Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), Kaunas, vedęs, dirbantis individualiai, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2019 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (neatlikta bausmės dalis 423,80 Eur, 2020 m. liepos 17 d. išduotas vykdomasis raštas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. Z. 2023 m. kovo 2 d. apie 16.49 val. važiuodamas Kaune, Savanorių pr. 206A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 1,83 promilės alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 16 val. jis su dviem Baltarusijos piliečiais važiavo į Topo centrą, esantį Savanorių pr. 206A. Jis vairavo darbo vadovui A. Š. priklausantį automobilį Ford Transit Tourneo. Automobilį vairavo neblaivus, buvo išgėręs viskio. Topo centro aikštelėje jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino alkotesteriu, nustatė 1,83 promiles. Labai gailisi dėl savo poelgio.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 16:49 val. ties adresu Savanorių pr. 206A, Kaunas, lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdytas keleivinis automobilis Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo M. Z.. 17:04 val. minėtam vairuotojui alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARYE - 0408, patikros sertifikato Nr. 1753671, nustatytas 2.05 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. 17:20 val. pakartotinai atlikus patikrinimą, vairuotojui nustatytas 1.83 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Transporto priemonė Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. (b. l. 6).

3.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti Savanorių pr. 206A Kaunas, automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis automobilis Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 durų (b. l. 12-23).

3.3. Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad M. Z. pažįsta apie du metus, jį samdo statybos darbams - fasadų šiltinimui ir apdailai. Darbams atlikti Mantui yra davęs naudotis jam priklausantį automobilį Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir visą reikalingą įrangą bei įrankius, kuriuos jis vežiojosi minėtame automobilyje. Automobilį Mantas laikė prie savo namų Petrašiūnuose, tikslaus adreso nežino. 2023 m. kovo 2 d. Mantas nedirbo, jam buvo laisva diena. Kur ir su kuo jis tą dieną važinėjo, nežino. Mano, kad automobilio registracijos pažymėjimas yra automobilyje daiktadėžėje. Prašo grąžinti automobilį Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia fasadų šiltinimo ir apdailos statybine įranga ir įrankiais, nes visa tai reikalinga darbams atlikti (b. l. 27-29).

3.4. Kauno AVPK VTV specialiosios parengties skyriaus spec. R. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 16.49 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Partizanų g link J. Basanavičiaus g. važiuoja baltos spalvos Ford Transit, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant J. Basanavičiaus gatve pastebėjo minėtą automobilį, kuris pasuko į aikštelę priešais J. Basanavičiaus g. 60 namą. Privažiavus prie minėto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo jį vairavęs M. Z., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Šalia buvo du keleiviai Baltarusijos piliečiai. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį gėrė prieš 10-15 min. Keleiviai paaiškino, kad visą kelią, kol juos vežė, vairuotojas alkoholio nevartojo ir nežinojo, kad jis neblaivus. Vairuotojui alkotesteriu 17.04 val. nustatytas 2.05 promilių ir 17.20 val. – 1.83 promilių girtumas (b. l. 31-32).

3.5. 2023 m. kovo 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog M. Z. 17.04 val. nustatytas 2.05 promilių ir 17.20 val. – 1.83 promilių girtumas (b. l. 33-34).

3.6. Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad keleivinio automobilio Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas A. Š. (b. l. 42).

3.7. VšĮ Emprekis pažyma patvirtina, jog vidutinė transporto priemonės Ford Transit/Tourneo kaina Lietuvoje yra 3710 eurų (b. l. 43).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad M. Z. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį būdamas neblaivus. M. Z. kaltę patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad M. Z. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis bei kiti rašytiniai įrodymai. Taigi, bylos duomenų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad M. Z. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

6. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

7. Kaltinamasis M. Z. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

8. M. Z. teistas vieną kartą, paskirta bausmė – bauda nėra visiškai įvykdyta, neatlikta bausmės dalis 423,80 Eur, 2020 m. liepos 17 d. išduotas vykdomasis raštas. Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Jis dirba, vykdo individualią veiklą statybų srityje, kaip nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jo darbinės pajamos svyruojančios, priklauso nuo objektų, būna, kad gauna ir 1500 Eur per mėnesį darbo užmokestį, o būna, kad iš vis nieko neuždirba per mėnesį, tačiau vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 1000 Eur neatskaičius mokesčių. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatrijos klinikoje ir priklausomybės ligų centre nesilankė, nesigydė.

9. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tai tyčinė veika, kuri yra pavojinga ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek kitų asmenų turtui, tiek pačiam kaltinamajam. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė, kai jo kraujyje pirmojo tikrinimo metu nustatyta net 2,05 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 1,83 promilės alkoholio. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip itin pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, matyti, kad jis teistas 1 kartą, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė šią nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis pakankamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi prieš tai nuosprendžiu skirta bauda nesumokėta ir kaip pats nurodė kaltinamasis, jo ir jo sutuoktinės darbinės pajamos nėra didelės, duomenų, kad kaltinamasis turi santaupų, byloje nėra, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, todėl pagrįstai tikėtina, kad jis nebūtų pajėgus sumokėti už šią nusikalstamą veiką teismo paskirtos baudos (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Nagrinėjamu atveju kaip minėta nors kaltinamasis ir dirba, augina du nepilnamečius vaikus, tačiau vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad asmuo teisiamas antrą kartą, tačiau už tokios rūšies nusikaltimą transporto eismo saugumui, asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, tai, kad nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį už vidurkį (BK 49 straipsnis, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

10. Kadangi M. Z. kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

11. M. Z. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė – 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, kurios dalis – 176,20 Eur yra sumokėta, 2020 m. liepos 17 d. išduotas vykdomasis raštas. Kadangi kaltinamasis M. Z. naują nusikalstamą veiką padarė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo, neatlikęs nuosprendžiu skirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui subendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys) – kartu su galutine arešto bausme kaltinamajam skirtina ir 423,80 Eur dydžio bauda.

12. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nusikalstama veika žala nepadaryta, nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, dirba bei išlaiko savo nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

13. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

14. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajam būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, M. Z. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad M. Z. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti M. Z. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, tame tarpe praeityje baustas ir už vairavimą esant neblaiviam. Nors atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes kaltinamasis nėra charakterizuojamas teigiamai, tačiau piktybišku, sistemingu Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo taip pat negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad neteisėti M. Z. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, M. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo A. Š. priklausantį automobilį Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3710,00 Eur.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

17. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

18. Prokuroro 2023 m. kovo 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas (3710 eur), esančias M. Z. AB SEB banko sąskaitoje nr. (duomenys neskelbtini), bei į pinigines lėšas (3710 eur), esančias AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, apie tai nedelsiant informuotinas turto arešto aktų registro tvarkytojas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

19. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grąžintas savininkui A. Š., paliktinas jo kaip savininko dispozicijoje.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant kaltinamajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 86,67 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kurio turtinė padėtis nenustatyta, jog būtų sunki, kaltinamasis dirba, gauna darbines pajamas, yra darbingo amžiaus, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 86,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą ir 423,80 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 80 ct) baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu M. Z. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti M. Z. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. kovo 6 d.

– konfiskuoti automobilio Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3710,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų dešimties) eurų.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas (3710 eurų), esančias M. Z. AB SEB banko sąskaitoje nr. (duomenys neskelbtini), bei į pinigines lėšas (3710 eur), esančias AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti ir apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Ford Transit/Tourneo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu palikti savininkui A. Š..

M. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš M. Z. 86,67 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti M. Z., kad 423,80 Eur bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 3710 eurų nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.