- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1-337-953/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52131-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- E. L.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- A. V., O. V., R. V., V. V.
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Henrikas Oseckis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui nedalyvaujant,
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruojasi darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:
1) 2012-03-05 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 15 MGL dydžio bauda;
2) 2012-05-08 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - subendrinta 9 mėn. laisvės atėmimo bausme su 15 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
3) 2014-05-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 1490 Lt bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
4) 2015-01-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 11 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 431 Eur (1490 litų) bauda;
5) 2016-10-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui ir 431 Eur dydžio bauda, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2016 m. lapkričio 5 d. apie 17.17 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo lengvąjį automobilį „Volvo S80“ be valstybinių numerių ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kraujyje rasta 2,60 promilių etilo alkoholio, ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų asmenų bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių - priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojant kitai transporto priemonei, nesulėtino greičio ir nesustojo, taip pat pagal pasirinktą važiavimo greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje lėčiau važiuojančią transporto priemonę ir dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. V., ir po susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su priešpriešiais antrąja eismo juosta važiavusiu V. V. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris susidūrė su pirmąja eismo juosta važiavusiu A. V. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio vairuotojui V. V., keleiviams R. V. ir A. P. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, automobilio „VW Passat“ savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio redakcijai buvo padaryta didelė 5770 € dydžio turtinė žala, automobilio „Volvo S80“ savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 7372 € dydžio turtinė žala, automobilio „Nissan Primera“ savininkui O. V. buvo padaryta didelė 1006,82 € dydžio turtinė žala, automobilio „Audi A4“ savininkui A. V. buvo padaryta taip pat didelė 1965 € dydžio turtinė žala.
Kaltinamasis E. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2016-11-05 po pietų (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai jis vairavo automobilį „Volvo S80“, kurį pasiėmė iš garažo. Kas šio automobilio savininkas – jis nežino. Kaip automobilis atsidūrė pas jį, jis neprisimena. Negali atsakyti, ar buvo automobilio dokumentai, tačiau automobilis buvo be valstybinių numerių. Jis prisimena, kaip atvažiavo prie garažo po pirties, išgėrė pusę butelio degtinės ir daugiau nieko neprisimena. Kai ryte prabudo ligoninėje, tai nieko nesuprato, o mama apie viską papasakojo, nes jis nieko neprisimena. Jis neprisimena, kad vairavo automobilį. Iš pasakojimų girdėjo, jog jie važiavo dviese su P. Po įvykio jis su juo nebuvo susitikęs. Jis neneigia, kad jis sukėlė eismo įvykį. Jis žino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį. Šiai dienai nėra atlyginęs civilinių ieškinių, nes yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo, o be to, dar negali normaliai dirbti dėl kojos. Blogai vertina savo poelgį, gailisi. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau anksčiau jį turėjo, bet prarado. Kad neprisimena įvykio aplinkybių, įtakojo alkoholis, t. y. dėl jo kažkuriuo momentu prarado atmintį. Administracine tvarka yra baustas už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, tačiau tokie padariniai kilo pirmą kartą. Ateityje taip nebedarys, nes pasimokė. 2016-10-13 nuosprendžiu paskirtas bausmes vykdo, paskirtos baudos nesumokėjo, nes antstolis ją išieško. Prieš įvykį jis su P. buvo pirtyje, po to susiskambino su garažo savininku E. M. ir pasakė, kad atvažiuos išgerti alkoholio. Prieš važiuojant jis jau buvo gėręs dieną prieš tai ir tą dieną pirtyje alaus. Į garažą atsivežė 1 l ar 0,7 l degtinės, kurią gėrė jis, A. P., E. M. ir darbininkas A. Ž.. Jis negali pasakyti, kodėl sėdo už vairo, žinodamas, jog neturi vairuotojo pažymėjimo ir kad yra neblaivus. Taip pat neprisimena, kaip pas jį atsidūrė automobilio rakteliai. Jis sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. apie 17 val. ji su vyru V. V. važiavo namo (ji buvo po darbo dienos, vyras atvažiavo jos paimti). Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo prisisegę saugos diržus, leistinu greičiu. Automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Maždaug ties televizorių gamykla staiga buvo smūgis į jų automobilį ir kas vyko toliau, ji neprisimena, gal prarado sąmonę. Ji prisimena, kaip vėliau atbėgo žmonės, pradarė automobilio dureles ir paklausė ar visi gyvi. Jai labai skaudėjo krūtinę, jie abu su vyru dejavo. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus, atvykę medikai juos su vyru išvežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje jai buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis (1 t. b. l. 39, 142-143).
Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. apie 17 val. jis kartu žmona R. V. automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo Tilžės gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės (automobilis „VW Passat“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) laikraščio redakcija“, jis yra valdybos pirmininkas). Jis važiavo antra eismo juosta, važiavo leistinu greičiu, kaip ir visas automobilių srautas. Maždaug ties televizorių gamykla jis pajuto smūgį į automobilio priekį, po to jo automobilį apsuko, automobilis išslydo į pirmą eismo juostą ir vėl buvo smūgis į automobilio galą. Jis trumpam prarado sąmonę, o atsipeikėjęs išgirdo kaip vaitoja žmona, išgirdo atbėgančius žmones ir klausiančius ar visi gyvi. Jo automobilio priekinis stiklas buvo suskilęs. Išlipęs iš automobilio jis pamatė netoli stovintį sudaužytą automobilį „Volvo“. Aplink buvę žmonės sakė, kad automobilis „Volvo“ trenkėsi į jo automobilį, po to jo automobilį išstūmė į pirmą eismo juostą ir ten į jo automobilį trenkėsi automobilis „Audi“. Po įvykio buvo iškviesta greitoji pagalba, policijos pareigūnai, jie su žmona buvo nuvežti į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Apie eismo įvykį pranešė draudimo bendrovei (1 t. b. l. 37-38, 149-150).
Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. apie 17 valandą jis važiavo savo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve. Važiavo vienas nuo Tilžės gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo prisisegęs saugos diržu, neviršydamas leistino greičio, t. y., apie 50 km/h (tuo laiku jau buvo pradėję temti, bet dar nebuvo sutemę ir viskas buvo matyti). Jis važiavo pirma eismo juosta, o prieš jį kokie 5 metrai važiavo antra eismo juosta automobilis „VW Passat“, taip pat neviršydamas leistino greičio. Maždaug ties televizorių gamykla pamatė iš priekio (nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės) antra eismo juosta atvažiuojantį „Nisan“ automobilį, o pirma eismo juosta dideliu greičiu važiavo automobilis „Volvo“ be valstybinių numerių. Automobilis „Volvo“ pirma eismo juosta važiavo dideliu greičiu, po to staigiai suko į antrą eismo juostą ir tada trenkėsi į „Nisan“ automobilio galą. Po to „Volvo“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į priekyje jo važiavusį automobilį „VW Passat“, kurį išstūmė į pirmą eismo juostą ir tada „VW Passat“ automobilis trenkėsi į jo automobilį „Audi A4“. Po smūgio jis koja nulaužė automobilio raktelį, truputį buvo nubrozdinta jo koja, tačiau pas jokius gydytojus jis nesikreipė. Po avarijos išlipęs jis nuėjo prie automobilio „VW Passat“, paklausė ar visi gyvi, po to nuėjo prie automobilio „Volvo“, ten pamatė, kad automobilio vairuotojo sėdynė beveik paguldyta, vairuotojas buvo labai girtas, o keleivio sėdynė normaliai atlenkta (sėdėjimui). „Volvo“ vairuotojas dejavo, o keleivis (kuris buvo girtas) išlipęs norėjo pasišalinti, tačiau kitų žmonių buvo sulaikytas. Kažkas iš praeivių iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Apie eismo įvykį jis pranešė draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ (tą automobilį pirko prieš kelias dienas, praėjo tech. apžiūrą, o perregistravo savo vardu tą pačią dieną, t. y. 2016-11-05. Kaip vėliau sužinojo, buvęs savininkas tą pačią dieną nutraukė draudimo sutartį, tačiau kai automobilį registravo savo vardu jam nesakė, kad draudimas negaliojantis, tai turbūt draudimo sutartį buvęs savininkas nutraukė vėliau). Jeigu draudimo bendrovė jam atlygins už sudaužytą automobilį, jis „Volvo“ vairuotojui jokių pretenzijų neturės. Papildomai parodė, kad eismo įvykio, įvykusio 2016 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, metu buvo apgadintas jo automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) t. y., buvo sudaužytas automobilio priekis. Sudaužius jo automobilį jam buvo padaryta didelė žala, kadangi automobilis buvo nemažai apgadintas, detalės ir remontas brangūs, o jo gaunamos pajamos nėra didelės. Kadangi draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ už sudaužytą automobilį jam padarytą žalą atlygino, todėl jokio civilinio ieškinio jis nereikš (1 t. b. l. 41-42, 188-189, 198-199).
