, yra pateikti dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, pareiškėjas ketina dirbti UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo darbo funkcija – (duomenys neskelbtini). Darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl, jei jis neteks vairuotojo pažymėjimo, dirbti negalės ir gali būti neišduotas arba anuliuotas leidimas gyventi Lietuvoje.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti, nurodė, kad pareiškėjas darydamas nusižengimą prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas.

Teisme D. S. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino, nurodė, kad labai gailisi, paaiškino, jog savo (duomenys neskelbtini) vakare apie 19 val. išgėrė 3 bokalus alaus, pamiegojo, jautėsi blaivus, tuomet išdėjo į miestą, kur vėliau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareiškėjas prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą, nes netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės dirbti, kito darbo jo darbdavys neturi galimybės jam pasiūlyti, todėl turės grįžti į (duomenys neskelbtini), iš kurios atvykimas į Lietuvą yra sudėtingas, ir ieškoti galimybės rasti kitą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. S. 2021 m. birželio 9 d. 01.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Jam Nutarimu už šį nusižengimą buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

D. S. skundu neginčija kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyj e nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis ypatingai atsakingai. Šiuo atveju pareiškėjas, turėdamas pakankamai didelę vairavimo patirtį (b. l. 22-23), kaip pats nurodė skunde, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - jam 2021 m. birželio 9 d. 01.51 val. nustatytas net 1,17 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu 01.27 val. – 1,22 promilių neblaivumas) (b. l. 18). Pažymėtina, kad už vairavimą neblaiviam kai yra nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažeidimas padarytas mieste. Tokio pobūdžio nusižengimas neabejotinai kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Aplinkybės, kad pareiškėjas ketina dirbti (duomenys neskelbtini), yra gavęs nacionalinę Lietuvos vizą „D“, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Juolab kad aplinkybė, jog pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė pareiškėjo nuo šio nusižengimo padarymo.

Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis dėl pažeidimo prisipažino ir gailėjosi. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant pareiškėjui minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. D. S. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė. Šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pareiškėjas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams pareiškėjas nebegalės dirbti (duomenys neskelbtini) UAB „R.“. Tačiau nagrinėjamu klausimu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ar tuo labiau panaikinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas (Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Nr. N1–1378/2007, N63-940/2010, N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.). Akivaizdu, kad pareiškėjas dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Be to, pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje. Skundo teiginys, kad jam negalint dirbti (duomenys neskelbtini), gali būti neišduotas arba anuliuotas leidimas gyventi Lietuvoje, yra deklaratyvus, be to šią aplinkybę pareiškėjas privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už D. S. padarytą administracinį teisės nusižengimą.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu D. S. nuobauda bei administracinio poveikio priemonė buvo paskirta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2021 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir D. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė