Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Fitsout“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2957-392/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Continexus“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Fitsout“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo priedo

8. Apeliantė RUAB ,,Fitsout“ su apeliaciniu skundu teikia 2020 m. birželio 2 d. prašymą, adresuotą pirmosios instancijos teismui, atidėti 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdį jame dėl ligos negalint dalyvauti jos vadovui.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė šį 2020 m. birželio 2 d. prašymą yra pateikusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismas jį išsprendė 2020 m. birželio 3 d. protokoline nutartimi, atsisakydamas atidėti bylos nagrinėjimą (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:01:20 min). Taigi, toks procesinis dokumentas jau yra bylos dalimi ir pakartotinai neturi būti teikiamas.

Dėl apeliantės pareigos sumokėti skolą ir jos procesinių teisių

10. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017). Ribotos apeliacijos modelis įtvirtina apeliaciją, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmą, bet ne kaip pakartotinį tos pačios bylos išnagrinėjimą, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo šalių ginčo nenagrinėja, bet, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus faktinius bei teisinius argumentus, kuriais tuo pačiu apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis), patikrina (įsitikina), ar byloje pakako įrodymų būtent tokioms išvadoms padaryti, su kuriomis nesutinka apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas), t. y. ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija skolos atsakovei fakto, jos dydžio ar su šiuo reikalavimu susijusio išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grįsdama tokiais argumentais, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo per anksti, o teismas suvaržė apeliantės procesines teises, atsisakęs atidėti teismo posėdį dėl jos vadovo ligos, neužtikrino apeliantės teisės būti išklausytai ir sukliudė susitarti su atsakove dėl skolos grąžinimo. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių prievolinių teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra jų žodinis susitarimas, vėliau įformintas sąskaitomis faktūromis, kuriuo ieškovė įsipareigojo suteikti apeliantei krovinių vežimo paslaugas, o apeliantė – už šias paslaugas atsiskaityti. Kaip minėta, nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nėra apmokėjusi dalies ieškovės laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. vasario 24 d. išrašytų sąskaitų faktūrų, kurių mokėjimo terminai yra suėję.

13. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Apeliantės teigimu, nors ieškinyje įvardytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti terminai joms apmokėti jau yra suėję, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, pažeidė apeliantės pasiūlytą skolos mokėjimo išdėstymo grafiką. Kitaip tariant, ji yra įsitikinusi, kad ieškinys, pateiktas teismui dar nesuėjus apeliantės vienašališkai parengtame mokėjimo grafike nurodytiems terminams, negalėjo būti tenkinamas. Tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.

14. Byloje esantis šalių 2020 m. kovo 5 d. – 2020 m. kovo 19 d. elektroninis susirašinėjimas leidžia įsitikinti, kad 2020 m. kovo 5 d. apeliantė patvirtino esanti skolinga ieškovei, nurodė, jog dėl sparčiai besivystančios gamybos veiklos ir tam reikalingų investicijų negali sumokėti visos sumos, todėl prašo išdėstyti skolos mokėjimą pagal pateikiamą jai priimtiną mokėjimo grafiką. Pagal šį apeliantės vienašališkai parengtą grafiką skola turėjo būti padengta devyniomis įmokomis, pirmą sumokant iki 2020 m. kovo 13 d., o paskutinę – iki 2020 m. birželio 5 d. Tačiau ieškovė 2020 m. kovo 6 d. elektroniniame laiške nurodė, kad apeliantės pasiūlytas grafikas jai nėra tinkamas (priimtinas) ir kad apeliantė per kovo mėnesį turėtų sumokėti bent pusę įsiskolinimo (50 466 Eur), nes šios lėšos būtinos ieškovei toliau vykdant savo veiklą.

15. Ir nors ieškovė nesutiko su šiuo apeliantės pasiūlymu, apeliantė 2020 m. kovo 12 d. atsiuntė dar vieną pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo, pagal kurį pirma iš aštuonių įmokų turėjo būti sumokėta ieškovei iki tos pačios dienos, t. y. 2020 m. kovo 13 d., o paskutinė – šiek tiek anksčiau nei pirmajame pasiūlyme, t. y. 2020 m. gegužės 22 d. Kaip matyti iš ieškovės 2020 m. kovo 16 d. elektroninio laiško, net ir teikdama siūlymus dėl skolos jai išdėstymo dalimis apeliantė nesumokėjo jau pačios pirmosios grafike numatytos 3 000 Eur įmokos, 2020 m. kovo 19 d. elektroniniame laiške tvirtindama, kad ji visgi negali įvykdyti šio savo pasiūlyto grafiko, todėl teikia naują, kuriame pirmoji įmoka numatyta 2020 m. balandžio 30 d., o paskutinė – 2020 m. liepos 31 d. (iš viso – 13 įmokų).

16. Taigi, aptarto elektroninio susirašinėjimo turinys neabejotinai patvirtina, kad bendras šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo nebuvo pasiektas, nes ieškovė prieštaravo jau dėl pirmojo apeliantės pateikto pasiūlymo bei jame nurodytų skolos mokėjimo terminų, juolab kad ir pati apeliantė šio įsipareigojimo nesilaikė – 2020 m. kovo 13 d. nesumokėjo net ir pirmosios įmokos, dar kartą vienašališkai nuspręsdama, kokia tvarka bei terminais ji norės grąžinti skolą ieškovei. Įrodymų, kad šį naują pasiūlymą ieškovė akceptavo ir buvo sudarytas abi šalis saistęs susitarimas dėl skolos grąžinimo, į bylą nebuvo pateikta.

17. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovė turėjo pagrindą 2020 m. kovo 25 d teikti teismui ieškinį dėl pradelstos skolos priteisimo. Šalys, kurias sieja prievoliniai teisiniai santykiai, privalo viena su kita bendradarbiauti bei užtikrinti kuo ekonomiškesnį prievolės įvykdymą. Šiuo konkrečiu atveju ne ieškoves, bet apeliantės elgesys, nevykdant net savo pačios pasiūlyto mokėjimo grafiko ir, nesant ieškovės pritarimo, dar kartą vienašališkai modifikuojant skolos mokėjimo sąlygas, neatitinka nurodytų principų. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, jokių šalių susitarimų nepažeidė, o tik siekė įgyvendinti savo teisę gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, kurio sumokėjimo terminas jau seniai buvo suėjęs. Teisėjų kolegija taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad juridinio asmens patiriami finansiniai sunkumai savaime nereiškia, jog antroji sutartinių santykių šalis negali ginti savo pažeistų teisių bei interesų teisme ar kad teismas negali tokio ieškinio patenkinti.

18. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantės procesinių teisių suvaržymo, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių priežasčių 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžiui atidėti, juolab kad tokį prašymą pateikė juridinis asmuo.

19. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad CPK nuostatos neįtvirtina neatvykimo į teismo posėdį priežasčių sąrašo, kurios vienareikšmiškai galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), o jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai. Visgi įstatymų leidėjas nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį svarbių ar nesvarbių priežasčių sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 23 punktas).

21. Visų pirma teisėjų kolega pritaria ieškovės argumentams, kad apeliantė neįvardija, kaip bylos eigą ir šalių ginčo išnagrinėjimo rezultatą būtų paveikęs apeliantės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė savo procesinę poziciją dėl ginčo esmės yra išdėsčiusi atsiliepime į ieškinį ir triplike, pateikusi ją patvirtinančius įrodymus, neneigdama nei savo įsipareigojimų ieškovei buvimo, nei jų dydžio. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantė dar kartą išdėstė tapačius argumentus, kuriuos ji jau buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, o šis teismas, atitinkamai, juos įvertino.

22. Kita vertus, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad teismo šaukimas į 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdį apeliantei buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 25 d. per EPP sistemą. Vadinasi, jai buvo įteiktas 2020 m. gegužės 26 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Apeliantės prašymas atidėti teismo posėdį buvo gautas likus dienai iki paskirtojo teismo posėdžio – 2020 m. birželio 2 d. 15 val. 59 min. Nors šiame prašyme nurodyta, kad vienintelis atsakovei atstovauti galintis asmuo, t. y. jos vadovas J. S., negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, o kito atstovo nepavyko rasti, tokie prašymo motyvai mažai tikėtini. Be vadovo laikiną nedarbingumą patvirtinančio dokumento, su prašymu nebuvo pateikti jokie kiti įrodymai, kad bendrovei objektyviai negalėjo atstovauti kiti jos darbuotojai.

23. Taip pat nepaneigta ir apeliantės turėta galimybė sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, juolab kad pasirengimas byloje, kurioje net nebuvo kilęs ginčas dėl skolos ir jos dydžio, vyko paruošimųjų dokumentų būdu. Bylos apimtis nėra didelė, joje spręstinas itin dažnai praktikoje pasitaikantis įsiskolinimo mokėjimo klausimas, todėl susipažinimas su byla ir pasirengimas teismo posėdžiui nereikalavo didelių atstovo laiko sąnaudų. Taigi, šalys neabejotinai turėjo pakankamai laiko ir atstovavimo sutartims sudaryti, ir deryboms dėl taikaus susitarimo, apie kurį kalbama apeliaciniame skunde, jeigu apeliantė tokias derybas būtų inicijavusi. Tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, vien šio skundo padavimo faktą ieškovė vertina kaip nesąžiningą apeliantės siekį vilkinti atsiskaitymą su ja.

24. Dėl to, kas buvo nurodyta, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, jos prašymu neatidėdamas teismo posėdžio, pažeidė apeliantės procesines teises ar sprendimą priėmė išklausęs tik vienos šalies argumentus. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neleidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad ginčas buvo išspręstas neteisingai arba pažeidžiant procesines taisykles, todėl skundžiamas teismo spendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Tačiau atlygintinos ieškovės išlaidos, patirtos jai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

26. Ieškovė prašė priteisti 302,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, pateikė tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos šiuo konkrečiu atveju gerokai mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti atlyginamos iki 1 891,24 Eur išlaidos). Atitinkamai, ieškovei iš apeliantės priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. sausio 21 d., buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-940-643/2021, Lietuvos apeliacini teismo civilinė byla Nr. e2-110-552/2021), už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 1 281 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, apeliantei, restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui, grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Continexus“ (juridinio asmens kodas 125371929) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Fitsout“ (juridinio asmens kodas 304497638) 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Fitsout“ (juridinio asmens kodas 304497638) 2020 m. liepos 10 d. OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo mokėjimo nurodymu Nr. 4910 sumokėtą 1 281 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.