Nukentėjusysis O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. apie 17 val. jis savo automobiliu „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kartu važiavo draugė M. B.. Automobilį vairavo jis, važiavo prisisegę saugos diržus, neviršydami leistino greičio. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link Tilžės gatvės antra eismo juosta. Važiuojant staiga buvo smūgis į automobilio galinę kairiąją pusę, jo automobilis pradėjo slysti, tačiau jis automobilį suvaldė ir sustojo autobusų stotelėje. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė dar tris sudaužytus automobilius. Nuėjęs prie tų automobilių pradėjo aiškintis kaip viskas buvo, tada pamatė, kad avarijos kaltininkas sėdėjo automobilyje „Volvo“ ir buvo labai girtas, o to automobilio keleivis buvo taip pat girtas ir bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Eismo įvykio metu nei jis, nei jo draugė nenukentėjo, pas gydytojus nesikreipė, dėl sudaužyto automobilio kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“. Eismo įvykio kaltininkui jis pretenzijų neturės, jei bus atlyginta žala už automobilio sudaužymą. Papildomai parodė, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2016 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai buvo apgadintas jo automobilis, jam buvo padaryta didelė žala, kadangi automobilis buvo nemažai apgadintas, detalės ir remontas brangus, o jo gaunamos pajamos nėra didelės. Kadangi draudimo bendrovė „Gjensidige“ (ar draudikų biuras) už sudaužytą automobilį jam jau atlygino 1006,82 € sumą, todėl jokio civilinio ieškinio jis nereikš (1 t. b. l. 40; 2 t. b. l. 2-4, 14-15).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jų įmonė užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, jų gabenimu. 2016 m. spalio 20 d. Belgijoje buvo nupirktas automobilis „Volvo S80“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo parvežtas į Lietuvą ir ruošiamas pardavimui. Pirmadienį, t. y. 2016 m. spalio 31 d. automobilį pilnam cheminiam valymui (vidaus ir išorės) jis nuvarė E. M., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). E. dirba garažuose (duomenys neskelbtini) (garažuose E. dirba ne vienas, pas jį yra ir kitų darbuotojų). Lapkričio 2 dieną jis buvo nuvažiavęs, į automobilį įdėjo naują akumuliatorių. Su E. buvo sutarta, kad automobilį išvalys iki šeštadienio lapkričio 5 d. Šeštadienį, t. y. lapkričio 5 dieną, telefonu kalbėjo su E. ir jis pasakė, kad automobilio „Volvo“ valyti dar nebaigė, todėl jie susitarė, kad automobilį jis pasiims pirmadienį, t. y. lapkričio 7 d. (dar vienas automobilis jau buvo išvalytas, o „Volvo“ išvalyti dar nespėjo). Pirmadienį jis E. skambino kelis kartus, tačiau E. neatsiliepė, telefonas buvo išjungtas. Su juo susisiekė tik 2016-11-08, tačiau iš ryto jis buvo girtas ir pats žadėjo perskambinti, tačiau po to vėl jo telefonas buvo išjungtas ir tik kažkur apie 14 valandą vėl jam prisiskambino ir nuvažiavo į garažą. Garaže automobilio „Volvo“ nebuvo, o rišliai paaiškinti kur dingo automobilis E. nesugebėjo, o tik sakė, kad turėjo automobilį pervaryti į kitą garažą, tačiau važiuodamas atbulas kliudė stovintį krovininį automobilį ir tada greitai išvažiavo. Kas vairavo automobilį „Volvo“, E. nepasakė. Kai pamatė, kad garaže nebėra jų firmai priklausančio automobilio, jis paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus ir tik tada sužinojo, kad automobilis sudaužytas (taip pasakė E. prie policijos pareigūnų, tačiau iš kur jis tai sužinojo, jis nepasakė) (1 t. b. l. 52-53).
Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E., jo pavardės nežino, jis pažįsta. Vieną dieną, jis buvo garažuose (duomenys neskelbtini). Ten jis, A. Ž., A. P. bei dar kiti, kurių tą dieną darbe nebuvo, turi garažus, kuriuose vykdo veiklą - valo automobilius, jis pats užsiima automobilių špakliavimu, poliravimu. Tą dieną, t. y., kaip jam sakė, lapkričio 5 d. atėjęs A. Ž. atblokavo garažus, o kai atėjo jis, jis buvo garažuose esančiame kambarėlyje girtas ir tikrai nelabai ką prisimena (atblokavimo kodą žino ir A. Ž., A. P. kodo nežino). Tą dieną pas juos į garažus atėjo A. P. kartu su broliu E.. Jie atsinešė butelį, tačiau jis neprisimena, kad jie būtų gėrę kartu. Kur buvo ir ką veikė A. Ž., jis nežino. Kiek prisimena, automobilis „Volvo“ buvo trečiame (nuo pagrindinio įėjimo tolimiausias garažas) garaže, t. y. poliravimo ceche. Ką tą dieną veikė A., jis nežino. Atvarius automobilį jo išvalymui, su automobilio savininku sutaria žodžiu ką reikia padaryti, jokios rašytinės sutarties nepasirašo. Visų pas juos atvarytų automobilių rakteliai būna pakabinti poliravimo garaže (t. y. tame tolimiausiame) ant sienos (automobiliuose raktelių nelaiko, kad automobilis savaime neužsiblokuotų su raktais viduje). Jis nežino kaip tą dieną viskas įvyko ir kaip E. išvažiavo paliktu automobiliu „Volvo“, nes buvo labai girtas ir nieko neprisimena. Po įvykio su „Volvo“ automobiliu ir A. P., ir A. Ž. buvo atėję kelis kartus į garažus, tačiau dabar darbo neturi, todėl garažuose jų nebūna (2 t. b. l. 18-19).
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šeštadienį, t. y. 2016 m. lapkričio 5 d. iš ryto jis atvažiavo į darbą garažuose (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo rakto, nes E. M. buvo pakabinęs kitą spyną, todėl laukė kol atvažiuos E. (jis atvažiavo apie 7 val., o E. atvažiavo apie 9.30 val.). Kai atvažiavo E., jis atrakino duris, A. Ž. persirengė ir pradėjo dirbti. Tą dieną jis pabaigė tvarkyti džipą (t. y. jis atliko pilną cheminį salono valymą, nuplovė, nupoliravo), taip pat išvalė automobilio „Volvo“ vidų, nuvalė langus, nupoliravo. Kažkuriuo metu atvažiavo taip pat tame garaže dirbantis A. P. (darbe jis buvo penktadienį, o šeštadienį į darbą neatvažiavo), kartu su juo atvažiavo jo brolis E., jo pavardės nežino, jie jau buvo išgėrę (pats A. jį pristatė, kad tai jo brolis, E. taip pat sakė, kad A. ir E. yra broliai). A. atvažiavęs pasiėmė vantą, prašė E. paskolinti pinigų, o po to jie su E. išvažiavo į pirtį, jis toliau tvarkė „Volvo“, o E. tame pat garaže poliravo „Craisler“ automobilį (arčiau garažo vartų stovėjo „Craisler“, o „Volvo“ stovėjo prieš jį). Po kokių dviejų valandų vėl pas juos atvažiavo A. ir E., o tada jis Evaldo paprašė, kad jis atneštų pinigų už atliktą darbą, kad nematytų A. su E.. E. nuėjo ir pas jį nebegrįžo. Vėliau pas jį atėjo E. ir pakvietė ateiti pas juos išgerti (iš pradžių sakė išgerti arbatos). Kai jis nuėjo, jie trise jau buvo išgėrę pusė butelio, jis kartu su jais išgėrė kokius 4-5 stikliukus, degtinė pasibaigė. Tada iš Evaldo jis pasiėmė dalį savo uždarbio - 15 eurų. Kadangi jie nebeturėjo pinigų, jis pasakė, kad gali paskolinti pinigų buteliui ir Egidijui padavė tuos 15 eurų. A. skambino kažkokiam taksistui, kad atvežtų butelį, tačiau jie nesusiskambino. Po to E. įsėdo į tame garaže buvusį „Mustangą“ (jo rakteliai buvo ant stogo), jį užkūrė, o A. bandė atidaryti garažo vartus, tačiau priėjęs E. atėmė Mustango raktelius. Po to A. jo paprašė duoti skladuko raktus, jis padavė (skladukas - tai trečias garažas, kuriame stovėjo „Craisler“ ir „Volvo“ automobiliai). Kai jis ėjo į tualetą, pamatė, kad „Craisler“ automobilis jau išvarytas, A. sėdėjo „Volvo“ automobilyje ir jis jau buvo užkurtas. Po to prie „Volvo“ automobilio priėjo E., liepė persėsti A., ir E. sėdo už vairo (kur sudėti automobilių raktai, A. žino, nes jis taip pat tame garaže dirbo). Išvažiuodamas E. dar paliko E. savo asmens tapatybės kortelę kaip patvirtinimą, kad automobilį jis gražins. E. su A. išvažiavo (prieš tai dar „Volvo“ bamperiu kliudė kieme stovėjusį sunkvežimį). Po kokių 20 min. jie su E. išvažiavo į parduotuvę, tačiau ten A. su E. nebuvo, o toliau jis matė mirksinčius švyturėlius ir tada A. paskambino ar parašė SMS, kad pakliuvo į avariją, pildo popierius. Vėliau jie su E. išvažiavo, E. jį išleido prie prekybos centro „Tau“, o tada jis išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Apie avariją vėliau jis skaitė Delfi (2 t. b. l. 22-23).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) pastatu, požymiai, užfiksuotos automobilių, apgadintų eismo įvykio metu, padėtys, jų apgadinimai (1 t. b. l. 8-20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8006/2016(01) nurodyta, kad E. L. kraujyje, paimtame po eismo įvykio (2016-11-05 18.40 val.), rasta 2,60 prom. etilo alkoholio (1 t. b. l. 28).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio redakcijos pranešime bei jos pateiktame mokėjimo nurodyme pažymėta, kad sudaužius automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei padaryta didelė žala - 5770 €. Padarytą žalą bendrovei atlygino draudimo bendrovė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t. b. l. 160, 164-165).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1604/2016(04) nurodyta, kad R. V. dėl kairio kelio nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 181).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1603/2016(04) nurodyta, kad V. V. dėl nubrozdinimo kairėje kaklo srityje, nubrozdinimo ir kraujosruvos kairėje plaštakoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 182).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1606/2016(04) nurodyta, kad A. P. muštinės žaizdos kairio kelio šoniniame paviršiuje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 184).
