Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nanosfera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Nanosfera“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nanosfera“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų ir ginčo esmės

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

4. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Nanosfera“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

5. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad nors ji šiuo metu nevykdo veiklos, tačiau ieškovei sutikus atidėti susidariusio įsiskolinimo sumokėjimą bei panaikinus apribojimus atsakovei priklausančioms sąskaitoms, ji galėtų atnaujinti savo veiklą bei keleto metų bėgyje grąžinti kreditoriams skolas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovės pozicijai dėl toliau nurodomų motyvų.

6. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

9. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.

11. Kaip jau nurodyta, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas).

12. Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Nanosfera“ įregistruota 2018 m. spalio 15 d., įmonės vadovu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. (registruota 2021 m. spalio 6 d.) paskirtas V. M.. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai.

14. Remiantis 2022 m. bendrovės balanso duomenimis, įmonės turtas siekė 17 572 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 348 Eur, trumpalaikis – 17 224 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 48 939 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2022 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 13 775 Eur. Remiantis 2023 m. bendrovės balanso duomenimis, įmonės turtas sumažėjo iki 3 080 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 88 Eur, trumpalaikis – 2 992 Eur (kitas trumpalaikis turtas). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 66 498 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2023 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 32 051 Eur.

15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė į bylą 2024 m. gruodžio 23 d. balansą, kuriame atsakovės turto vertė nurodyta 6 136 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 1 Eur, trumpalaikis – 2 631 Eur (per vienerius metus gautinos sumos), ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 3 504 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 73 206 Eur, iš kurių 46 522 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Eliminavus iš bendrovės turto masės debitorių skolas, atsakovės turimo turto vertė 2024 m. lygi 3 505 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 3 652 Eur.

16. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolių kontorose yra vykdoma 12 vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma suma yra 30 867,31 Eur. Viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. vasario 13 d. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis; prieiga per internetą: https://www.vmi.lt/evmi/en/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) nustatyta, kad atsakovė turi 15 894,59 Eur sumos deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis, atsakovė turi 1 310,92 Eur sumos įsiskolinimą, bendrovėje nėra nei vieno darbuotojo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra inicijuota bylų.

18. Iš to darytina išvada, kad apeliantės turto vertė 2024 m. sudaro 3 505 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, palyginus su 2023 m. (66 498 Eur), padidėjo iki 73 206 Eur. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad apeliantės turimą turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).

19. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Atsakovė nevykdo įsipareigojimų ne tik kreditoriams, tačiau turi ir įsiskolinimų valstybės biudžetui. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė taip pat yra skolinga ir dviem darbuotojams (bendrovės buhalterei ir vadovui). Įsiskolinimų suma nemažėja (2022 m. – 48 939 Eur; 2023 m. – 66 498 Eur; 2024 m. – 73 206 Eur), finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant objektyvių duomenų, kad apeliantė būtų padengusi skolas kreditoriams, ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą, ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2022 m. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati apeliantė. Taip pat, kad nuo 2022 m. rudens atsakovė veiklos nevykdo. Taigi, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, ypač įvertinus tai, jog apeliantė neturi ilgalaikio turto, veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė yra nemoki.

22. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, kad ji šiuo metu veiklos nevykdo, tačiau ateityje planuoja veiklą vykdyti, bet tik tuo atveju, jeigu ieškovė panaikins taikytus apribojimus jos turimoms sąskaitoms ir sutiks išdėstyti turimą reikalavimą ilgesniam laikui. Pažymėtina, kad šie argumentai nepaneigia bendrovės nemokumo fakto dabartiniu momentu. Apeliantės nurodytas veiklos atnaujinimas ateityje grindžiamas vien prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių užtikrintas rinkas, partnerystes ar sudarytas sutartis, kurios leistų pagrįstai tikėtis veiklos tęstinumo. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas grindžiamas bendrovės esama finansine situacija, o ne ateities galimybėmis, kurios nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Šiuo metu UAB „Nanosfera“ nevykdo pajamų generuojančios veiklos ir neturi realių pajamų šaltinių finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

25. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų.

26. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė iki šiol nėra padengusi nė dalies apskaičiuotų mokestinių nepriemokų, kurių priverstinis išieškojimas yra nerezultatyvus, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nepateikė duomenų, kaip ir kada šie įsiskolinimai ieškovei bus dengiami. Bendrovės atžvilgiu vykdoma 12 vykdomųjų bylų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie sunkią atsakovės turtinę padėtį ir negebėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti esminį kreditoriams pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris neatitiks nei pačios bendrovės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

27. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Nanosfera“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su ieškove ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad UAB „Nanosfera“ yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl atsakovės gyvybingumo, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Nanosfera“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.