Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. Z., S. U., R. A. ir D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys antstolė R. G. ir išieškotoja Liminor Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas tuo, kad antstolė R. G. vykdo išieškojimą iš skolininkams K. Z., S. U., R. A. ir D. A. priklausančių 4 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bei vieno žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo įkainojo ginčo žemės sklypus apie 5 kartus mažesne kaina, nei jie buvo įkainoti prieš 2,5 mėn. (2021 m. liepos 16 d.) licencijuoto turto vertintojo, kurio paslaugomis naudojasi bankai, bei 10 kartų mažiau nei nurodytos žemės sklypų vertės Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų teigimu, žymiai didesnę žemės sklypų vertę patvirtina 2021 m. liepos 16 d. atliktas jų vertinimas (bendra sklypų vertė – 1 100 000 Eur), 2020 m. gegužės 18 d. atliktas vertinimas (bendra vertė – 877 000 Eur), ir 2021 m. sausio 1 d. atliktas vertinimas (bendra vertė – 1 177 000 Eur). 2021 m. rugsėjo 15 d. atliktas turto vertinimas vienintelis ypač ženkliai išsiskiria iš kitų byloje esančių duomenų, nustatydamas nuo 3,2 iki 4,34 karto mažesnę bendrą ginčo žemės sklypų rinkos vertę. Todėl antstolė neturėjo ir negalėjo vadovautis UAB „Turto vertė“ atliktu turto vertinimu. Pareiškėjų teigimu, byloje turi būti taikoma jų nurodyta laikina apsaugos priemonė (vykdomo veiksmų sustabdymas nurodytoje vykdomojoje byloje), nes praėjus ne mažiau kaip 20 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo skolininkams bus skelbiamos žemės sklypų varžytynės. Antstolės nepagrįstas turto įkainojimas lėmė, kad varžytynėse bus parduodamas nekilnojamasis turtas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, toks turto pardavimas bus nuostolingas ir skolininkams, ir išieškotojai. Nepatenkinus prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, žemės sklypai bus parduodami už kainą, sudarančią vos 20 proc. nuo tikrosios rinkos vertės. Varžytynėse bus parduodamas perteklinis nekilnojamasis turtas, nes antstolės areštuoto nekilnojamojo turto mastas (1 100 000 Eur, skaičiuojant pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ nurodomas vertes) viršija skolos sumą (506 307,80 Eur). Todėl nėra poreikio varžytynėse pardavinėti visą įkeistą turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą iš skolininkams priklausančio turto, šioje byloje skolininkams palankaus galutinio procesinio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes skolininkai savo teises turėtų ginti ginčydami turto pardavimo iš varžytynių aktą ir/ar iš antstolės reikalauti nuostolių atlyginimo. Tai lemtų neekonomišką procesą ir tolimesnius teisinius ginčus.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas, nepranešus suinteresuotiems asmenims, kadangi tai nagrinėjamu atveju nėra būtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme numatyta, kad viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

Teismų praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00059 vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B. išduotas vykdomasis įrašas dėl 506 781,70 Eur skolos ir 52 192,26 Eur palūkanų išieškojimo priverstine tvarka iš skolininkų D. A., S. U., K. Z. ir R. A. išieškotojos Luminor Bank AS naudai.

Iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akte esančio 2021 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymo nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 681, 682 straipsniais, paskyrė žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę, motyvuodama tai tuo, kad neįvykus antrosioms varžytynėms ir išieškotojui atsisakius perimti žemės sklypus, bus tęsiamas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto; siekiant nustatyti žemės sklypų vertę reikalingas naujas vertinimas. Turto vertintoja UAB „Turto vertė“ pateikė antstolei nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 2109-027, kuriame nurodyta, jog lyginamuoju metodu, įvertinus patikslinimus, ekspertizės objekto (nekilnojamojo turto Kačerginėje, Kauno r. sav.) nustatyta rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d., yra 328 000 Eur.

Vykdomojoje byloje 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtas antstolės R. G. patvarkymas, kuriame nurodoma, kad įkeisti bankui žemės sklypai pardavinėjami varžytynėse; neįvykus antrosioms varžytynėms ir tęsiant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, antstolė turi iš naujo įvertinti parduodama turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Patvarkyme nurodoma, kad dėl to įkeistų žemės sklypų vertei nustatyta buvo paskirta ekspertizė, turto vertinimą atliko UAB „Turto vertė“. Antstolė patvarkė žemės sklypus įkainuoti eksperto nustatyta verte ir nustatyti pradinę pirmųjų varžytynių kainą, įkainojus minėtus sklypus bendra 328 000 Eur suma.

Pareiškėjai, skųsdami 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolės patvarkymą, pateikė teismui UAB „Verslavita“ ekspertizės aktą, kurio duomenimis ginčo žemės sklypų rinkos vertė daugiau nei prieš metus (t. y. 2020 m. gegužės 18 d.) buvo 1 010 000 Eur; VĮ Registrų centro duomenis apie vidutinę žemės sklypų rinkos vertę 2021 m. sausio 1 d. (bendra 4 žemės sklypų vertė – 1 177 000 Eur); 2021 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurios duomenimis keturių ginčo sklypų vertė 2021 m. liepos 16 d. buvo 1 100 000 Eur.

Preliminariai įvertinus pareiškėjų skundo motyvus bei pateiktus į bylą dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje teigiama, kad turto kainų augimas negali būti laikomas aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti; vien tai, kad rinkoje buvo pastebėtas atskirų nekilnojamojo turto objektų kainų augimas, negali būti traktuojama kaip tendencingas visų nekilnojamojo turto objektų vertės didėjimas, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2490-794/2021, 21 punktas).

Pareiškėjai, siekdami paneigti antstolės skundžiamame patvarkyme nurodytą realizuojamo nekilnojamojo turto rinkos vertę, pateikė į bylą įrodymus apie galimą žemės sklypų vertę, buvusią daugiau nei prieš metus, ar pusmetį. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenys apie žemės sklypų vertę 2021 m. liepos mėn. negali būti prilyginami Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvados duomenims apie ginčo žemės sklypų vertę 2021 m. rugsėjo mėn. Be to, teismo nuomone, pareiškėjų skundas preliminariai nepagrįstas ir dėl to, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkui nesutinkant su ekspertizės išvada, jis turi pateikti motyvuotus prieštaravimus antstoliui, dėl kurių antstolis gali (bet ne privalo) skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nebuvo pateikę antstolei prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę su motyvuotais prieštaravimais dėl atliktos ekspertizės. Todėl nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimos papildomos/pakartotinės ekspertizės paskyrimo šioje byloje, bei nebuvo priimtas patvarkymas dėl papildomos/pakartotinės ekspertizės, kuris galėtų būti skundžiamas CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pareiškėjai faktiškai neginčijo ekspertizės išvados.

Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjų skundas yra preliminariai nepagrįstas. Įvertinus tai, kad skolos išieškojimas vykdomas daugiau nei du metus, pritaikius pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas. Todėl nėra pagrindo taikyti išimtinės proceso priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00059 stabdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).

Teismas, atsisakęs tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išaiškina pareiškėjams, jog ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasikeitus aplinkybėms ir pateikus naujus jas patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 144 straipsniu, 510 straipsnio 2 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjų K. Z., S. U., R. A. ir D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.