Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. N., D. J. su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, valstybės įmone Lietuvos automobilių kelių direkcija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracija dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl servituto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, taip pat proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

Aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste pažymėtina, kad ortofoto kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su Lazdijų r. sav. Jukneliškės k. esančia (duomenys neskelbtini) g., tačiau į šį žemės sklypą įvažiavimo nėra. Aukščiau aptartas ieškovo susirašinėjimas patvirtina, kad Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsisakė ieškovui leisti įrengti nuovažą į jam priklausantį žemės sklypą.

Sprendžiant, ar atsisakymas leisti įrengti nuovažą į ieškovo žemės sklypą pagrįstas, pažymėtina, kad 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 patvirtintas Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame kelias Nr. 1535 Šeštokai–Jukneliškė įtrauktas į valstybinės reikšmės rajoninių kelių sąrašą (eilės Nr. 556¹) (2018 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 615 redakcija). Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir STR), 4 punkte įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu. Vadovaujantis Kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, priskirti B kategorijos gatvėms. Atsižvelgiant į STR 5 ir 6 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 m minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų. Artimiausia nuovaža nuo ieškovo žemės sklypo Šeštokų mstl. kryptimi (link rytų) yra tik (duomenys neskelbtini) metrų, Jukneliškės k. kryptimi (link vakarų) už (duomenys neskelbtini) metrų. Bendras atstumas nuo įvažos, esančios rytinėje ieškovo žemės sklypo pusėje iki įvažos, esančios vakarinėje ieškovo žemės sklypo pusėje, pasinaudojus www.regia.lt svetainėje esančiu matavimo įrankiu, yra 253 m. Šiuos išmatavimus įvertinus aptarto teisinio reguliavimo kontekste, matyti, kad pagal esančias įrengtas įvažas, atstumus tarp jų, nėra galimybės įrengti dar vieną įvažą į ieškovo žemės sklypą, nes atstumai neatitinka minimalių atstumų, kurie turi būti išlaikomi tarp nuovažų valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose. Įvertinus aptartus argumentus, ieškovas neturi galimybės įsirengti įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą.

Kaip minėta, ieškovas siekia pakeisti turimo žemės sklypo paskirtį į gyvenamųjų teritorijų, padalinti turimą žemės sklypą į kelis, todėl privalo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypai yra formuojami ir pertvarkomi vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 49¹ ir 49¹.2. punktuose nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai ir turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Atsižvelgus į tai spręstina, kad pagal aptartus reikalavimus, patekimas į ieškovo žemės sklypą negalimas, todėl turi būti išspręstas kitu būdu.

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktą). Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, kad jis neturi objektyvių galimybių teisiškai susiformuoti ir įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypą.

Analizuojant ieškovo žemės sklypo geografinę padėtį gamtiniu požiūriu pagal www.regia.lt svetainėje pateiktus žemėlapius, jų sluoksnius, naudojantis suteikta atstumų matavimo funkcija, matyti, kad ieškovo žemės sklypas yra Lazdijų r. sav. Jukneliškės k., šiauriau (duomenys neskelbtini) g., įsiterpęs tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo. Į vakarus nuo ieškovo žemės sklypo yra atsakovų žemės sklypas ir sodyba (duomenys neskelbtini), į rytus nuo atsakovo žemės sklypo yra melioracijos griovys. Ieškovo žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su keliu, atstumas nuo kelio vidurio iki ieškovo žemės sklypo yra apie 14 m, tačiau ieškovo žemės sklypą ir kelią skiria melioracijos griovys. Iš ieškovo pateiktų sąmatų matyti, kad tilto įrengimas per melioracijos griovį kainuotų apie 142 853 Eur. Iš liudytojo G. Ž. parodymų matyti, kad pralaida (pervaža) per melioracijos griovį kainuotų ne mažiau 9 000 Eur, o esant būtinybei perkelti melioracijos rinktuvą į kitą vietą, ši kaina dar išaugtų. Iš valstybės įmonės Registrų centro svetainėje www.registrucentas.lt pateiktų žemės sklypų verčių matyti, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo vertė – 1 210 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į žemės sklypo vertę, išlaidas tiltui ar pervažai (pralaidai) įrengti teismas sprendžia, kad tokios apimties sąnaudos yra neproporcingai didelės.

Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad net tuo atveju, jeigu būtų rengiamas įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą per melioracijos griovį iš žemės sklypo rytinės pusės, turėtų būti sprendžiamas kelio servituto klausimas per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Dėl didelių sąnaudų ieškovas nesutinka projektuoti kelio servituto nuo rytinės žemės sklypo pusės per melioracijos griovį. Atsakovai, išsakydami savo argumentus, nurodė, kad su tokiu kelio servitutu sutiktų, tačiau nepateikė jokio plano, projekto ar schemos, iš kurios teismas spręstų, kad toks servitutas pro jų žemės sklypą iki ieškovo žemės sklypo rytinėje pusėje yra galimas, nors teismas 2021 m. gruodžio 27 d. raštu atsakovams siūlė tai padaryti (t. 2, el. b. l. 1–5).

Kaip minėta aukščiau, Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Įvertinus ieškovo prašomą nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą UAB ,,Geodėja“ parengtą Keturių metrų pločio kelio servituto nustatymo planą pro atsakovų žemės sklypą, esantį į vakarus nuo ieškovo žemės sklypo, paminėtinos šios aplinkybės. Servitutas yra suprojektuotas 4 m pločio, suprojektuotas lygiagrečiai esančiam keliui Šeštokai–Jukneliškė, kiek galima arčiau šio kelio, jis tęsiasi ne daugiau 87 m (kraštinių ilgiai 86,64 m ir 86,88 m), t. y. iki ieškovo žemės sklypo ribos, jo užimamas plotas – 359 kv. m. Teismas įvertinęs projektuojamo kelio servituto lokaciją, dydį sprendžia, kad kelio servitutas suprojektuotas racionaliai ir kompaktiškai, o atsižvelgus į tai, kad kelio servitutas planuojamas ir važiuoti transporto priemonėms, jo plotis nėra per didelis (CK 4.119 straipsnio 2 dalis). Kelio servitutas nuo atsakovų gyvenamojo namo suprojektuotas daugiau nei 20 m atstumu, todėl išlaikoma proporcinga pusiausvyra tarp ieškovo teisės turėti privažiavimą prie savo žemės sklypo ir atsakovų teisės į privatumą.

Atsakovai nurodo, kad šiuo metu dalyje planuojamo servituto yra jų gėlynas, kuriuo nori grąžinti savo gerbūvį, siekia sklypą aptverti tvora, toliau link ieškovo žemės sklypo – jų auginami žiemkenčiai, už kuriuos gauna išmokas. Teismas pripažįsta, kad nustačius ieškovo prašomą kelio servitutą atsakovų žemės sklype, atsakovai patirs tam tikrų nepatogumų, nes bus būtina perplanuoti gėlyną, keisti planus dėl tvoros, sumažės žiemkenčių plotas, tačiau šie nepatogumai ir netekimai yra proporcingi ieškovo teisei turėti privažiavimą prie savo žemės sklypo, jie nėra per dideli, siekiant minimalių ieškovo interesų patenkinimo ir nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo ir sąžiningumo principų. Sprendžiama dėl atlygintinio servituto, todėl atsakovų praradimai ir nepatogumai kompensuotini per piniginės kompensacijos dydį.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, ieškovo ieškinys pripažintinas pagrįstu, nes kelio servitutas šiuo atveju yra objektyviai būtinas. Nenustačius jo, savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį neįmanoma.

Įvertinus visus aukščiau aptarus argumentus, ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovų žemės sklype nustatytinas neterminuotas kelio servitutas ieškinyje prašomu būdu. Kadangi keliui įrengti būtina atlikti tam tikrus darbus, jį būtina remontuoti ir kitaip prižiūrėti, ieškovui, kurio naudai nustatomas servitutas, nustatytina prievolė tinkamai atlikti kelio įrengimo darbus, tinkamai ir laiku jį remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti (CK 4.113 straipsnio 3 dalis, 4.114 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl kompensacijos už nustatomą kelio servitutą

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siūlo atsakovams 50 Eur vienkartinę kompensaciją. Atsakovai dėl kompensacijos dydžio nuomonės neišreiškė motyvuodami tuo, kad iš esmės nesutinka su kelio servitutu.

