Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovams pagal įgaliojimą Karoliui Kokoškai, Marijai Dobilaitei - Putnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams J. K., M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų proporcingai jų valdomo turto daliai 480,93 Eur skolą, t. y.: iš atsakovo J. K. 245,28 Eur (proporcingai 51/100 dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomai patalpų daliai), iš atsakovės M. K. 235,65 Eur (proporcingai 49/100 dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomai patalpų daliai), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovai yra teisėtai atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau kiti namo butų savininkai yra ieškovės tiekiamo centralizuoto šildymo vartotojai, atsakovams, kaip namo bendraturčiams tenka pareiga prisidėti prie namo bendrų patalpų išlaikymo, todėl atsakovams yra priskiriama dalis centralizuoto šildymo, skirta bendriesiems poreikiams tenkinti. Namo šilumos punktas yra bendro naudojimo objektas prie kurio priežiūros ir išlaikymo išlaidų turi prisidėti visi namo bendraturčiai. ( Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, 29 straipsnio 3 dalis, 3K-3-229/2012, 3K-3-401-248/2015, 3K-3-553-421/2016) Byloje yra pateikta mokesčių apskaičiavimo pažyma, kurioje detaliai išdėstytas skolos susidarymas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio. Ieškovė atsakovams už bendrųjų patalpų šildymą skaičiuoja mokesčius pagal Metodiką Nr. 5, taikydama 18 proc. koeficientą, kadangi ieškovė neturi jokių duomenų, kad atsakovų patalpose buvo teisėtai atjungti centrinio šildymo įrenginiai. Tuo atveju, jeigu namo gyventojai atliko teisėtai centrinio šildymo įrenginių atjungimą bendrojo naudojimo patalpose, jie turi pateikti duomenis ieškovei, tam kad ieškovė galėtų perskaičiuoti mokesčius už šilumos tiekimą bendrųjų patalpų šildymui. Koeficientas 18 proc. standartiškai yra taikomas visuomet, jeigu nėra duomenų apie teisėtą šilumos įrenginių atjungimą bendrojo naudojimo patalpose. Jeigu pateikiami duomenys apie teisėtą šilumos įrenginių atjungimą bendrojo naudojimo patalpose, tuomet šiluma bendrojo naudojimo patalpoms šildyti skaičiuojama taikant koeficientą 10 proc.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad ieškovės mokesčių paskaičiavimai bendrųjų patalpų šildymui pagal nustatytą metodiką yra įdingi, neatitinka Šilumos ūkio įstatymo. Atsakovų namas yra trijų aukštų, centriniu šildymu naudojasi tik pirmas namo aukštas, šiluma vamzdžiais pirmam aukštui tiekiama tiesiai iš apačios, jokių konstrukcijų namo ieškovės tiekiama šiluma nešildo, laiptinėse nėra šilumos vamzdžių. Antstolio nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai patys šildo autonominiu būdu bendrojo naudojimo patalpas – laiptinę, ten įrengę radiatorių. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė nepatiria jokio šilumos nuostolio tiekdama į namą centralizuotą šildymą, mokesčius atsakovams skaičiuoja neteisėtai. Namo laiptinėse centralizuoto šildymo radiatorių niekada nebuvo. Šilumos sistemų projektinę dokumentaciją, t. y. visus brėžinius turi turėti ieškovė. Pats atsakovas namo dokumentacijos neturi, nors yra gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas. 1997 metai atsakovas teisėtai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemų įrenginius savo bute, ne laiptinėje. Dokumentacijos, susijusios su įrenginių atjungimu neturi. Buvo buto atjungimo projektas ne viso pastato, kurio atsakovas neturi, projektas buvo įmonėje, kuri rengė atjungimo nuo centrinio šildymo dokumentus. Laiptinėje radiatorių niekada nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, nustatyta, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovui J. K. priklauso 51/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nurodytų patalpų, atsakovei M. K. priklauso 49/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nurodytų patalpų.

Pateikta (duomenys neskelbtini) mokesčių priskaitymų už BNP nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 pažyma, bei mokesčio skaičiavimo detalizacija, patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2020-01-01 ieškovė paskaičiavo 480,93 Eur skolą už bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas, taikant 18 procentų koeficientą pagal Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5.

Atsakovai pateikė teismui dokumentus – 1997-10-07 gyvenamųjų patalpų šildymo atjungimo savininkui pageidaujant sutartį, 2020-05-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinančius, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, bendrojo naudojimo patalpoje – laiptinėje įrengtas radiatorius yra šildomas iš atsakovų patalpose esančio dujų katilo.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2019-07-15 protokolas, 2019-10-15 raštas ieškovei „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų šildymo“ patvirtina, jog daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai visuotiniame narių susirinkime priėmė sprendimą namo bendro naudojimo patalpų šildymui naudojamo šilumos kiekio nustatymui ir paskirstymui taikyti koeficientą 0, bei prašė mokesčius už sunaudotą šilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms šildyti skaičiuoti taikant koeficientą 0.

