- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- 1-301-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39218-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- K. A.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaividienei, nukentėjusiajai K. A., kaltinamojo V. A. (V. A.) gynėjai advokatei Anai Ustinovič, kaltinamajam V. A. (V. A.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2021 m. lapkričio 9 d., apie 21:20 val., bute (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą K. A. – konflikto metu, vieną kartą delnu sudavė K. A. į kairįjį skruostą, šiai nukritus nuo kėdės ant grindų, bet netrukus atsikėlus dar kartą vieną kartą delnu sudavė K. A. į kairįjį skruostą, pastarajai nukritus ant lovos, vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį ir kumščiu sudavė į dešinį petį, K. A. norint pabėgti, paėmė už rankos ir, pritraukęs prie savęs, vieną kartą delnu sudavė į nosį, tokiais savo veiksmais padarydamas K. A. odos nubrozdinimus veido kairėje, nosies viršūnėje.
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad vakare grįžo namo, buvo šaltoka, nekūrenta, pradėjo bartis. Jie gyvena sename name – bute, ir reikia kūrentis patiems. Jie barėsi ir jis davė antausį. Po to taip gavosi, kad jie susibarė ir ji (teismo pastaba – nukentėjusioji K. A.) nukrito. Jis netyčia ar kaip su koja (teismo pastaba – spyrė). Ji išėjo į lauką. Po to atvyko policija ir jį paėmė. Tai įvyko 2021 m. lapkričio 9 d. Sudavė gal tris kartus, visi smūgiai buvo per veidą. Galėjo pataikyti ir į nosį. Pripažįsta ir spyrį, galėjo taip būti. Sužalojimus – apdraskytą veidą, matė tik kitą dieną, kai grįžo iš policijos namo. Įvykio metu dukra buvo pilnametė, bet ji gyvena su juo. Dukra ir įvykio metu dirbo. Viskas prasidėjo dėl to, kad jam grįžus buvo šalta ir jis pasakė, o jos jaunos, negražiai atsakė tėveliui. Taip visą gyvenimą, jie vienodo būdo. Prašomą atlyginti 300 eurų neturtinę žalą atlygins per tris mėnesius. Labai gailisi, kad padarė tokią kvailystę, padarys išvadas. Dar kartą atsiprašė dukros. Daugiau taip nepasikartos niekada.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
2021 m. lapkričio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2021 m. lapkričio 9 d. apie 21:30 val. (duomenys neskelbtini), namuose V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), sudavė dukrai K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), tris kartus delnu per veidą, jai nugriuvus ant lovos kartą spyrė į nugarą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 3–6).
2021 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) lauke šalia namo kreipėsi blaivi, susijaudinusi, verkianti pranešėja K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad apie 21.30 val. grįžo į namus. Jai nuėjus į antrą aukštą, savo kambarį, atsisėdo ant kėdės ir sėdėjo, po kelių minučių į namus grįžo blaivus tėvas V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris atėjęs pas ją į kambarį pradėjo ant jos šaukti, auklėti, jog namuose reikia tvarkytis. Ji, atsistojusi, jam pasakė, kad tėvas jos neauklėtų. Tuomet tėvas pasidarė labai agresyvus ir ranka, kuria tiksliai pasakyti negalėjo, tris kartus sudavė jai į veido sritį. Jai nukritus ant lovos dešine koja vieną kartą spyrė į nugaros sritį. Po fizinio smurto K. A. pasišalino iš buto ir iškvietė policiją. Ant K. A. veido srities matėsi kraujas, patinusi nosis, ant kaklo matosi įdrėskimai, kraujosruvos. K. A. teigė, kad pajautė fizinį skausmą veido srityje bei kaklo srityje. Nurodė, kad tėvas smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, paskutinį kartą, prieš savaitę sugriebė už kaklo tokiu būdu bandydamas auklėti, policija niekad kviesta nebuvo. Namuose buvo ir V. A., kuris jiems paaiškino, kad prieš dukrą nesmurtavo ir nurodė, kad ji meluoja. Kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos ir K. A. fotonuotraukos (b. l. 12–25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3019/2021 (01) nurodyta, kad: 1. K. A. padaryta odos nubrozdinimai veido kairėje, nosies viršūnėje, kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), neatmetama, kad pirštų nagais prieš 4-7 paras iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. A. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (b. l. 73–74).