Nukentėjusysis A. V. pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, jog dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 1965 € dydžio turtinė žala (1 t. b. l. 200).
Nukentėjusysis O. V. pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, jog dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 1006,82 € dydžio turtinė žala (2 t. b. l. 16).
Nukentėjusieji R. V. ir V. V. teismui pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, bei nurodė, kad civilinių ieškinių nereiškia.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu (1 t. b. l. 138-140).
2017 m. kovo 28 d. teisme gautame Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašte nurodyta, kad nesutinka su Biuro pripažinimu civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities VPK pateikė Biurui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-52131-16 pareikštą civilini ieškinį, kuriuo reikalaujama 2016-11-05 eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ir iš Biuro. Taip pažymėjo, kad Biurui pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui (3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdami į paminėtus argumentus ir remdamiesi BPK 110, 111 straipsnių nuostatomis prašo atsisakyti pripažinti Biurą civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje.
Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus, kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai bei priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.
Teismas, vadovaudamiesi įrodymų visuma, konstatuoja, kad E. L. pažeidė KET 9, 14, 126 ir 127 punktuose nurodytus reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į savo vairuojamo automobilio greitį, bei nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Nustatyta, jog E. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo lengvąjį automobilį „Volvo S80“ be valstybinių numerių ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų bei jų turto saugumui, t. y., priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojant kitai transporto priemonei, nesulėtino greičio ir nesustojo, taip pat pagal pasirinktą važiavimo greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje lėčiau važiuojančią transporto priemonę ir dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. V., ir po susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su priešpriešiais antrąja eismo juosta važiavusiu V. V. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris susidūrė su pirmąja eismo juosta važiavusiu A. V. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio vairuotojui V. V., keleiviams R. V. ir A. P. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, automobilio „VW Passat“ savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio redakcijai buvo padaryta didelė 5770 € dydžio turtinė žala, automobilio „Volvo S80“ savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 7372 € dydžio turtinė žala, automobilio „Nissan Primera“ savininkui O. V. buvo padaryta didelė 1006,82 € dydžio turtinė žala, automobilio „Audi A4“ savininkui A. V. buvo padaryta taip pat didelė 1965 € dydžio turtinė žala. Kaltinamasis pripažino kaltinimą visa apimtimi, be to, jo kaltė įrodyta ir byloje surinkta bei teismo posėdžio metu ištirta medžiaga : nukentėjusiųjų R. V., V. V., A. V., O. V., liudytojų A. R., E. M., A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nustatyti KET pažeidimai, į padarinius, bei priežastinį ryšį, kad būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti nukentėjusieji bei padaryta nukentėjusiesiems didelė turtinė žala, be to ir į tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai aplinkybė, lemianti didesnį veikos pavojingumą, kaltinamojo E. L. veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Skirdamas bausmę E. L. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad E. L. praeityje buvo teistas, teistumai neišnykę (2 t. b. l. 68-73), nedirbantis (2 t. b. l. 80-81), darbo biržoje registruotas (2 t. b. l. 82), baustas administracine tvarka, 9 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už vairavimą būnant neblaiviu, neturint teisės, greičio viršijimą) (2 t. b. l. 89-105). Todėl, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nors šiuo metu asmuo yra nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis E. L. yra nuteistas 2016-10-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. viešųjų darbų bausme ir 431 Eur dydžio bauda. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis E. L. nusikalstamą veiką padarė 2016 m. lapkričio 5 d., t.y. neatlikęs paskirtos bausmės. Iš 2017-05-24 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus rašto matyti, kad kaltinamasis E. L. yra neatlikęs 20 val. viešųjų darbų bausmės bei nesumokėjęs paskirtos baudos, todėl esant šiai aplinkybei, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016-10-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal LR BK 64 str. 3 d. nuostatas.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Nr. 2K-427/2011).
