- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-199-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03605-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- J. K., M. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-674-1107/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams J. K., M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų jos naudai priteisti proporcingai jų valdomo turto daliai 480,93 Eur skolą, t. y. iš atsakovo J. K. priteisti 245,28 Eur (proporcingai 51/100 dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomai patalpų daliai), iš atsakovės M. K. – 235,65 Eur (proporcingai 49/100 dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomai patalpų daliai), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančios negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos-gydymo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų patalpų (157,65 m²), esančių (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų (139,35 m²), esančių (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui J. K., o likusi 49/100 dalis priklauso atsakovei M. K.. Iš 2020 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ginčo negyvenamosiose patalpose yra įrengtas vietinis centrinis šildymas gamtinėmis dujomis. Tai reiškia, kad nurodytos patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo sistemų, todėl atsakovams centralizuotos šilumos ieškovė neteikia, tačiau nuo centralizuoto šildymo atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), pastate lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama ir pastato bendrosioms reikmėms šildyti. Atsakovams, kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkams, kyla pareiga sumokėti už šilumos energiją šių patalpų šildymui. Atsakovai turėjo pareigą atsiskaityti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, tačiau to nepadarė ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. susidarė 480,93 Eur skola. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Gera valia mokėjimai už patiektą ir suvartotą šilumą sumokėti nebuvo. Iš ginčo namo gyventojų, tame tarpe ir atsakovų, ieškovė nėra gavusi jokios informacijos apie tai, jog ginčo name, bendro naudojimo patalpose, niekada nebuvo šildymo įrenginių ar kad jie buvo teisėtai demontuoti. Neturint minėtų dokumentų, namui buvo pradėtas taikyti 0,18 dydžio bendrųjų reikmių priskyrimo koeficientas. Atsakovams, jų nuosavybės teise valdomose patalpose demontavus šildymo įrenginius, po rekonstrukcijos, turėjo būti patvirtinta nauja namo šildymo įrenginių schema. Kadangi šildymo įrenginių atjungimą įgyvendino atsakovai, tai būtent jie ir turėtų turėti ginčo namo šildymo įrenginių vėliausią schemą (po rekonstrukcijos), iš kurios būtų galima spręsti ir apie šildymo įrenginius bendro naudojimo patalpose.
3. Atsakovai J. K. ir M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ginčo namas pagal kadastrinius duomenis sudaro 1 300 kv. m. naudojamo ploto. Centralizuotu šildymu naudojasi 475 kv. m. ploto, o 825 kv. m. ploto šildoma autonominiu būdu. Name yra dvi laiptinės: pirma naudojasi butai 72-3/4 (antras ir trečias aukštas) kurie priklauso atsakovams, antra laiptine naudojasi kitas asmuo. Atsakovams priklausantys butai atjungti nuo centralizuoto šildymo 1997 m. spalio 7 d. Pirma laiptinė yra šildoma iš atsakovams priklausančių butų, kurie šildosi autonominiu būdu (dujomis). Antra laiptinė yra nešildoma visiškai. Dėl nurodytų priežasčių bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) visiškai nenaudoja ieškovės tiekiamos šiluminės energijos. Ginčo daugiabučio namo savininkų bendrija 2010 m. birželio 4 d. ir 2019 m. spalio 15 d. nusiuntė paaiškinamąjį raštą ieškovei dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo ir nulinio koeficiento taikymo. Atsakovai iš ieškovės nėra gavę jokių sąskaitų ar raštų. Ieškovė šilumą tiekia tik pirmame namo aukšte ir visi šildymo vamzdžiai ateina ir išeina pro rūsį, kurie yra izoliuoti, kita dalis yra žemėje, jokių „sienų“ (laiptinės) nešildo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovo J. K. ieškovės naudai priteisė 245,28 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,21 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės M. K. ieškovės naudai priteisė 235,65 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,21 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo, jie patalpas šildo savarankiškai – dujiniu katilu, iš kurio šiluma tiekiama taip pat ir į vienoje laiptinėje esantį radiatorių. Teismas, atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo, savaime nelemia, kad jie neturi pareigos mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms.
6. Teismas nurodė, kad nepaisant atsakovų nurodytų argumentų dėl to, kad jų laiptinėje niekada nebuvo šildomos patalpos centralizuotu šildymu, jie patys savo laiptinės patalpas pradėjo šildyti autonominio šildymo pagalba, šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovams bendrosios nuosavybės teise nepriklauso namo bendrojo naudojimo patalpos ir kiti objektai. Viena iš sąlygų, lemiančių tai, ar asmuo, kurio nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, (ne)turėtų pareigą (-os) mokėti už šildymą namo bendrosioms reikmėms, yra ta, ar jam priklauso bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais namo bendraturčiais bendrojo naudojimo patalpos ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Aplinkybės dėl naudojimosi ar nesinaudojimo bendru turtu nepakeičia turto savininko statuso ir neatleidžia jo nuo išlaidų daikto išlaikymui, todėl naudojimosi ar nesinaudojimo bendro naudojimo patalpomis (kitomis laiptinėmis, rūsio patalpomis, centralizuoto šildymo punkto patalpomis ir pan.) teisiškai nereikšmingas, sprendžiant dėl mokėjimo už patiektą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, todėl bendrojo naudojimo patalpų ir kito bendro turto bendraturčiui tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą, o tuo pačiu ir kitą bendrą turtą šildančią šilumos energiją.
7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad namo, kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos, daugumos savininkų būtų priimtas sprendimas nutraukti šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose ir kad realiai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, teisėtai šilumos tiekimas būtų nutrauktas. Teismas padarė išvadą, kad name, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra vartojama ieškovės tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos sąlygos, kurioms esant patalpų, atjungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo, savininkai turi pareigą mokėti už tiekiamą šilumos energiją, sunaudotą namo bendrosioms reikmėms, todėl ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai J. K. ir M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad laiptinė bendro naudojimo patalpose šildoma iš atsakovo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pateikta antstolio R. B. pažyma tai patvirtinta, tačiau teismas jos nevertino.