Iš pateikto 2019-10-15 elektroninio laiško kopijos nustatyta, jog ieškovės atstovai informavo, kad prašomo šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento lygaus 0, negali taikyti, kadangi nepakanka daugiabučio namų savininkų bendrijos nutarimo. Namo savininkai buvo informuoti, kad 2016-06-13 VKEKK nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5, 3 punkto pagrindu pastato (duomenys neskelbtini) šilumos vartotojams bus taikomas šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas – 18 procentų.

Ieškovės pateikti duomenys apie pastato (duomenys neskelbtini) šilumos vartotojus patvirtina, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dalis patalpų, kuriose centrinis šildymas yra atjungtas, bei dalis patalpų, kurios yra šildomos iš centrinio šildymo sistemų.

Dėl skolos priteisimo.

Atsakovams, kaip daugiabučio namo bendraturčiams, pareiga apmokėti jiems tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatas.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, numatantis, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos energiją.

Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 12 straipsnio 2 dalyje, kurio iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija numatė, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Nuo 2019 m. liepos 1 d. ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – taryba), rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, sunaudojama šiluma paprastai skirstoma į tą, kurią konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam šildymui, ir tą, kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 24 punktas).

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016 14 punktą; 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017 37 punktą).

ŠŪĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Pabrėžtina, kad pagal šią nuostatą apmokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra netaikomas, kai šildymas yra nutrauktas bendrojo naudojimo, o ne asmeninėse savininko naudojamose patalpose.

Su ŠŪĮ 25 straipsnio nuostatomis susijęs to paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas, numatantis, jog kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pareigą mokėti už pastate sunaudotą šilumos energiją vartotojai turi neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu yra šildomos jų asmeninės patalpos, t. y. už šildymą, sunaudotą bendrosioms reikmėms, turi pareigą sumokėti ir vartotojai, kurie yra nutraukę šilumos tiekimo sutartis dėl savo asmeninių patalpų šildymo (pvz., pasirinkę šildyti patalpas naudojant tiekiamas dujas, elektrą ar kitu būdu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 26 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-695/2020, 26 p. suformavo taisyklę, nurodančią, kad asmens, kurio nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios daugiabučiame name, yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, pareiga mokėti už šildymą, sunaudotą namo bendrosioms reikmėms, kyla esant dviem sąlygoms: 1) kai tokiam asmeniui bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklauso ir namo bendrojo naudojimo patalpos; 2) šilumos tiekėjo centralizuotai tiekiama šilumos energija yra vartojama bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo, jie patalpas šildo savarankiškai – dujiniu katilu, iš kurio šiluma tiekiama taip pat ir į vienoje laiptinėje esantį radiatorių. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo, savaime nelemia, kad jie neturi pareigos mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms.

Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jų laiptinėje niekada nebuvo šildomos patalpos centralizuotu šildymu, jie patys savo laiptinės patalpas pradėjo šildyti autonominio šildymo pagalba. Nepaisant atsakovų nurodytų argumentų, teismas nurodo, jog šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovams bendrosios nuosavybės teise nepriklauso namo bendrojo naudojimo patalpos ir kiti objektai. Minėta, kad viena iš sąlygų, lemiančių tai, ar asmuo, kurio nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, (ne)turėtų pareigą (-os) mokėti už šildymą namo bendrosioms reikmėms, yra ta, ar jam priklauso bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais namo bendraturčiais bendrojo naudojimo patalpos ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Pažymėtina, tai, jog aplinkybės dėl naudojimosi ar nesinaudojimo bendru turtu nepakeičia turto savininko statuso ir neatleidžia jo nuo išlaidų daikto išlaikymui, todėl naudojimosi ar nesinaudojimo bendro naudojimo patalpomis (kitomis laiptinėmis, rūsio patalpomis, centralizuoto šildymo punkto patalpomis ir pan.) teisiškai nereikšmingas, sprendžiant dėl mokėjimo už patiektą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, todėl bendrojo naudojimo patalpų ir kito bendro turto bendraturčiui tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą, o tuo pačiu ir kitą bendrą turtą šildančią šilumos energiją.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad namo, kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos, daugumos savininkų būtų priimtas sprendimas nutraukti šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose ir kad realiai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, teisėtai šilumos tiekimas būtų nutrauktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog name, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra vartojama ieškovės tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Remdamasis nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos sąlygos, kurioms esant patalpų, atjungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo, savininkai turi pareigą mokėti už tiekiamą šilumos energiją, sunaudotą namo bendrosioms reikmėms, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų ieškovei priteistina 480,93 Eur skola už bendro naudojimo patalpų šildymą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovams praleidus terminą įvykdyti pinigines prievoles ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 3,42 Eur išlaidos už duomenų gavimą.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jas priteisiant iš atsakovų po ½ dalį šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš atsakovų nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,28 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 28 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,21 Eur (devynių eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235,65 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 65 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,21 Eur (devynių eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.