Byloje nustatyta, kad E. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiesiems, sukeldamas eismo įvykį, kaltinamasis buvo neblaivus, be to, praeityje jau buvo baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam. Toks kaltinamojo elgesys rodo itin didelį jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą eksploatuojant bei vairuojant transporto priemonę, todėl teismui yra pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (nustatytas neblaivumo laipsnis – 2,60 promilės), praeityje baustas už KET pažeidimus už vairavimą esant neblaiviam, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo minėtų taisyklių nesilaikymas, nebuvo atsitiktinis pažeidimas, todėl atsižvelgus į visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes, E. L. skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t. b. l. 66-67).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 7372,00 € civilinį ieškinį (1 t. b. l. 73-78, 79-136), kurį grindžia tuo, kad dėl E. L. nusikalstamų veiksmų pažeidus KET buvo padaryta didelė žala UAB “(duomenys neskelbtini)”, sudaužius įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį VOLVO S80, (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2010-09-22. 2016-10-31 įmonės automobilis buvo nugabentas išplovimui ir cheminiam valymui pas E. M., dirbantį pagal individualią veiklą garažuose, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be valstybinių numerių, nebuvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (automobilio) draudimu, automobilis paliktas be dokumentų. 2016-11-07 įmonės darbuotojui vadybininkui A. R. nuvykus atsiimti automobilio, garažuose (plovykloje) nieko nepavyko rasti. 2016-11-08 apie 10 val. įmonės darbuotojui pavykus prisiskambinti E. M., buvo pareikalauta gražinti paliktą automobilį, E. M. žadėjo tuoj gražinti ir padėjo telefoną, pokalbiui nutrūkus, jam prisiskambinti nebebuvo galima. Tą pačią dieną, apie 14 val. pavykus prisiskambinti, E. M. pasakė, kad yra plovykloje ir galima atvažiuoti. Nuvykus įmonės vadybininkui A. R., plovykloje rastas galimai neblaivus E. M., kuris negalėjo paaiškinti, kur yra jam paliktas plovimui automobilis. Kreipėsi pagalbos telefonu 112, kad automobilis yra pagrobtas. Nuvykus į Šiaulių miesto ir rajono PK sužinota, kad šį automobilį be jokio leidimo pagrobė (paėmė) nežinomi asmenys, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. UAB “(duomenys neskelbtini)” padaryta didelė žala dėl E. L. nusikalstamų veiksmų, pasekmės - visiškai sudaužytas automobilis, kuris neremontuojamas, įmonės lėšos panaudotos automobilio įsigijimui užšaldytos, išimtos iš apyvartos, įmonės tikslas uždirbti pelną, o dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, apyvartinių lėšų sumažėjimo įmonė patiria nuostolius. Už įmonei padarytą turtinę žalą atsakingas E. L.. UAB “(duomenys neskelbtini)” patirta turtinė žala šiai dienai - 7130,00 Eur. Po įvykio atliko kilnojamojo turto - transporto priemonės VOLVO S80, vertinimą. Pateikta vertinimo ataskaita Nr. 17-0007. Išvados dėl turto vertės ir nuostolio dydžio. Transporto priemonės VOLVO S80, rinkos vertė prieš apgadinimą 8600 Eur. Pagal išvadą transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą 19360, 85 Eur. Kadangi atkūrimo kaštai viršija 75 % transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas. Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 1470,00 Eur. Žalos (nuostolio dydis) - skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės , t. y. 7130,00 Eur. Taip pat, įmonė siekdama nustatyti padarytos žalos dydį sumokėjo už transporto priemonės vertinimo paslaugas 242,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo: priteisti iš atsakovų E. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro: 7130 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti iš E. L.: 242,00 Eur patirtų proceso išlaidų už vertinimo paslaugas, išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinį ieškinį, nesutinka su civilinio ieškovo ikiteisminio tyrimo metu išreikštu reikalavimu įpareigoti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą kartu su E. L. atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kadangi TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas prašė civilinio ieškinio sumą priteisti tik iš kaltinamojo ir sutiko su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išdėstytais argumentais.