Liudytoja Vilniaus apskrieties VPK patrulė E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 9 d. dirbo kartu su M. M., ir iš OVS budėtojo apie 22:20 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) namuose agresyvus tėvas, muša pranešėją. Atvykus minėtu adresu kieme jas pasitiko mergina K. A., kuri buvo blaivi, susijaudinusi, verkianti. K. A. paaiškino, kad blaivus tėvas V. A. konflikto metu, dėl auklėjimo, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, - rankos delnu, kurio tiksliai pasakyti negalėjo, tris kartus sudavė jai į veido sritį, griebė už gerklės, jai nukritus ant lovos, dešine koja spyrė į nugaros sritį dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. K. A. veido srityje, ant skruosto matėsi įdrėskimas, žaizda, nosis buvo patinusi, matoma mėlynė, ant gerklės matomi įdrėskimai. Užėjus į butą, svetainėje sėdėjo V. A., kuris paaiškino, kad su dukra įvyko konfliktas, dėl to, kad ji negali susitvarkyti namų. Nurodė, kad dukra meluoja ir joms savo kaltės nepripažino. Namuose daugiau nieko nebuvo, kita dukra buvo išėjusi pas draugą. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP 5604, kuri suteikė K. A. pirmąją pagalbą, bei išvežė į Lazdynų ligoninę dėl galimai lūžusios nosies. V. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (b. l. 60–62).
Iš 2021 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu apžiūrėti vaizdo įrašai iš „Body“ kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_221932_003, kurio trukmė 03:01 sek. Vaizdo įraše matosi, kad pareigūnės lipa laiptais ir girdisi kaip klausia ar tėvas blaivus, girdisi kaip K. A. atsako, kad jo. Pareigūnė vyriškį įspėja, kad filmuoja ir klausia V. A. kas nutiko, jis atsako, kad ką ji durniuoja, kad jis nesupranta, kad dukra grįžo, pradėjo kažką daryti, gal apsirūkius žolės, kad jis nemušė, girdisi kaip K. A. verkia ir sako, kad jis sakytų tiesą. K. A. sako, kad tėvas atėjo į antrą aukštą, pradėjo tampyti už plaukų, pradėjo mušti. Pareigūnė klausia ar iš nosie bėgo kraujas, mergina atsakė, kad nežino. K. A. klausia, ar ji sau tai padarytų, ar ji save muštų, kad tai ne pirmas kartas toks. V. A. sako, jei užsiimtų tokia nesąmone seniai kalėjime sėdėtų. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222232_004, kurio trukmė 03:00 sek. Pareigūnė klausia K. A. kuo jai trenkė, ji atsako, kad kojom ir rankom, kad tėvas pastoviai meluoja. Dabar tėvas koja trenkė į nugarą, su rankom į ranką ir į veidą, kad ji sėdėjo ir gulėjo ir kai stovėjo ranka mušė į veidą. K. A. pasako, kad čia ne pirmas kartas, kad ji visą laiką kentėjo. Pareigūnė klausia V. ar kai dukra grįžo namo ant jos veido kas nors buvo. V. A. atsako, kad kur jis pamatys, ji atėjo ir nuėjo. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222531_005, kurio trukmė 03:00 sek. K. kartu su pareigūnėmis lipa į antrą aukštą, paaiškina, kad ji čia sėdėjo, kad nieko nedarė, jis atėjo, numetė nuo kėdės, kėdė nukrito. Rankomis pradėjo mušti, ji bandė pabėgti, jai būnant lovoje trenkė koja. Ant K. lūpų matosi išdžiūvęs kraujas. Girdisi, kad V. A. pasako dukrai ką ji tuo nori pasiekti, o K. A. klausia, kodėl jis meluoja. V. A. pasako, kad nieko gero nebus, o K. A. sako, kad tėvas pasakytų tiesą kaip viskas buvo, kad tai ne pirmas kartas. K. A. pasakoja pareigūnei, kad nepamena dėl ko viskas įvykio, gal dėl tvarkymo. Paaiškina, kad sudavė antausį, kad paėmė už žandikaulio ir, kad pakėlęs į viršų tempė. Pareigūnė nufotografuoja sužalojimus ant kaklo. K. A. pasako, kad bijo būti namuose būti, kad jeigu ką ne taip padaro, tėvas iš karto pradeda mušti. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222830_006, kurio trukmė 03:00 sek. Pareigūnė pasako K. A., kad atvažiuos greitoji, ją apžiūrės, jei reikės važiuoti, nes galimai nosis bus lūžus. K. A. pasako, kad ji turi problemų su širdimi, kad jos rankoje kateteris, jis dabar ištrauktas, nes tėvas kažkaip su ranka sudavė. K. A. verkia, pareigūnė ją ramina. K. A. sako, kad negali kentėti, ar seseriai nieko nebus, jei ji nepilnametė, bijo dėl sesers. Motina gyvena Eišiškėse, sesuo šiuo metu yra pas savo draugą, sesuo nenori namie būti, nes jei kažką ne taip pasakys ar kažką ne taip padarys iškarto mušti pradeda, kad tai ne pirmas kartas. K. A. sako, kad net bijo tėvui kažką pasakyti, nes iškarto mušti pradeda. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_223129_007, kurio trukmė 03:00 sek. Vaizdo įraše pareigūnė fotografuoja butą. