- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- II-266-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00063-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovui V. M., įgaliotajai atstovei advokatei Audronei Žemeckei,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, VĮ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pareiškėjos) atstovės advokatės Audronės Žemeckės skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. NSA-74 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko 2023 m. sausio 11 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo) Nr. ACCR2-00-230111-00391 (toliau-Deklaracija) teisėtumo patikrinimą. Deklaracija surašyta dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 1099-0037-1017) statybos užbaigimo. Atlikus deklaracijos patikrinimą, 2023 m. kovo 30 d. buvo surašytas Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tvirtinamos statinio (dalies) ekspertizės rangovo) patikrinimo aktas Nr. UTA-91, kuriame konstatuota, kad deklaracija patvirtinta neteisėtai. Atlikus Deklaracijos patikrinimą nustatyta, kad jos tvirtinimo metu nebuvo pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statyba leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau Reglamentas) 93.1 papunktyje nurodytas dokumentas - statinio projektas: techninis projektas ir darbo projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas statinio projektas. Jei techninio projekto, techninio darbo projekto arba statinio supaprastinto projekto, pagal kuriuos buvo išduotas statyba leidžiantis dokumentas, sprendiniai nebuvo keičiami ir statyba leidžiantis dokumentas buvo išduotas naudojantis IS „Infostatyba“ techninis projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas projektas su deklaracija nepateikiami. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nesinaudojant IS „Infostatyba“, tai statinio projektas privalėjo būti pateiktas. Su minima Deklaracija pateikti dokumentai IS „Infostatyba“ ekspertizės rangovo įvardinti kaip statinio projektas nėra statinio projektas, nes nėra architektūrinės dalies brėžinių (statinio fasadų su aukščių nužymėjimais; statinio aukštų planų su patalpų išplanavimu), pridėti tik gyvenamojo namo nužymėjimo sklype, Vilniaus miesto plano ištraukos, namų valdos žemės sklypo ribų plano ir genplano brėžiniai. Pagal pateiktus brėžinius neįmanoma nustatyti ar nebuvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai ir kas keista projekto A laidoje. Ekspertizės rangovo su paaiškinimu pateikti priedai (ekspertizės rangovo įvardintas kaip statinio projektas ir statinio projekto A laida) yra tie patys dokumentai, kurie buvo statytojo pateikti IS „Infostatyba“ tvirtinant Deklaraciją. Tokiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 94.2 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje (b. l. 39–41).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu NSA-74 už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 3547 Eur eurų dydžio bauda (b. l. 9–14).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ su priimtu nutarimu nesutinka ir skundu prašo Institucijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra akcentuojama, jog skiriant administracines nuobaudas būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp administracinės atsakomybės taikymu siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Paskirta administracinė nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) turi auklėti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad pažeidėjas nedarytų naujų teisės pažeidimų. Tačiau, taip pat pabrėžtina, jog konstitucinis proporcingumo principas, reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei būtina demokratinėje visuomenėje.
Pažymi, kad Inspekcijos 2023 m. kovo 30 d. surašytame patikrinimo akte Nr. UTA-91 buvo įrašytas pažeidimas: nepateiktas statinio projektas, dėl ko buvo pažeistas STR 1.05.01:2017 94.2 p. ir Statybos įstatymo 28 str. 8 d. 3 p. Inspekcija padarė išvadą, kad Deklaracija patvirtinta „neteisėtai“.
Pareiškėjos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiami dokumentai neginčijamai patvirtina Deklaracijos patvirtinimo metu statinio projekto pateikimo faktą, dėl ko akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jokio pažeidimo tvirtindama Deklaraciją.
Skunde taip pat nurodoma, jog Inspekcija nepagrįstai nustatė, kad Pareiškėja Deklaraciją be pridėto privalomojo dokumento – projekto, patvirtino veikdama tiesiogine tyčia ir tai yra bloginanti teisinę padėtį aplinkybė. Iš to, kas aptarta šiame Pareiškėjos skunde ir su skundu pateikiamų rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad Nutarime nurodyti kaltinimai Pareiškėjai yra klaidingi. Pabrėžiama, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės neturi likti jokių abejonių, o šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių Pareiškėjos kaltę. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog teisėtai patvirtino Deklaraciją, kai jai buvo pateikti visi reikiami dokumentai kaip ekspertizės rangovui. Pareiškėjai, kaip ekspertizės rangovui, įstatymas nenumato pareigos tikrinti ar statinio projektas yra teisėtas, t. y. atitinka visus įstatymui keliamus reikalavimus. Pareiškėja, kaip ekspertizės rangovas, tvirtinant Deklaraciją privalėjo įvertinti ar pateiktas projektas atitinka įstatymui keliamus reikalavimus, ką Pareiškėja šiuo atžvilgiu ir atliko. Pareiškėjai pateikta projektinė dokumentaciją, įskaitant ir Nutarime nurodytus projekto dokumentus, buvo pateikta patvirtinta atitinkamų institucijų subjektų - projektai buvo patvirtinti parašais ir antspaudais su datomis. Taigi, iš aukščiau nurodomų faktinių aplinkybių bei Inspekcijai pateiktų dokumentų, akivaizdu, jog Pareiškėja tinkamai atliko savo, kaip ekspertizės rangovo, funkcijas. Šios pozicijos Pareiškėja laikėsi ir laikosi visuose savo teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Be to, Alytaus apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-878/2023 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-713-827/2023 yra apskustos įstatymų nustatyta tvarka bei yra neįsiteisėjusios. Jose taip pat buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio Pareiškėjos pažeidimai. Taigi Inspekcija negali vadovautis faktais, kaip prejudiciniais, kol jie nėra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Pareiškėjos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose tvirtinant Deklaraciją nėra administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingų elementų, t. y. nėra nusižengimo sudėties kaip visumos – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Dėl šių priežasčių, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimu teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ekspertizės rangovui tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, yra teisės aktais nustatyti privalomi atlikti veiksmai, kuriuos atlikus ekspertizės rangovas padaro išvadą ir priima sprendimą tvirtinti ekspertizės rangovui su prašymu pateiktą deklaraciją ar ne. Ekspertizės rangovo patvirtinta deklaracija reiškia, kad statytojo (deklaracijos užsakovo) atlikti statybos darbai ir pastatytas statinys atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko atitinka ir projektą ir projekto sprendinius, kurių pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Institucija teigia, jog statinio projektas turi būti tokios sudėties, kad statinio ekspertizės užsakovas (dėl Deklaracijos tvirtinimo) galėtų atlikti statybos užbaigimo procedūras, o Pareiškėja atlikti statinio ekspertizę ir patvirtinti Deklaraciją, taip įgyvendinant SLD reglamento 94 punkte siektinus tikslus. Pareiškėjas turi pareigą nustatyti, ar projekto pateikta sudėtis (SLD reglamento 93.1. p. p. prasme) yra pakankama, ar yra pakankami duomenys statinio ekspertizei atlikti ir Deklaracijai patvirtinti. Protokolu Pareiškėjai pareikštas kaltinimas tuo, kad Deklaraciją patvirtino be projekto Architektūrinės dalies, buvo pateiktos tik gyvenamojo namo nužymėjimo sklype, Vilniaus miesto plano ištraukos, namų valdos žemės sklypo ribų plano ir genplano brėžiniai. Pagal pateiktus brėžinius neįmanoma nustatyti ar nebuvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai ir kas keista projekto A laidoje. Deklaracija pasirašyta pareiškėjo, todėl jis ir turi prisiimti atsakomybę.