Byloje nustatyta, kad E. L. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, ji priklausė ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ TPVCAPD įstatymo prasme nepagrįstai sutapatino save – civilinį ieškovą su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę reikalauti eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo iš Biuro. Nukentėjusio trečiojo asmens sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalyje (asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo). Iš to seka išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nukentėjusysis trečiasis asmuo, o jam suteikiama tiesioginio reikalavimo teisė, kuri įgyvendinama gerokai lengviau nei nukentėjusių trečiųjų asmenų teisė gauti žalos atlyginimą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ norint pasinaudoti nurodyta teise, nereikia rūpintis policijos dokumentais, pranešti apie eismo įvykį per tris dienas, vykdyti kitas nukentėjusiems tretiesiems asmenims nustatytas sąlygas. Be to, nukentėjęs trečiasis asmuo TPVCAPD įstatymo prasme yra identifikuojamas pagal savo subjektiškumą, t. y. pagal savo teisių ir jas atitinkančių pareigų visumą. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui teisė gauti išmoką iš Biuro atsiranda tik įvykdžius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis pripažintini tik tiesiogiai dėl įvykusio eismo įvykio nukentėję asmenys. Šiuo atveju, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą tiesiogiai atsakingas yra tik kaltinamasis E. L., kadangi būtent jam neteisėtai pasiėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę ir su ja sukėlus eismo įvykį, buvo sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas automobilis „Volvo S80“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant tiesiogiai eismo įvykyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ cilivinis ieškinys pagrįstas dokumentais, bei į tai, kad nustatyta, jog būtent kaltinamojo E. L. neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai iš kaltinamojo E. L. priteisiant 7130 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl 7130 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas – 2017-02-21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir taikant įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), bei į tai, kad tenkintinas civilinis ieškinys, iš E. L. priteistina - 7130 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2017-02-21 iki visiško prievolės įvykdymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-699/2015).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė papildomų išlaidų dėl civilinio ieškinio parengimo, kadangi reikėjo nustatyti jiems priklausančio pagrobto automobilio vertę bei galimas jo remonto išlaidas., kreipėsi į vertintojus, išlaidos pagrįstos dokumentais, teismas pripažįsta jas kaip būtinas proceso išlaidas ir jas – 242 Eur priteisia iš kaltinamojo E. L..
Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Henrikas Oseckis pateikė pinigų priėmimo kvitą 750 Eut už teisines paslaugas (2 t., b.l. 170) bei prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitas, dėl to jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. L..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti V. V., paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 31);
2. Automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti A. V., paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 33);
3. Automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti O. V., paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 36);
4. Automobilis „Volvo S80“, saugomas aikštelėje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 30).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę su bendrinti su 2016-10-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrinta 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę ir 431 Eur dydžio baudą.
Arešto bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš E. L. 7130 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt eurų) turtinę žalą ir 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2017-02-21 iki visiško prievolės įvykdymo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Priteisti iš E. L. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) proceso išlaidų civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Pripažinti civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) sumą iš E. L. civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. Automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti V. V., palikti neribotai jo nuosavybei;
2. Automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti A. V., palikti neribotai jo nuosavybei;
3. Automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti O. V., palikti neribotai jo nuosavybei;
4. Automobilį „Volvo S80“, saugomą aikštelėje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.