1.2. Pirmosios instancijos teismas netaikė pagrindinio Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo, išleisto 2014 m. lapkričio 20 d. XII-1346, kurio 2 dalyje yra įtvirtina: „daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas“.
1.3. Ginčo daugiabučio namo savininkų bendrija 2010 m. birželio 4 d. ir 2019 m. spalio 15 d. siuntė bendrijos priimtą sprendimą ieškovei taikyti „0“ koeficientą už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.
1.4. Taikant protingumo ir teisingumo kriterijus, kadangi ginčo name yra bendro naudojimo patalpų, t. y dvi laiptinės, ir byloje nustatyta, kad viena iš jų šildoma savarankiškai, antra išvis nešildoma, todėl yra nepagrįstai skaičiuojamas šildymas už abi laiptines.
Atsiliepimas
9. Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą su kuriuo nesutinka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad viena laiptinė yra šildoma iš atsakovo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiam ginčui neturi įtakos ir nepanaikina atsakovų prievolės mokėti už šilumą, skirtą ginčo namo bendriems poreikiams tenkinti.
2.2. Dėl Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo yra pasisakęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017. Atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą, ieškovė laiko, kad mokesčiai atsakovams už šilumą, skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti yra paskaičiuoti pagrįstai, o atsakovai turi prievolę šiuos mokesčius apmokėti.
2.3. Priešingai nei teigia atsakovai, bylos nagrinėjimo metu, aplinkybė dėl nulinio koeficiento taikymo, teisme buvo nagrinėjama ir ieškovė paaiškino, kad namo bendraturčių susitarimas dėl nulinio bendrųjų reikmių priskyrimo koeficiento taikymo buvo taikytas iki 2017 m. rugpjūčio mėn., t. y. buvo taikytas iki tol, kol tai numatė Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 redakcija. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 redakcija, kurioje nebeliko minėtos išlygos, o nuo 2017 m. spalio mėn. (šildymo sezono pradžios) buvo pradėtas taikyti standartinis bendrųjų reikmių priskyrimo koeficiento dydis, kuris yra numatytas šilumos paskirstymo metode Nr. 5.
2.4. Ginčo namo gyventojai, tarp jų ir atsakovai, ieškovei nėra pateikę jokių įrodymų (pvz. pasikeitusio namo projekto ar atsijungimo dokumentų), kurie įrodytų, kad namo bendrojo naudojimo patalpose šildymo įrenginių apskritai nėra ar, kad jie buvo teisėtai demontuoti. Atsakovų pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad šildymo įrenginių ginčo pastate nebuvo pagal namo statybos projektą ir neįrodo, kad jie būtų teisėtai demontuoti. Iš ginčo namo gyventojų, tame tarpe ir atsakovų, ieškovė nėra gavusi jokios informacijos apie tai, jog ginčo name, bendro naudojimo patalpose, niekada nebuvo šildymo įrenginių ar, kad jie buvo teisėtai demontuoti. Neturint minėtų dokumentų, namui yra taikomas standartinis 0,18 dydžio bendrųjų reikmių priskyrimo koeficientas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai, naudojantys laiptines, kuriose yra atjungtas šildymas, turi proporcingai apmokėti už kitų bendrųjų patalpų, kuriomis atsakovai nesinaudoja, šildymą.
12. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tiekia šilumą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančios negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos – gydymo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų patalpų (157.65 m²), esančių (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų (139.35 m²), esančių (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso J. K., o likusi 49/100 dalis priklauso M. K.. Iš 2020 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad ginčo negyvenamosiose patalpose yra įrengtas vietinis centrinis šildymas gamtinėmis dujomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šie duomenys patvirtina, jog įvardintos, atsakovams priklausančios patalpos, yra atjungtos nuo centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo sistemų, t. y. centralizuotos šilumos ieškovė neteikia. Tačiau, pirmosios instancijos teismo laikė, kad nustatytos šilimos tiekimo aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuo centralizuoto šildymo atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), atsakovams nekyla pareiga apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kadangi pastate lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama ir pastato bendrosioms reikmėms šildyti.
13. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: bendrosios nuosavybės teisės dalis, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
14. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) dalis turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016, 14 punktas).
16. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.2 punkte (2017 m. gegužės 23 d. Nr. 1-138 redakcija) įtvirtinta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo pareiga laiku atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, aiškindama šios nuostatos taikymą, yra nurodžiusi, kad pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) nustatyta tiems asmenims, kurių naudojami šildymo prietaisai yra prijungti prie karšto vandens sistemos ir kurie naudojasi karšto vandens tiekėjo suteikta paslauga, nes karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį šilumos vartotojai moka todėl, kad, karštam vandeniui cirkuliuojant daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Kadangi cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 49 punktas). Šioje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad daugeliu atvejų pagal senos statybos inžinerinių sistemų tipinę konstrukciją nėra techninių galimybių visiškai eliminuoti į atsijungusių nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų patalpas bei bendrojo naudojimo patalpas patenkantį pastato karšto vandens temperatūros palaikymo sistemos energijos kiekį, todėl nėra teisinio pagrindo ir visiškai atleisti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkus nuo pareigos mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą, kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 56 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad bendro naudojimo patalpa, kurioje nėra demontuota šildymo sistema, atsakovai nesinaudoja, laiptinė priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingas išvadas, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo visiškai atleisti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkus nuo pareigos mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą, kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos padarinį, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos. Tuo tarpu ieškovė į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.