Institucija taip pat pažymi, kad sistemiškai vertinant projektas turi būti toks, kad iš jame pateiktų sprendinių būtų galima nustatyti SLD reglamento 94 punkte nurodytus ir būtinus patikrinti duomenis, o tai galima atlikti tik patikrinus ir sulyginus faktinius statinio sprendinių duomenis ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu pateikto projekto projektinių sprendinių duomenis. Tačiau prie Deklaracijos nebuvo pridėtas projektas iš kurio būtų galima nustatyti ir pasiekti SLD reglamento 94.4. papunktyje nurodytus tikslus ir duomenis. Taigi, vertinant tai, kad atliekant bendrąją statinio ekspertizę, statinio kaip vientiso daikto įvertinimas yra ir statinio projekto ir statybos darbų ir pastatyto statinio kokybės atitikties įvertinimas, nustatytos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, tai Pareiškėjas privalėjo vertinti ir projektą ir projekto sudėtį, o kadangi projekto nebuvo pridėta, o tik sudedamosios projekto dalys, kurios projekto prasme (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalies prasmę) nesudaro normatyvinių techninių dokumentų visumos, Inspekcija dėl šių priežasčių ir įvertino, kad Pareiškėja Deklaraciją patvirtino be projekto. Tuo labiau, kad be Architektūrinės dalies neįmanoma atlikti bendrosios statinio ekspertizės.
Dėl baudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir baudos individualizavimo atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija, skirdama Pareiškėjui baudą, baudos dydį nustatė vadovaudamasi Statybos įstatymo 67 straipsniu ir 55 straipsnio 2 dalimi, ANK 12, 22, 34, 35, 610 ir 617 straipsnių nuostatomis.
Dėl administracinio nusižengimo požymių nurodo, kad Pareiškėjas Deklaraciją patvirtino 2023 m. sausio 11 d., tačiau prie deklaracijos nebuvo pridėtas SLD reglamento 93.1. punkte nurodyto dokumentas - projektas. Todėl Inspekcija mano, kad yra nustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos pavojingumo nurodo, kad Pareiškėjas patvirtino Deklaraciją neteisėtai. Vertinant tai, kad projektas nebuvo pridėtas prie deklaracijos ir pareiškėjas žinojo, kad jei nėra projekto, tai neturi ir duomenų, reikalingų SLD reglamento 94.4. p. p. (94.4.1. - 94.4.4.) nurodytiems tikslams pasiekti, taip pat ir Projektavimo ir ekspertizės reglamento 95 punkte nurodytiems tikslams pasiekti. Todėl vertinant pavojingumą, tokia Pareiškėjo veika kai pažeidžiami keli punktų papunkčių nustatyti tikslai, kurie patvirtinus Deklaraciją laikoma, kad šie tikslai buvo pasiekti, sukelia didesnį pavojų teisiniam tikrumui nei būtų nepasiektas vienas tikslas. Pareiškėjas nustatytus teisės aktų reikalavimus, kurių, būdamas statinio ekspertizės rangovas neįvykdė, o priešingai - patvirtino Deklaraciją (nors duomenų Deklaracijai patvirtinti neturėjo), o tai reiškia, kad Pareiškėjas pasielgė priešingai, nei teisės aktais buvo nustatytajam pasielgti. Todėl vertinama, kad Pareiškėjas patvirtino Deklaraciją, tačiau ne buvo pasiekti SLD reglamento 93.1. punkto papunktyje, 94.4. punkto papunkčiuose ir Projektavimo ir ekspertizės reglamento 95 punkto papunkčiuose nustatyti tikslai, o jie, tvirtinat Deklaraciją turėjo būti pasiekti. Vertinama, kad pareiškėjas sąmoningai ir tiesiogine tyčia pažeidėjams nustatytus teisės aktų reikalavimus, kurie jam buvo nustatyti.
Dėl Pareiškėjo polinkio daryti administracinius nusižengimus nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-173-878/2023 (AN2-26-919/2024) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje N. II- 713-827/2023 (AN2-1-898/2024) Pareiškėjas savo kaltės neneigė, tik siekė sumažinti baudos dydį. Minėtose bylose Pareiškėjo kaltė yra įrodyta, šiose bylose pareiškėjas taip pat padarė pažeidimus, numatytus Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje, kaip ir šioje byloje. Be teisminio proceso nubaustas dar už tris administracinius nusižengimus, pagal tą patį straipsnį (pakartotinumo nėra). Inspekcija vertina, kad Pareiškėjas tendencingai pažeidinėja statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, o tai blogina Pareiškėjo teisinę padėtį šioje byloje.
Pažymi, kad statybos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kuriomis užtikrinamas viešasis interesas. Pareiškėjas savo veiklą reglamentuojančias teisės aktų normas šioje byloje aiškina plečiamai, o tai yra prieštaringa teismų praktikai ir statybos teisinius santykius reguliuojančioms teisės normoms. Skundo motyvai panaikinti Nutarimą yra visiškai nepagrįsti, o pareiškėjo kaltė yra visiškai įrodyta. Pareiškėjui paskirta bauda yra pakankamai individualizuota ir nėra per griežta, paskirtas baudos dydis yra teisingas ir atitinka bausmės tikslus. Nuobauda nei per švelni nei per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nuobaudos keliamiems tikslams.
Apibendrindama Inspekcija pažymi, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl Pareiškėjos kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl to jam individualizuota ir paskirta 3547 Eur bauda.
Institucija 2024 m. balandžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui pažymėjo, kad Pareiškėjai 2023 m. sausio 11 d. tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą prie jos nebuvo pridėtas visos apimties projektas – nebuvo architektūrinės dalies brėžinių. Tai reiškia, kad nebuvo pridėtas vienas iš privalomųjų dokumentų – projektas (visos apimties), dėl ko pareiškėjas nesudarė sau galimybės patikrinti duomenų (sprendinių) tarp faktiškai išmatuotų ir nurodytų kadastrinių matavimų byloje ir suprojektuotų projekte „Ind. Gyv. Namas Bukčių – II skl. 68“ ir projekto A laidoje, tačiau deklaraciją patvirtino. Be šio projekto architektūrinės dalies neįmanoma nustatyti, ar reikėjo naujo statybą leidžiančio dokumento ar ne, ar buvo pažeisti esminiai projekto sprendiniai ar ne. Tai reiškia, kad Pareiškėja, nepatikrinusi projekto sprendinių, ne nebuvo jos architektūrinės dalies, deklaraciją patvirtino (1 t., b. l. 202–203, 2 t., b. l. 1–7).
UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovė 2024 m. kovo 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui pažymėjo, jog užsakovas Pareiškėjai pateikė visus įstatymo reikalaujamus dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo, t. y. statinio projektą, paskutinę projekto laidą, statybą leidžiantį dokumentą ir kitus ir jie buvo įkelti į „Infostatyba“. STR 1.05.01:2017 94 punkte, nėra numatyta prievolė ekspertui tikrinti projekto sudėties, nes pagal STR 1.04.04:20217 už projekto atitiktį teisės aktams atsako projekto vadovas. Statinio projekto esminiai reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tai aprašoma projekto A laidos dalyje, aiškinamajame rašte ir tai patvirtina projektų vadovas. Pažymi, kad Pastato nebaigta statyba, šiuo atveju 62 proc. baigtumas, įregistruojamas tik esant visiems pastato gabaritams, langams, fasadui ir stogo dangai. Ko pakanka ir deklaracijos tvirtinimui. Sena kadastro byla atitinka pateiktai projekto A laidai, 1998-06-11 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų eksplikacija. STR 1.05.01:2017 94 punkte nurodyta, jog statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo paskirtas statinio (jo dalies) ekspertizės vadovas tvirtindamas deklaraciją patikrina ir įvertin deklaracijos, jos priedų ,Nekilnojamojo turto registro ir IS „Infostatyba“ duomenis:
94.1 ar deklaracija užpildyta laikantis nustatytų reikalavimų – šiuo atveju ginčo deklaracija užpildyta teisingai laikantis nustatytų reikalavimų;
94.4 ar pastatytas statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma:
94.4.1 statinio naudojimo paskirtis – šį imperatyvą patvirtina pareiškėjai pateikti statinio projektiniai dokumentai;
94.4.2 statinio vieta sklype – šį imperatyvą patvirtina Pareiškėjai pateikti statinio projektiniai dokumentai;
94.4.3 statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas – šį imperatyvą patvirtina statinio kadastrinė byla;
94.4.4 statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) – šį imperatyvą patvirtina techninis projektas ir projekto A laida ir kt.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog deklaracijos tvirtinimo metu buvo pateiktas statinio projektas. Pareiškėja atliko visus privalomus veiksmus vadovaujantis minėto Reglamento 94 punktu, todėl nepadarė jokio pažeidimo tvirtindama deklaraciją. 94 punktas nenurodo Pareiškėjai atlikti projekto ekspertizės, Pareiškėja ir neturi teisės tokią ekspertizę atlikti. Taip pat pažymima, jog siekiant gauti statinio statybos užbaigimo aktą, statybos užbaigimo komisijai turi būti teikiamas statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo STR 1.05.01.:2017 10 priedo 2.1 papunktyje nustatyta tvarka pažymėtas statinio projektas. Kai statyba užbaigiama su deklaracija apie statybos užbaigimą, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo „Taip pastatyta“ žymų ant projekto žymėti nereikia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose tvirtinant ginčo deklaraciją nėra administracinio nusižengimo požymių, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl teisena turi būti nutraukta (1 t., b. l. 180 –186).
Institucijos atstovas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėjas patvirtino deklaraciją, prie kurios nebuvo pridėtas vienas privalomųjų dokumentų – projektas, buvo tik projekto sudedamosios dalys. Pagal pateiktus brėžinius neįmanoma nustatyti ar buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai. Minimi deklaracijoje pateikti dokumentai informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pareiškėjo įvardyti, kaip statinio projektas, nėra statinio projektas, nes nėra architektūrinės dalies brėžinių – statinio fasado, statinio aukščio nužymėjimo, aukšto planų, patalpų išplanavimų. Tikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas deklaraciją patvirtino be vienos iš projekto sudedamųjų dalių – architektūrinės dalies, todėl laikoma, kad jis nevertino duomenų, ar yra visos projektą sudarančios sudedamosios dalys, todėl laikytina, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 94.2 ir 95.1 punktus. Pareiškėjas neturėjo teisės tvirtinti deklaracijos. Pateiktos dalys be architektūrinės dalies nesudaro projekto, nėra laikomos projektu. Deklaracija reikalinga tam, kad patvirtinti statybos užbaigimą. Jei deklaracija patvirtinama, tai reiškia, kad procesas vyko pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl užbaigimo tvirtinimo reikia nustatyti, kad statinys pastatytas pagal projektą, pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju projektas nebuvo pilnas – nebuvo architektūrinės dalies, todėl nustatyta, kad patvirtina neteisėtai. Deklaraciją tvirtinantis asmuo atsakingas už atliktos statybos atitiktį teisės aktams. Projekto architektūrinė dalis yra pamatų išplanavimas, statinio aukščio išplanavimas, fasadas, konstrukcijų brėžiniai, esminiai sprendiniai, laikančios sienos tarp ašių nužymėjimai, atstumai, matmenys. Jeigu tai nėra atžymėta per IS „Infostatyba“, ši architektūrinė dalis turi būti pridėta prie deklaracijos. Šiuo atveju nebuvo architektūrinės dalies, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar statyba užbaigta ir įvykdyta laikantis pagrindinių esminių statybos sprendinių. Jeigu yra A laida, turi būti visada ir pagrindinis projektas, kad matytųsi, kas yra pakeista. Jeigu būtų esminių nukrypimų, būtų pagrindas spręsti dėl naujo leidimo, ar jis buvo reikalingas, ar ne, o dabar šito neįmanoma nustatyti, kadangi nėra priminio projekto, nėra aišku, ar buvo reikalingi kiti statybą leidžiantys dokumentai, t. y. ar statyba atitinka teisės aktų reikalavimus. Deklaraciją pildęs asmuo nepilnai atliko savo pareigą. Pareiškėjo kaltė yra įrodyta. Pareiškėjas netikrino statinio, adresu (duomenys neskelbtini), architektūrinės