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_223428_008, kurio trukmė 03:00 sek. Nuo 01:20 sek., pareigūnė klausia ar delnu į veidą trenkė, K. A. atsako, kad taip, kad sudavė tris kartus, vieną kartą į veidą, kitą kartą į žandą, o trečia kartą į ausį. Koja į nugarą, galimai iš dešine koja vieną kartą. Kai jis gulėjo į ranką jai galėjo suduoti kulnu, bet ji nelabai pamena. Ankščiau policijos nekvietė, kadangi bijojo, nes tėvas išvaro iš namų, bet ji neturi kur eiti. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_223727_009, kurio trukmė 03:00 sek. K. A. nurodo, kad tėvas ankščiau jai ant galvos lėkštę sudaužė, policijos nekvietė, nes bijojo. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222102_026, kurio trukmė 03:00 sek. Vaizdo įraše matosi verkianti K. A., kuri sako, kad tėvas sakytų tiesą, nemeluotų, užlipo į viršų tempė už plaukų ir mušė. Pareigūnė klausia ar iš nosies kraujas bėga, K. A. atsako, kad nežino. K. A. rodo į save, klausia "ką ji pati sau taip padarė, sumušė save", nurodo, kad tai ne pirmas kartas. V. A. atsako, kad jei tokiomis nesąmonėmis užsiiminėtų, seniai kalėjime sėdėtų, nėra ką jam daryti vaikų mušti. K. A. sako, kad jai trenkė ir kojom ir rankom, kad tėvas meluoja, pareigūnė apžiūri V. A. rankas. K. sako, kad koja trenkė į nugarą, rankom trenkė į ranką, veidą, kad ji sėdėjo ir gulėjo, kad nieko padaryti negalėjo. Pareigūnams K. A. pasakoja, kad tai ne pirmas kartas visą laiką kentėjo. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222401_027, kurio trukmė 03:00 sek. Pareigūnė klausia, ar kai tėvas jai sudavė, ji pabėgo ir laukė pareigūnų. K. A. pasako, kad neiškarto, galvojo, kad apsiramins. Pareigūnė paklausė V. A. ar jis matė kokius sužalojimus ant dukros, V. A. atsako, kad kaip jis gali matyti, ir parodo į laiptus, ir, kad nuėjo, kad dukra buvo viršuje, o jis čia apačioje. V. A. su dukra kalbėjo, pasakė, kad sušluotų ir iškarto prasidėjo riksmai ir skandalas. Ant dukros ant veido nieko nematė, kad ji iškarto į viršų nuėjo. K. A. verkia ir pasako, kad viskas buvo viršuje ir kartu su pareigūnais lipa į antrą aukštą. K. A. rodo kėdę, kad ji čia sėdėjo, nieko nedarė, tėvas atėjo normaliai negali atsiminti, bet tėvas nuėmė nuo kėdės, kėdė nukrito. Po to parodo kur stovėjo, kad tėvas pradėjo rankom mušti, K. A. bandė nueiti iki lovos ir išbėgti iš čia, bet tėvas koja trenkė ir ji nukrito ant lovos. V. A. sako, kad nežino ką K. A. nori tuo pasiekti, o K. A. verkia ir šaukia kodėl meluoji. K. A. pasako tėvui, kad jis pasakytų tiesą, kad tai ne pirmas kartas. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222700_028, kurio trukmė 03:00 sek. K. A. pasakoja, kad galimai praeitą savaitę, nepamena dėl ko, gal dėl tvarkymosi, apačioje tėvas sudavė du antausius ir paėmęs už žandikaulio spaudė ir kėlė į viršų, vaizdo įrašė parodo kaip. Pareigūnė apžiūri K. A. kaklą. K. A. verkdama sako, kad bijo būti namuose, jeigu tėvui kažkas ne taip, pradeda mušti. Ant K. A. kairiojo žando matosi įdrėskimas, lūpose išdžiūvęs kraujas. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_222959_029, kurio trukmė 03:00 sek. Pareigūnė pasako V. A., kad jis turės važiuoti į komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje. V. A. pasako, kad jis nevartoja alkoholio. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_223258_030, kurio trukmė 03:00 sek. Pareigūnė vėl užlipa į antrą aukštą ir klausia K. A. kelintą valandą viskas įvyko. Ji atsako, kad viskas įvyko kažkur 21 val., ar 21:35 val., kad ji iškarto išbėgo ir iškarto paskambino policijai. Pareigūnė sako, kad mato sužalojimus, ant nosies, ant žando, lūpa apkraujavus, kaklas. K. A. verkdama sako, kam tėvas meluoja, kad vyksta tai ne pirmą kartą. Jai tėvas sudavė delnu į veidą, kokia ranka nepamena, galimai tris kartus, vieną kartą į nosį, kitą kartą į žandą. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_223557_031, kurio trukmė 03:00 sek. Trečią kartą trenkė gal į ausį ir parodo, o koja į nugarą, galimai dešine koja, trenkė vieną kartą. Dar trenkė į ranką, galimai kulnu, nepamena kaip buvo, kadangi gulėjo ant lovos. Ankščiau policijos nekvietė, kadangi bijojo, nes tėvas grasina ją išvaryti iš namų, o ji neturi kur eiti. Taip pat pasakoja, kad jei sesė ką nors padaro ne taip ją irgi muša, ir ką jos gali prieš jį padaryti. Ankščiau, kai buvo pamotė, su ja įvyko konfliktas ir tėvas jai ( K.) ant galvos sudaužė lėkštę. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1109_231748_037, kurio trukmė 03:00 sek. Medikė apžiūri K. veidą, nurodo, kad galimai gavo kumščiu ar delnu, K. A. kartu su medikais išeina iš buto (b. l. 30–32).
