- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-233-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10715-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokajuta“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Bertos investicijos“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokajuta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokajuta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Bertos investicijos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokajuta“ (toliau – ieškovė) dokumentinio proceso tvarka prašė teismo priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bertos investicijos“ (toliau – atsakovė) 18 497,53 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimų užtikinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto, piniginių lėšų areštą 18 497,53 Eur sumai, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui.
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne didesnei kaip 18 497,53 Eur sumai atsakovės MB „Bertos investicijos“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.
Šalies argumentai
3. Atsakovė MB „Bertos investicijos“ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi didele ieškinio suma, nors, pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas nepagrindė, kad atsakovė gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą, specialiai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, arba kitų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi sutiko su atsakovės MB „Bertos investicijos“ atskiruoju skundu, panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškovės UAB „Autokajuta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas sutiko su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė nenurodė konkrečių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų teismui spręsti dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o vien didelės ieškinio sumos, informacijos apie atsakovės turtinę padėtį nebuvimo, duomenų, kad atsakovė gali turėti daugiau kreditorių, pagal naujausią teismų praktiką, nepakanka taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad jos finansinė padėtis yra pakankamai gera, bendrija vykdo veiklą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių atsakovės nesąžiningumą galinčių bent tikėtinai pagrįsti duomenų, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Autokajuta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė 2022 m. spalio 11 d. duomenimis turi 45,27 Eur įsiskolinimą Sodrai. Atsakovė nuo 2018 metų nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovėje dirba tik 2 darbuotojai, jokio turto neturi, todėl vadovautis tik nuostata, jog „bendrija vykdo veiklą“ yra nepakankamas pagrindas, kad teismo sprendimas bus įvykdytas.
1.2. 2022 metų spalio 5 d. buvo gautas atsakovės atstovo elektroninis laiškas, kuriame yra nepagrįstai vertinama situacija, t. y. nurodomi iki šio momento nežinomi faktai, tokie kaip neva neatlikti statybos darbai, nors nuo 2019 m., t. y. skolinio įsipareigojimo atsiradimo momento, jokių pretenzijų iš atsakovės ieškovė nėra gavusi, visi darbai ir / ar paslaugos yra atliktos pilna apimtimi. Atsakovės atstovas, norėdamas sumažinti teisėtą skolinio įsipareigojimo sumą, naudoja psichologinį spaudimą, grasina „ilgu bylinėjimosi procesu“. Šį faktą ieškovė vertina kaip netinkamą ir nesąžiningą atsakovės poziciją ir / ar bylos strategiją išvengti skolinio įsipareigojimo vykdymo bei visiško ir / ar galutinio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir / ar darbus, įskaitant, bet neapsiribojant, kad atsakovei buvo pateikta informacija, kad delspinigių sumokėjimas yra derybų objektas, jei atsakovė sumokės pagrindinę skolą ir bylinėjimosi išlaidas, delspinigių mokėti atsakovei tikėtina nereikės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė MB „Bertos investicijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog visi PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti statybos rangos darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei. Ieškovė nepateikė nei statybos darbų rangos sutarties, nei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, nei kitų įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų, jog reiškiamas reikalavimas atsakovei dėl skolos priteisimo galėtų teismo būti tenkinamas. Tarp šalių susiklostė ne rangos, o jungtinės veiklos teisiniai santykiai, todėl pareikštas reikalavimas – priteisti skolą už rangos darbus, negali būti laikomas net preliminariai pagrįstas, nes ieškovė nurodė klaidingą ieškinio faktinį pagrindą ir nepateikė šį pagrindą pagrindžiančių įrodymų.