dalies duomenų. Statinio projekto architektūrinė dalis yra projekto sudedamoji dalis, todėl teikiant patvirtinti deklaraciją, statytojas privalėjo pateikti pilnos apimties projektą, šiuo atveju su architektūrine dalimi, o pareiškėjas privalėjo deklaracijos netvirtinti, jeigu nepateikta projekto architektūrinė dalis. Statybos įstatymu nustatyta, kad statytojas privalo pateikti pareiškėjui visus privalomus pateikti dokumentus, tačiau pareiškėjas šia nuostata nesivadovavo vertinant, kad jau yra registruota nebaigta statyba. Pareiškėjas net netikrino, ar projekto architektūrinėje dalyje nustatyti sprendiniai atitinka kadastrinių matavimų bylos duomenis, ar reikėjo naują statybą leidžiančio dokumento ar ne, nes neturėjo pagal ką tikrinti. I. M. bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad duomenų taip, kaip nustatyta STR, netikrino, o tikrino kitaip, pagal laiptų matmenis ir pastato aukščių skaičių, o taip nustatyti statinio aukšto negalėjo, nes neturėjo statinio projekto. Statinio aukščio sprendinys projekte yra vienas iš esminių projekto sprendinių, be jo esminiais projekto sprendiniais yra statinio vieta žemės sklypo teritorijoje, statinio ar jo dalių paskirtis, statinį laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys – aukštis, ilgis, plotis ir pan. Pareiškėjas šių duomenų neturėjo, nes šie sprendiniai suprojektuoti projekto architektūrinėje dalyje. Būtent šis pareiškėjo santykis su teisės aktais atskleidžia pareiškėjo tyčią. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nenuosekliai įrodinėjo savo nekaltumą, teigė, kad Infostatyboje buvo įkeltas techninis projektas su architektūrine dalimi, tačiau inspekcija 2024 m. balandžio 16 d. pateikė teismui paaiškinimus ir parodė, kad techninio projekto duomenis, turinį galima perkelti Infostatyboje, juos atverti, aiškiai matyti, kad projekto architektūrinės dalies nebuvo, o ji buvo pridėta vėliau, statytojui panaikinus pareiškėjo patvirtintą deklaraciją ir pateikus naują raštą dėl deklaracijos patvirtinimo jau kitam ekspertizės rangovui, tik statytojas teikiant tvirtinti deklaraciją antrą kartą jau pridėjo statinio projektą su architektūrine dalimi. Pastatyto statinio duomenis, nustatytus kadastriniu matavimu byloje, siekiant nustatyti ar buvo nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, ar ne, ar reikėjo naujo statybą leidžiančio dokumento, ar ne, galima tik sutikrinus projekto architektūrinės dalies sprendinių matmenis su kadastrinių matavimų byloje nustatytais duomenimis. Pareiškėjas deklaraciją patvirtino be vieno iš būtinų dokumentų – projekto, nes projektas buvo pateiktas be visos sudėties, be architektūrinės dalies. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė teikė deklaracijos (statinio užbaigimo) tvirtinimo paslaugą. Reglamento (STR 1.0501/2017) 94 punkte nuosekliai surašyta, ką būtina patikrinti. Šiuo atveju pagal kiekvieną punktą visi dokumentai, kurie reikalingi šiam projektui, jie buvo pateikti ir informacija tuose dokumentuose visa buvo rasta, pagal ją buvo galima nustatyti pastato gabaritus, sulyginti juos su A laida ir patvirtinti deklaraciją. Didesnių nuokrypių, negu leistini šiai dienai galiojančiais įstatymais, nebuvo aptikta. Deklaracija buvo patvirtinta. Techninis projektas 1991 m. buvo įkeltas į „Infostatyba“ tvirtinant deklaraciją ir vis dar yra. Visi pateikti dokumentai buvo patikrinti ir su jais viskas buvo gerai. Už projekto sudėtį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakingi. Jie tik tikrina ir tvirtina deklaraciją. Projektuotojui pastabų pateikti negali, nes nėra sudarę sutarties su statytoju dėl projekto ekspertizės ir net neturi kompetencijų ir kvalifikacijos atlikti projekto ekspertizę. Bendrąją ekspertizę gali atlikti tik bendrosios ekspertizės rangovai, o jie yra dalinės ekspertizės rangovai, atsakantys tik už konstrukcijų dalį, kas liečia projektą. Kas liečia deklaracijų ir pažymų tvirtinimą, jie gali tvirtinti deklaracijas ir pažymas visas, kokias tik jiems pateikia. Jie turi patikrinti (pagal Reglamento 94 punktą), ar deklaracija užpildyta laikantis nustatytų reikalavimų, t. y. kokie punktai ir kokia informacija yra užpildyta; ar pastatytas statinys atitinka esminius projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio naudojimo paskirtis – projekte (techniniame, 1991 metų) yra parašyta, kad tai gyvenamasis namas, statinio vieta sklype atitinka, statinį laikančios konstrukcijos – gabaritai atitinka – yra A laida projekto, techniniame projekte nurodyti visi statinio gabaritai ir dar buvo pridėta sena 2001 metų kadastro byla, kurioje užfiksuotas 62 % baigtumas, buvo įregistruota ir pagal kadastro sudarymo taisykles, jau galima matyti, kad statinys turėjo langus, perdangas, stogo konstrukciją, stogo dangą ir patalpas. Patalpos atsirasti name gali tik tada, kai namas yra pilnai pastatytas, kai turi perdangas. Statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, viskas yra nurodoma ir atitinka. Sklype namo išdėstymas atitinka pagal geodezinę nuotrauką. Visa tai, kas reikalinga, t. y. senas projektas ir projekto A laida, geodezinė nuotrauka, tinklų išpildomosios nuotraukos, buvo įkelta. Pagal visus teisės aktus, kuriais jie turi vadovautis, viskas buvo išpildyta, visi dokumentai buvo pateikti, atsakingi asmenys tuos dokumentus vizavo. Projekto A laida patvirtinta parašu, kurioje aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis yra atliktas projektas. Jie kaip ekspertai negali lįsti į kitų specialistų darbą ir tuos vertinimus, tai jau turėjo padaryti projekto vadovas, teikdamas tą laidą. Projektų vadovas teikia dokumentus, pagal kuriuos jis padarė A laidą, o jie neturi teisės atlikti tokio masto ekspertizės ir vertinti projekto, jie net neturi tokio atestato.