Vertinant ieškovo siūlomą kompensaciją, pažymėtina, kad 6,1600 ha ploto atsakovų žemės sklypo vertė pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis (www.registrucentas.lt) yra 9 910 Eur, todėl kelio servitutui prašomo 359 kv. m ploto vertė – 57,75 Eur (359 kv. m x 9 910 Eur/61 600 kv. m). Atsakovai nurodė, kad ariamoje žemėje sėja javus, šiuo metu pasėti žiemkenčiai, pasėlius deklaruoja už visą plotą gauna apie 800–900 Eur išmoką, vidutiniškai būtų – 850 Eur. Iš svetainėje www.regia.lt pateikiamų žemėlapių sluoksnių matyti, kad 55,87 m ilgio planuojamo kelio servituto atkarpa projektuojama ariamoje žemėje (atkarpa nuo ieškovo žemės sklypo link vakarų), planuojamo kelio servituto plotas 4 m, todėl 223,48 kv. m (55,87 m x 4 m) pasėlių plotas patenka į kelio servituto ribas, todėl akivaizdu, kad atsakovai dėl sumažėjusių deklaruojamų pasėlių plotus kasmet patirs mažiausiai tam tikrus nuostolius, todėl priteisiant kompensaciją tai turi būti įvertinama.

Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad planuojamas kelio servitutas taip pat sumažins atsakovų įrengto gėlyno plotą, t. y. sumažės žemės sklypo estetinė vertė, kelias bus arčiau gyvenamojo namo nei yra dabar, todėl sumažės atsakovų privatumo ribos, sumenks žemės sklypo vertė, nes žemės sklypas bus apsunkintas servitutu. Kelio servitutas atims galimybę atsakovams realizuoti sumanymą visą žemės sklypą apverti tvora.

Svarbu ir tai, kad ieškovas siekia neterminuoto kelio servituto, žemės sklypą ketina panaudoti kaip nekilnojamojo turto vystytojas, padalinti žemės sklypą ir gautus sklypus naudoti gyvenamųjų namų statybai, o tai sąlygos didesnę kelio apkrovą, didesnį triukšmo lygį ir taršą dėl automobilių srauto.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad dėl visų šių atsakovų patiriamų nepatogumų ir netekimų, ieškovo siūloma vienkartinė 50 Eur kompensacija yra aiškiai per maža, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo, nes aiškiai suteikia prioritetą ieškovo interesams. Įvertinus tai, kad atsakovai neterminuotai praras dalį privatumo, padidės automobilių srautas, keliamas triukšmas, sumažės gerbūvio teritorija ir žemės sklypo vertė, atsakovai negalės žemės sklypo apsitverti tvora, sumažės pasėlių plotai ir gaunama išmoka už juos, šios žemės sklypo dalies nebus galima naudoti pagal dabartinę paskirtį, taip pat ir tai, kad nustačius kelio servitutą ieškovas įgis teisę pertvarkyti žemės sklypą ir vystyti nekilnojamąjį turtą, ši kompensacija didintina iki 500 Eur.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 94 Eur žyminio mokesčio, kurį patvirtina mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 47–48, 60). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 47 Eur iš kiekvieno (94 Eur/2) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 31,20 Eur, taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 15,60 Eur (31,20 Eur/2), nes ieškinys patenkintas visiškai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 6,1600 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tarnaujantį keturių metrų pločio, 359 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius, pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Geodėja“ 2021 m. spalio 18 d. parengtą Keturių metrų pločio kelio servituto planą, patekimui į 0,7855 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę savo lėšomis tinkamai atlikti kelio įrengimo darbus, servituto galiojimo metu tinkamai, laiku jį remontuoti ir tinkamai išlaikyti.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vienkartinę piniginę kompensaciją kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) – G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), sumokant ją iki ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo dėl servituto nustatymo įsiteisėjimo dienos.

Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą.

Priteisti iš G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus), bylinėjimosi išlaidų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. N., a. k. (duomenys neskelbtini). ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini). po 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 centų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „V. S.“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.