2.2. Ieškovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos – įrodyti aplinkybes dėl atsakovės neva nesąžiningumo. Visi ieškovės nurodomi argumentai – atstovės el. laiškas, prasta ekonominė situacija pasaulyje, įmonėje dirbantys 2 darbuotojai ir/ar iškeltos civilinės bylos, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir siekio išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų palankus ieškovei, įvykdymo. Vien tai, kad „Creditinfo“ sistemoje yra kažkokios civilinės bylos, kurios nurodomos, kaip buvusios civilinės bylos per visą įmonės egzistavimo laikotarpį, atsižvelgiant į paminėtą teisminę praktiką, nesudaro ir negali sudaryti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip visais atvejais, tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas savaime pagrindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2.3. Laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tik tuo atveju, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto. Apeliantei tokių duomenų, įrodymų ir aplinkybių nepateikus, atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu. 2022 m. spalio 5 d. tarpinė Pelno (nuostolių) ataskaitą patvirtina, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės pardavimo pajamos sudaro – 201 185,00 Eur dydžio sumą, bendrasis pelnas – 29 962,00 Eur dydžio sumą, grynasis pelnas – 7 656,00 Eur dydžio sumą, t. y. jog atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera. Pateiktos kelios statybos subrangos sutartys patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, ir ateityje turės pajamų, užtikrinančių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, jeigu teismas tokį priimtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė elektroninio pašto susirašinėjimo kopiją, Juridinio asmens dokumentų kopijas, Creditinfo pažymą. Skunde nurodė, kad pridedami dokumentai, išskyrus elektroninio susirašinėjimo tekstą, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu. Dabar teikiami patikslinti priedai nurodo atsakovės finansinę būklę paskutiniu laikotarpiu.
12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai – Juridinio asmens dokumentai, Creditinfo pažymą, yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantės pateikta elektroninio pašto susirašinėjimo kopija su atsakove, buvo pateikta atsakovės su atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui (1 t., e. b. l. 78), todėl nelaikytina nauju įrodymu ir pakartotinai nepriimama.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (atsakovo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, ieškovės ar atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).
15. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ne didesnei kaip 18 497,53 Eur sumai areštavo atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Teismas vertino, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, bei atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi sutiko su atsakovės skundu ir pasinaikino 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, bei atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškovė nenurodė konkrečių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų teismui spręsti dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o vien didelės ieškinio sumos, informacijos apie atsakovės turtinę padėtį nebuvimo, duomenų, kad atsakovė gali turėti daugiau kreditorių, pagal naujausią teismų praktiką, nepakanka taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos finansinė padėtis yra pakankamai gera ir bendrija vykdo veiklą.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė turi 45,27 Eur įsiskolinimą Sodrai, nuo 2018 metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovėje dirba tik 2 darbuotojai, ji neturi jokio turto. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant atsakovės nesąžiningumui, nes atsakovės atstovas, norėdamas sumažinti teisėtą skolinio įsipareigojimo sumą, naudoja psichologinį spaudimą, grasina „ilgu bylinėjimosi procesu“, o šį faktą ieškovė vertina kaip netinkamą ir nesąžiningą atsakovės poziciją ir / ar bylos strategiją išvengti skolinio įsipareigojimo vykdymo bei visiško ir / ar galutinio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir / ar darbus.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. spalio 5 d. tarpinę Pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės pardavimo pajamos sudaro – 201 185,00 Eur dydžio sumą, bendrasis pelnas – 29 962,00 Eur dydžio sumą, grynasis pelnas – 7 656,00 Eur dydžio sumą. Atsakovės pateiktos kelios statybos subrangos sutartys, patvirtina, jog atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Nors vieši draudėjų duomenys rodo, kad atsakovė yra įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, tačiau tik ši aplinkybė niekaip nepagrindžia grėsmės ieškovės reikalavimų įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1261-910/2022). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Bendro pobūdžio informacija apie atsakovės prastėjančią finansinę padėtį, kurią galėjo lemti įvairūs veiksniai, negali pagrįsti atsakovės sąmoningo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
19. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Ieškovės argumentai, kad atsakovė turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neturi turto ir tai, kad pas atsakovę dirba tik du darbuotojai, ar tai, jog atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimo suma, nelemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimui. Kaip minėta, turto arešto taikymas šalių turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovės finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.