Liudytoja J. Š., statybos priežiūros vyriausioji specialistė, teismo posėdžio metu parodė, kad jai buvo pavesta patikrinti 2023 m. sausio 11 d. deklaraciją. Tai buvo neplaninis patikrinimas, kurį ji atliko pagal tam tikrą klausimyną. Statybų techninis reglamentas nustato, ką turi pateikti statytojas ir kokius dokumentus turi patikrinti ekspertas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog buvo pateiktas techninis projektas, kuris neturėjo visų sudėtinių dalių, buvo nepilnas, ir ekspertas jį patvirtino. Buvo pateikta tik projekto pakeitimų laida, o statybą leidžiantis dokumentas nebuvo pateiktas. Tikrinant tokią deklaraciją turi būti ne tik formaliai įkeltas projektas, bet žmogus, tvirtinantis užbaigimo deklaraciją, turi patvirtinti, ar atitinka, ar neatitinka dokumentai tiems pirminiams sprendiniams. Reglamente nurodyta, kokius dokumentus turi patikrinti ekspertizės vadovas, tikrindamas deklaraciją. Jeigu statytojas kažko nepateikia, ekspertas negali tvirtinti, turi reikalauti iš statytojo pateikti tuos dokumentus. Privalo patikrinti: ar deklaracija užpildyta laikantis nustatytų reikalavimų, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar statytojas sklypą valdo nuosavybės teise ar kitais pagrindais, ar turi statybą leidžiantį dokumentą, ar teisės aktų nustatyta tvarka reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir t.t. Visa tai nurodyta statybos Reglamente ir visko privaloma laikytis. Ekspertas, tikrinantis deklaraciją, turi patikrinti, ar visa tai atitinka. Atlikus patikrinimą ji supildė statinio patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad nebuvo pateiktas projektas, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl neįmanoma nustatyti, ar buvo esminių nukrypimų, ar ne. Ji negalėjo nustatyti statinio aukščio planų, išmatavimų, ar statinys atitinka statinio projekto reikalavimus. Statybą leidžiantis dokumentas buvo. Nebuvo pateikto techninio namo projekto – nebuvo architektūrinės dalies brėžinių (statinio fasadas su nurodytomis statinio aukščio amplitudėmis, statinio aukštų planai su patalpų išdėstymais), dėl ko ji negalėjo nustatyti pagal dokumentus, kokie buvo padaryti pakeitimai nuo statinio projekto, kiek aukštas turėjo būti namas. Šiuo atveju įvertinant visus dokumentus nebuvo techninio darbo projekto, dėl ko ji negalėjo įvertinti, ar statinys nepasikeitė. Tas, kas pridėta kaip techninio darbo projektas, nėra techninio darbo projektas. Esant kadastro bylai nėra galimybės nustatyti, ar A laidoj buvo padaryti pakeitimai nenukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, nes nėra pirminės pačios statinio projekto laidos, kad būtų galima palyginti nulinę projekto laidą ir A projekto laidą, kas ten buvo pakeista ir ar atitinka tai, kas parašyta A laidoje tie pakeitimai. Kadastro byloje nėra nulinės projekto laidos. Kadastro byla yra faktiniai duomenys – kad pastatas pastatytas, o projektas yra tai, pagal kurį turi būti statoma. Tikrindamas deklaraciją ekspertas turėjo matyti, kad nėra statinio projekto, statinio fasado brėžinių ir turėjo netvirtinti deklaracijos, prašyti pateikti projektą, kad galėtų pagal tai nustatyti, ar tikrai pastatytas statinys nenukrypo nuo projekto. Nesant architektūrinės dalies, negalima pastatyti statinio. A laidoj parašyta, kokie buvo padaryti pakeitimai, bet, neturėdama nulinės laidos, negali įvertinti, kokie buvo padaryti pakeitimai.
Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ekspertu, ekspertuoja objektus, tvirtina statinio užbaigimo deklaracijas. Jis dalyvavo tvirtinant deklaraciją dėl statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo. Tikrino, kokie dokumentai buvo pateikti ir ar jie atitiko sąrašą statybas leidžiančių dokumentų. Nustatė, kad visi dokumentai yra. Pagrindiniai tam reikalingi dokumentai yra statybos leidimas, statinio projektas, techninis darbo projektas. Jis buvo įkeltas į Infostatyba, tai 1991 m. dokumentas. Techniniame statybos projekte turi matytis statinio matmenys, išoriniai matmenys, aukščiai. Nuo 2017 m. turi būti atskirai architektūrinė dalis ir konstrukcijų dalis, šildymas, vėdinimas, priklausomai nuo kvadratūros. Iki 2017 m. galėjo būti sujungta architektūrinė ir konstrukcijų dalys. Architektūrinėje dalyje turi matytis planai ir fasadai, aukščiai, pastatų išplanavimas. Anksčiau būdavo tokių atvejų, kad aukštų skaičius nebūdavo nurodomas. 1991 m. buvo pereinamasis laikotarpis, todėl praktiškai būdavo tipinis projektavimas. Architektas užduodavo kokia kvadratūra ir turėjo būti pastatytas pastatas. Reikalavimai aukštingumo, langų išmatavimų buvo numatyti teisės aktuose ir projekte jie neprivalėjo atsispindėti. Šiuo atveju, kai tikrino namo užbaigtumą, tikrino tuo pačiu ir techninio projekto turinį, ne tik faktą, kad buvo pats projektas. Buvo nurodyta bendra kvadratūra, bendras tūris numatytas projekte, nustatyti išoriniai matmenys ir pririšimas prie sklypo – tai buvo planas. To užteko nustatyti, kokie buvo reikalavimai aukštingumui, plotui, todėl buvo vertinamas kaip tinkamas projektas (projekto vaizdas – 2 t., b. l. 9). Niekas tokių niuansų, kaip kad aukštų, kambarių skaičius, aukštų aukštingumas, neaprašinėdavo. Tokio dokumento, koks šiuo konkrečiu atveju buvo pateiktas, pakako įvertinti, koks buvo pirminis planas ir jis patvirtino užbaigimo deklaraciją. Anksčiau buvo teritorialiniai katalogai, iš kurių architektai parinkdavo viską. Anksčiau tokia tvarka buvo, buvo tokia normatyvinė bazė. Šitas projektas buvo serijinis, o serijinė gamyba turi būti unifikuota. Svarbu būdavo, kad būtų planas – pririšimas, neužlipti ant raudonos linijos ir aukštis. A variante buvo keisti matmenys – pastato ilgis ir plotis. Pagal STR, jeigu nors vienas metras viršija į plotį, aukštį ar ilgį, reikia išimti naują statybos leidimą. Projektas turėjo būti 1991 m. pagal galiojančius normatyvinius reikalavimus. Architektūrinė dalis tada nebuvo būtina, ji būdavo tik tipiniame projekte. Jei projektas yra serijinės gamybos, architektūrinės dalies nereikėdavo. Dabartinė laida parengta pagal dabar galiojančius įstatymus. A laidoje nurodyti nuokrypiai, pasikeitimai. A laida buvo parengta, todėl, kad nuokrypiai buvo didesni nei 20 cm. Tai nustatyta Autokado (licencijuota braižymo programa) pagalba – įkėlus brėžinius. Vieną ant kitos uždėjus matoma, kokie yra nuokrypiai. Jei viršija 20 cm, rengiama A laida. Geodezinė nuotrauka, pirminis planas, jie buvo sulyginti ir buvo nustatyti nuokrypiai ir taip buvo parengtas A planas.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog 2001 m. jis pirko namą adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo pilnai įrengtas, jame dar iki jam įsikeliant, gyveno žmonės, tačiau namo baigtumas tuo metu buvo 62%. Kai nusprendė šį namą parduoti, pirkėjas pareikalavo, kad namo baigtumas būtų 100 %. Pagal skelbimą rado matininkus, tam buvo pasamdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie turėjo sutvarkyti dokumentus. Jie sutvarkė dokumentus, buvo įregistruotas 100 % namo baigtumas. Jis gavo iš Registrų centro patvirtinimą ir pradėjo namo pardavimą, tačiau po kurio laiko iš Registrų centro jam pranešė apie klaidą – reikėjo viską grąžint atgal ir pridėti papildomus dokumentus. Jis išsiaiškino, kokių dokumentų reikia, pradėjo jų ieškoti. Radęs dokumentus – namo seno projekto kopiją, ją rado pas kaimyną, vėl kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)”, bet šie pasakė, kad negali padėti sutvarkyti dokumentų, motyvuodami tuo, kad vyksta teismo procesas. Jiems pagelbėjo kita įmonė, kuri viską sutvarkė. Visa tai vyko 2023 m. kovo mėnesį. Kai kreipėsi anksčiau į UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokio projekto neturėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo persiuntęs. Antrą kartą teikiant dokumentus pridėjo byloje (2 t., b. l. 20-29) esantį dokumentą. Namas nepilnai atitinka tą, kuris pavaizduotas projekte, kadangi realybėje yra nukirstas namo kampas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertas T. D. paaiškino, jog anksčiau reikalavimai projektams nebuvo tokie aukšti, galėjo būti tipiniai sprendiniai, projektai nebuvo tokie detalūs, tačiau sunkiai tikėtina, jog tarybiniais laikais būtų buvęs projektas be architektūrinės dalies, turėjo būti visos dalys – vandentiekis, kanalizacija, elektrinė dalis. Langai, durys ir fasadai projekte turi būti. Negali būti pirma kadastrinė byla, po to projektas. Jeigu nėra pradinio projekto nėra galimybės įvertinti kokie pakeitimai padaryti projekto A laidoje. Jeigu buvo priimtas statinys 62 proc. baigtumo, tai galima teigti, kad šioje dalyje statinys projektui atitiko. Laikančiąsias konstrukcijas patvirtina kadastrinė byla, o ne projektas. Žemės sklypo planas ir statinio geodezinė išpildomoji nuotrauka patvirtina, kad nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype, atstumų. Už projekto A laidos sprendinius atsakingas tas, kas parengė, o tas, kas tvirtina deklaraciją, turi pastebėti jeigu jie neteisingi. Kad sprendiniai neteisingi galėtų parodyti A laida ir kadastro duomenys. Ar projekto dalis yra gera ar bloga, gali pasakyti tik projekto ekspertizė.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atstovės skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 55 straipsnio, kuris reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės reikalavimus, pažeidimus, 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad už deklaracijos apie statybos užbaigimą, neatitinkančios teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.
Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies dispozicija yra formali. Tam, kad konstatuoti padarytą pažeidimą ir laikyti, jog pažeidimas yra padarytas bei baigtas pakanka nustatyti, kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nereikalaujama, kad padarytu pažeidimu būtų sukelti padariniai.
Statybos įstatymo 67 straipsnis nustato, jog atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta bauda už tai, kad 2023 m. sausio 11 d. buvo neteisėtai patvirtinta deklaracija apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, nes nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, kadangi pateiktas dokumentas, kuris įvardintas kai statinio projektas, neatitinka šiam dokumentui, kaip statinio projektui, keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra statinio fasadų su aukščių nužymėjimais, nėra statinio aukštų planų su patalpų išplanavimais, nėra architektūrinės projekto dalies, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo pakeisti esminiai statinio sprendiniai ar ne, kas tiksliai buvo keista projekto A laidoje, ar nereikėjo naujo statybą leidžiančio dokumento. Tuo buvo pažeistas STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.” 94.2 punktas ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punktas.
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai.
LR Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d.) 1 straipsnis, reglamentuojantis šio įstatymo paskirtį ir taikymą, numatė, kad šis įstatymas be kita ko nustato statybos užbaigimo tvarką ir statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.
Šio įstatymo 2 straipsnyje, 9 dalyje buvo numatyta, kad Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.
Statybos įstatymo 17 straipsnyje, kuris reglamentuoja Teisę būti ekspertizės rangovu, ekspertizės rangovo pareigas ir teises, nustatė, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus: neturi būti pradėtas bankroto procesas, privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje. Šio straipsnio 4 dalis numatė, kad vadovauti statinio projekto (jo dalies) ekspertizei ir statinio (jo dalies) ekspertizei (eiti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės arba statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai ir architektai, atitinkantys šio įstatymo 12 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. turėti atitinkamą įstatyme nustatytą išsilavinimą (architekto arba statybos inžinieriaus, kaip numatyta įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje); turėti profesinės patirties atitinkamoje srityje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog statinio ekspertizės rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti statinio (dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Statybos įstatymo 12 straipsnis, kuris nustato statybos techninės veiklos pagrindines sritis: 1) statybos tyrimai, 2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra, 3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė; 4)statybos darbai, 5 ) statinio statybos techninė priežiūra, taip pat nustato, jog statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti be kita ko ir statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas, o jų funkcijas nustato aplinkos ministras. Jiems taip pat nustatyti išsilavinimo bei profesinės patirties reikalavimai. Be to, šie asmenys turi laikyti specialų egzaminą ir gauti atestatą. Šio straipsnio 15 dalis numato, jog atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato galiojimą panaikina ir už šiurkščius LR statymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus be kita ko ir tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Statybos įstatymo 28 straipsnyje, kuris reglamentuoja statybos užbaigimą, numatyta, kad statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinė priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šiame straipsnyje taip pat nustatyti atvejai, kada ši deklaracija yra privaloma, o šios straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtina deklaraciją.
Šio straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu: 1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju; 2) yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba; 3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai.
Taip pat pažymėtina, jog Statybos įstatymo 55 straipsnis nustato atsakomybę už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės reikalavimus, pažeidimus. Pažymėtina, jog už deklaracijos apie statybos užbaigimą, neatitinkančios teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą numatyta lygiai tokia pati atsakomybė kaip už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą.
Tad, iš šių teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog dokumentą apie statybos užbaigimą, t. y. deklaraciją apie statybos užbaigimą, tvirtinti įstatymas paveda ne bet kokiems fiziniams asmenims (kaip minėta, ekspertizės rangovas įgalioja statinio ekspertizės vadovą), tačiau tik statinio (dalies) ekspertizių vadovams, t. y. turintiems atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją bei nustatyta tvarka atestuotiems fiziniams asmenims. Be to, aukščiau paminėtos įstatymo nuostatos taip pat suponuoja išvadą, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas nėra vien formalus į „Infostatyba” sukeltų dokumentų įvertinimas. Kaip jau minėta, deklaracija negali būti patvirtinta, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Esminiai projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai (2 straipsnio 11 dalis), t. y. šie elementai susiję su statybos techniniais dalykais. Tą patvirtina ir jau aptartos įstatymo 12 straipsnio nuostatos, pagal kurias statinio ekspertizė priskiriama vienai pagrindinių statybos techninės veiklos sričių, ir jai gali vadovauti statinio ekspertizės vadovas, kuriam keliami atitinkami išsilavinimo, kvalifikacijos reikalavimai ir kaip viena iš kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo aplinkybių numatyta tai, kad tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą yra padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas tai ne tik formalus dokumentų įvertinimas, bet ir techninių statybos dalykų vertinimas. Kaip teisingai pažymėjo ir Institucijos atstovas, deklaracijos patvirtinimas turi dvejopą reikšmę – tokiu būdu patvirtinama, kad statybos procesas vyko pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. tvarkinga teisinė pusė, ir statinys pastatytas pagal projektą, pagal teisės aktų reikalavimus. Deklaraciją tvirtinantis asmuo atsakingas už atliktos statybos atitiktį teisės aktams.