Iš 2021 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalvos centro (toliau – BPC). Apžiūrimas garso įrašas ''2021_11_09_21-52-51_37060892202''. Garso įrašo data 2021 m. lapkričio 9 d. Garso įrašo pradžia: 21:52:51. Garso įrašo trukmė: 1.39 sek. Garso įraše girdima, kaip mergina prisistačiusi K. A. pasako, kad jos tėvas V. A. mušasi, mušė jai į galvą, į nugarą, į rankas ir į kojas, tėvas blaivus, ji šiuo metu lauke. Girdimas pokalbis lietuvių kalba (b. l. 38–39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – dukrą K. A., t. y. vieną kartą delnu sudavė K. A. į kairįjį skruostą, šiai nukritus nuo kėdės ant grindų, bet netrukus atsikėlus dar kartą vieną kartą delnu sudavė K. A. į kairįjį skruostą, pastarajai nukritus ant lovos, vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį ir kumščiu sudavė į dešinį petį, K. A. norint pabėgti, paėmė už rankos ir, pritraukęs prie savęs, vieną kartą delnu sudavė į nosį, tokiais savo veiksmais padarydamas K. A. odos nubrozdinimus veido kairėje, nosies viršūnėje. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino panaudojęs smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu bei dėl to kilusias pasekmes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios K. A. ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis savo iniciatyva ir valia atlygino žalą civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018).
Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Bylos nagrinėjime teisme metu V. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto, savo elgesį vertino kritiškai ir pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Kaltinamasis V. A. ir byloje nukentėjusiąja pripažinta K. A. susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, jie pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nukentėjusioji parodė, jog tėvo V. A. atsiprašymą priėmė, jam atleido. V. A. įsipareigojo atlyginti dukrai padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutas. Valstybinio kaltintojo pozicijai teisiamojo posėdžio metu pritarė ir nukentėjusioji K. A.. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis V. A. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.
Svarbu akcentuoti, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017). Kaltinamasis V. A. praeityje neteistas (teistumas išnykęs, nors administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje ir baustas, tačiau už nešiurkščius pažeidimus, visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (b. l. 126–127). Byloje nėra, duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, nėra. Akcentuotinas ir paties kaltinamojo V. A. elgesys, t. y. kad jis kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino, savo poelgio neteisino, vertino blogai, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju ir susitaikė, atlygino civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai savo veiksmais padarytą žalą. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad V. A. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teismas nenustatė, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad V. A. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad ir pats baudžiamasis procesas leido kaltinamajam V. A. kritiškai įvertinti savo veiksmus, baudžiamasis procesas turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Sprendimas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja K. A., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, t. y. dukters atžvilgiu, daro išvadą, kad V. A. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 107 straipsniu procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 20,01 (dvidešimties eurų ir 1 cento) eurų priteisimo žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. A. už nukentėjusiosios K. A. gydymą (b. l. 77, 79) nutraukti, kadangi nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.
Patvirtinti 2022 m. kovo 3 d. žalos atlyginimo sutartį, sudarytą tarp V. A. ir K. A., pagal kurią V. A. per 3 (tris) mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo sumokėti 300 (tris šimtus) eurų K. A..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–109), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, BPC garso įrašai, ir voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas įrašas iš RVUL, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
Vadovaujantis BK 38 straipsniu, V. A. (V. A.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su K. A. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti V. A. (V. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 20,01 (dvidešimties eurų ir 1 cento) eurų priteisimo turtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. A. (V. A.) nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Patvirtinti 2022 m. kovo 3 d. žalos atlyginimo sutartį, sudarytą tarp V. A. (V. A.) ir K. A., pagal kurią V. A. (V. A.) per 3 (tris) mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo sumokėti 300 (tris šimtus) eurų K. A..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, BPC garso įrašai, ir voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas įrašas iš RVUL, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. A. (V. A.) kad:
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.