Šią išvadą patvirtina ir kiti statybos užbaigimą reglamentuojantys teisės aktai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.” (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d.,) yra detalizuojamos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir kt.
Reglamento 10.3 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.
Reglamento 91¹ punkte numatyta, kad deklaracija surašoma Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytais atvejais. Iš 92 punkto matyti, kad deklaracijos formą IS „Infostatyba“ užpildo, pasirašo ir kartu su 93 punkte nurodytais priedais pateikia tvirtinti statinio (dalies) ekspertizės rangovui, su kuriuo sudaryta sutartis dėl deklaracijos tvirtinimo, statytojas.
93 punkte išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikiami IS „Infostatyba“ tvirtinti deklaraciją: 93.1. statinio projektas: techninis projektas ir darbo projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas statinio projektas. Jei techninio projekto, techninio darbo projekto arba statinio supaprastinto projekto, pagal kuriuos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniai nebuvo keičiami ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas naudojantis IS „Infostatyba“, techninis projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas projektas su deklaracija nepateikiami; 93.2. paskutinė statinio projekto ar jo dokumentų laida, jei statinio projektas buvo keičiamas; 93.3 statybą leidžiantis dokumentas (tik tuo atveju, jei jis buvo privalomas ir išduotas nesinaudojant IS „Infostatyba“) ir kt.
94 Reglamento punktas nustato statinio (dalies) ekspertizės vadovo veiksmus, pareigas – ką jis privalo atlikti prieš tvirtindamas deklaraciją. Šiame punkte nustatyta, jog statinio (dalies) ekspertizės rangovo paskirtas statinio (dalies) ekspertizės vadovas tvirtindamas deklaraciją patikrina deklaracijos, jos priedų, Nekilnojamojo turto registro ir IS „Infostatyba“ duomenis ir remdamasis jais įvertina:
94.1. ar deklaracija užpildyta laikantis nustatytų reikalavimų;
94.2. ar su deklaracija pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; <…>
94.4. ar pastatytas statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma:
94.4.1. statinio naudojimo paskirtis;
94.4.2. statinio vieta sklype;
94.4.3. statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas;
94.4.4. statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir kt.
Taip pat numatyta, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovo paskirtas statinio (dalies) ekspertizės vadovas prieš tvirtindamas deklaraciją turi teisę patikrinti statinius vietoje.
Reglamento 95 punkte numatyta, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovo paskirtas statinio (dalies) ekspertizės vadovas per IS „Infostatyba“ deklaracijos tvirtinimo metu įvertinęs Reglamento 94 punkte nurodytus duomenis ir nustatęs, kad: 95.1. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Reglamento 94 punkte nurodyti reikalavimai neįvykdyti, deklaracijos netvirtina nurodydamas deklaracijos netvirtinimo priežastis.
Be to, kaip jau minėta, Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu: 1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju; 2) yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba; 3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai.
Sistemiškai vertinant paminėtus teisės aktus darytina išvada, jog pagrindinė tokios deklaracijos paskirtis yra ne tik patvirtinti, jog yra visi reikalingi dokumentai, kurie buvo būtini statybos procese ir reikalingi statybos užbaigimui, tačiau patvirtinti ir tai, jog vykdant statybas buvo laikomasi normatyvinių statybos techninių dokumentų, nebuvo nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tam, kad patikrinti, ar nebuvo nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių, turi būti pateikti dokumentai, kuriuose šie sprendiniai būtų nurodyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog turi būti patikrinama, ar nėra nukrypimų nuo konkretaus statinio projekto sprendinių. Tam, kad būtų galima tai padaryti, turi būti aiškus pirminis sumanymas, kaip pastatas turi atrodyti, kuris išdėstomas statinio projekte, o konkrečiau jo techniniame projekte, kur ir turi atsispindi esminiai sprendiniai, taip pat ir laikančiosios konstrukcijos, jų išdėstymas. Tai suponuoja reikalavimą, jog sukelti į „Infostatyba“ dokumentai turi būti tokie, iš kurių būtų galima patikrinti Reglamento 94 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. koks buvo pirminis sumanymas, pirminis projektas, esminiai sprendiniai, laikančiosios konstrukcijos, ar jie eigoje kito, jei taip, buvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, ar ne, jei taip, yra tas dokumentas ar ne ir pan. Jei patikrinus ir įvertinus visus dokumentus pastebimi neatitikimai, deklaracija negali būti tvirtinama, turi būti atsisakoma tvirtinti deklaraciją, o šias pareigas atlikus netinkamai kyla atsakomybė pagal Statybos įstatymo 55 straipsnį.
Byloje išrašu iš IS „Infostatyba”, paties Pareiškėjos atstovo V. M. paaiškinimais nustatyta, jog bylai aktuali deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta nesant pirminio projekto architektūrinės dalies, skiriasi tik Institucijos ir Pareiškėjos atstovo šios aplinkybės faktinis ir teisinis vertinimas. Institucija teigia, jog nesant tokios projekto dalies nebuvo galima tinkamai įvykdyti Reglamento 94 punkte nurodytų pareigų ekspertizės vadovui tvirtinant deklaraciją, t. y. patikrinti, ar faktiškai pastatytas pastatas atitiko projekto sprendinius, nebuvo galimybės patikrinti, ar kadastro byloje užfiksuoti faktiniai duomenys atitiko projekto sprendinius, o taip pat tokios projekto dalies nebuvimas neleido nustatyti, ar reikėjo naujo statybą leidžiančio dokumento. Todėl Institucija vertina, jog deklaracija buvo patvirtinta nesant visiems būtiems dokumentams. Pareiškėjos atstovas ir įgaliotoji atstovė šią aplinkybę vertina priešingai – teigia, jog tokios architektūrinės dalies nebuvimas nekliudė tinkamai atlikti eksperto pareigų tvirtinant deklaraciją, nes visus esminius sprendinius buvo galima nustatyti ir įvertinti statybos teisėtumą pagal tokius dokumentus, kokie ir buvo sukelti į IS „Infostatyba“ 2023 m. sausio 11 d. tvirtinant deklaracija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs teisės aktus reguliuojančius statybos užbaigimą ir statinio (dalies) eksperto vadovo pareigas deklaracijos tvirtinimo procese, kitus bylos nagrinėjimo teisme surinktus duomenis, daro išvadą, jog pagal teisinį reguliavimą į „Infostatyba“ sukelti dokumentai, o būtent statinio projektas 1991 m. nebuvo pakankamas tinkamai įvykti pareigas, keliamas statinio ekspertizės vadovui deklaracijos tvirtinimo projekte. Būtent projekto architektūrinės dalies nebuvimas neleido patikrinti, ar pastatytas pastatas atitiko projekto esminius sprendinius, ar nebuvo reikalingi nauji statybą leidžiantys dokumentai, ar projekto A laida atitiko esminius projekto sprendinius, nes tiesiog nebuvo su kuo palyginti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, šis pirminis statybos projektas buvo nepilnas, jame nebuvo techninio projekto ir darbo projekto, jame nebuvo nurodytas vienas iš esminių projekto sprendinių – laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, iš byloje esančio projekto matyti, tik statinio vieta sklype, statinio tūris, užstatomas plotas, tačiau jokių duomenų apie pastato aukštų skaičių, patalpų išdėstymą, fasadą, laikančiąsias konstrukcijas šiame projekte nėra.
Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 6.19 punktas nustato, jog techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Taigi, šis dokumentas yra pirminis ir esminis, kuriame išdėstomas statytojo sumanymas, esminiai statinio sprendiniai. Būtent pagal jį sprendžiama dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir tai atspirties taškas vertinant vėlesnius pakeitimus, o kartu ir tai, ar buvo būtinybė gauti naujus statybą leidžiančius dokumentus, ar statyba atitiko kitus teisės aktų reikalavimus. Nesant duomenų dėl pirminio sumanymo, nėra atskaitos taško, nuo kurio būtų galima spręsti dėl vėlesnių pasikeitimų pobūdžio, svarbos ir reikšmės statybų procese, o kartu ir dėl statybų proceso teisėtumo, taip pat nėra galimybės įvertinti, ar pastatytas statinys atitinka esminius projekto sprendinius.
Be to, šiame statybos techniniame reglamente, 13.8 punkte, nustatyta, jog techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu be kita ko užbaigus statinį, Statybos įstatyme nustatytais atvejais išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą.
Pažymėtina, jog aukščiau paminėtos Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatos įpareigoja patį ekspertizės vadovą patikrinti deklaracijos priedų duomenis ir juos įvertinti, aiškiai nurodyta kokius kriterijus būtina vertinti – įvertinti dėl esminių projekto sprendinių pasikeitimo ir laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog turi būti vertinama konkretaus pastato konkretaus projekto esminiai sprendiniai.
Tai, kad projekto A laidos vadovas patvirtino, jog šis projektas teisingas, nepaneigia ekspertizės vadovo pareigos įvertinti aplinkybes dėl laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo atitikimo projektui. Be to, nesant pradinių duomenų dėl esminių sprendinių, dėl laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo, nėra galimybių įvertinti, ar nebuvo nukrypta nuo esminių sprendinių projekto A laidoje, nes nėra su kuo palyginti. Nors pareiškėjos atstovas ir ekspertizės vadovas nurodė, jog pirminė projekto laida labai sena, tuo metu architektūrinė dalis su patalpų išdėstymais, sienų išdėstymais, langų, durų išmatavimais nebūdavo rengiamas, nes buvo tam tikri standartai, kurių visi privalėjo laikytis, tai niekaip nepatvirtina, kokie buvo konkretūs faktiniai esminiai konkrečiai šio pastato projekto sprendiniai – laikančiosios konstrukcijos ir koks buvo jų išdėstymas. Priešingai nei teigia Pareiškėjos įgaliotoji atstovė, to neleidžia padaryti ir kadastro byla, kur statinio išmatavimai nustatyti pagal faktą, nes nesant pirminio projekto konkrečių sprendinių nėra jokios objektyvios galimybės patikrinti ir įvertinti, kad kadastro bylos duomenys atitinka tuos sprendinius, kad nuo jų nebuvo nukrypta ir pan. Nesant tokių duomenų nėra galimybės įvertinti ir to, buvo reikalingas naujas statybos leidimas ar ne.
Nors pareiškėjos atstovas ir įgaliotoji atstovė tvirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama statinio ekspertizė buvo tik atliekami veiksmai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo, tai neatleidžia statinio ekspertizės rangovo (kartu ir statinio ekspertizės vadovo, kurį ekspertizės rangovas įgalioja) nuo pareigos pateiktus duomenis tikrinti ir vertinti juos ne formaliai, o pagal savo turimą išsilavinimą, patirtį ir kvalifikaciją, nes būtent statinio ekspertizės vadovams teisės aktai šią teisę suteikia.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad ginčo deklaracija apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą patvirtinta neteisėtai, t. y. kai nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, nes pateiktas dokumentas, kuris įvardintas kai statinio projektas, neatitinka šiam dokumentui, kaip statinio projektui, keliamų reikalavimų, nes jame nėra statinio fasadų su aukščių nužymėjimais, nėra statinio aukštų planų su patalpų išplanavimais, nėra architektūrinės projekto dalies , todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar buvo pakeisti esminiai statinio sprendiniai ar ne, kas tiksliai buvo keista projekto A laidoje, ar nereikėjo naujo statybą leidžiančio dokumento. Tokiu būdu buvo pažeista reglamente STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.” 94 .2 punkte numatyta pareiga statinio ekspertizės vadovui tvirtinant deklaraciją įvertinti, ar su deklaracija yra pateikti visi reikalingi ir būtini dokumentai, bei statinio ekspertizės rangovui Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta pareiga tuo atveju, kai nepateikti visi reikalingi dokumentai, atsisakyti tvirtinti deklaraciją. Kadangi nesant visiems būtiniems dokumentams deklaracija buvo patvirtinta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai patraukta atsakomybėn. Byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo statinio ekspertizės rangovas, atitiko tokiems subjektams keliamus teisės aktų reikalavimus, kas patvirtina, jog neabejotinai žinojo, jog turi ir privalo tinkamai vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o juos pažeidus gali kilti atsakomybė, todėl nustačius, kad tvirtinant statybos užbaigimo deklaraciją buvo padaryti aukščiau minėti pažeidimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad deklaracija būtų patvirtinta teisėtai, todėl ir atsakomybėn už šiuos pažeidimus pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai.
Kadangi Statybų įstatymo 67 straipsnis nustato, jog pažeidimai, numatyti Statybos įstatymo 55 straipsnyje, nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai, skiriant nuobaudą, o šiuo atveju piniginę baudą, turi būti vadovaujamasi administracinės nuobaudos tikslais, įtvirtintais ANK 22 straipsnyje, bei nuobaudos skyrimo taisyklėmis, nustatytomis ANK 34 straipsnyje. Pagal šį teisinį reguliavimą administracinė nuobauda turi būti tokia, kuri atgrasytų asmenis nuo pažeidimų darymo; paveiktų prasižengusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubaustų administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimtų ar apribotų administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Be to, ANK 43 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju, nustatant baudos dydį yra aktuali Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalis. Šioje dalyje numatytos baudos vidurkis 2751 eurai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra teisinę padėtį bloginančių aplinkybių – iki skundžiamo nutarimo priėmimo, už to paties Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus Pareiškėja jau yra bausta du kartus piniginėmis baudomis. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nuobaudos tikslams pasiekti, t. y. nubausti pareiškėją, o kartu ir paskatinti Pareiškėją savo pareigas vykdyti atsakingiau, t. y. sulaikyti nuo naujų pažeidimų darymo, pagrįstai paskirta didesnė bauda, nei Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, daroma išvada, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. NSA-74 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
ANK 666 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje konstatuota, kad padarytas Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės skundo netenkinti, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. NSA-74 palikti nepakeistą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.