Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant skundą padavusiems D. Š., R. P., L. P., L. Š.

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų: D. Š., G. G., J. M., R. P., L. P., L. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjų skundas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-03-20 nutarimą kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M., bankrutuojančios UAB „P“ teisių ir pareigų perėmėjo bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „J“, debitoriaus E. S. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182, 186, 228, 235, 249, 294, 300 straipsniuose padarymo.

Skunde teigiama, kad Šiaulių apygardos prokuroras nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų prašymą nurodė, kad jų prašyme nurodyti faktai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi ir nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, akivaizdžiai tapo sunkius tyčinius nusikaltimus vykdančių asmenų gynėju, kategoriškai atsisakė vykdyti pagrindinę prokuratūros funkciją – ginti viešąjį interesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Prokuratūros įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, padėti užtikrinti teisėtumą ir įstatymų vykdymą, viršydamas įgaliojimus ir apygardos prokuratūros kompetenciją, netinkamai sprendė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Šiaulių apygardos teisėjui E. M.. Skunde nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas spręsdamas ne jo kompetencijai skirtus klausimus, įvykdė sąmoningai tyčinį Konstitucinį nusižengimą (nusikaltimą), įteisino beteisiškumą ir teisinį nihilizmą. Pareiškėjai skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo nutarties nenurodė kitų konkrečių motyvų, nurodydami, kad jie iš naujo neperrašinės 2013-03-26 skundo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų skundas analogiškas pateiktam Šiaulių apylinkės teismui ir jokių naujų argumentų šiame skunde nėra. Pareiškėjai, pasirinkdami poziciją aukštesniajam teismui pateikiamame skunde neišdėstyti jokios skundžiamos nutarties argumentų analizės, siekia sudaryti situaciją, kuomet aukštesnysis teismas nagrinėtų ne BPK X dalyje numatytą apskundimo objektą – žemesniojo teismo nutartį, o prokuroro nutarimą, kuris jau yra išnagrinėtas žemesniojo teismo. Skundą nagrinėjantis teismas tokią procesinę situaciją pripažįsta nepagrįsta, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, atsižvelgia į Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-11 nutartyje išdėstytas išvadas, kurių skunde pareiškėjai neanalizuoja ir nevertina.

Skundžiamoje nutartyje teismas pareiškėjams išaiškino, kad dauguma jų skunde keliamų procesinių reikalavimų neatitinka imperatyvių BPK nuostatų, todėl pareiškėjai negali pasirinkti, jų manymu, tinkamos procesinės jų dėstomų klausimų sprendimo tvarkos ir privalo laikytis tokios, kuri numatyta įstatyme. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas jų skundą perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui netenkintinas, nes BPK numato kitokią tokio pobūdžio skundų nagrinėjimo tvarką : pagal BPK 168 str. 4 d., prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas – BPK X d. nustatyta tvarka, t.y. pagal BPK 440 str. 2 d. – apygardos teismui, kurio sprendimas yra galutinis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliacinio skundo argumentas, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas nebuvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjų skundą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamoje nutartyje teismas pareiškėjams teisingai išaiškino ir jų prašymo įpareigoti generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjo veikų ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminius tyrimus dėl kooperatinės bendrovės ,,Jonas ir sūnus“ ir E. S. veikų teisinį nepagrįstumą : BPK nesuteikia teisės teismui įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes, pagal BPK 169 str. ir 171 str. nuostatas, ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra išimtinė prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas gali spręsti tik dėl prokuroro sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jį palikdamas galioti, panaikindamas ar pakeisdamas, tačiau negali prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną įpareigoti priimti procesinį sprendimą pradėti, nutraukti ar atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Dėl aptartų priežasčių iš pareiškėjų skunde dėstomų reikalavimų vienintelis nagrinėtinas yra dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-03-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M., bankrutuojančios UAB „P“ teisių ir pareigų perėmėjo bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“, debitoriaus E. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 186, 228, 235, 249, 294, 300 str., padarymo. Iš pareiškėjų skunde Šiaulių apylinkės teismui dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų reikalavimai inicijuoti baudžiamąjį procesą susiję su Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-201-368/2009 2009-07-07, 2009-06-15, 2009-10-26, 2009-11-11, 2009-11-24 (b.l. 135, 147,152-153,157-158) priimtais procesiniais sprendimais, kuriais teismas atsisakė priimti UAB ,,P“ ir jos administratoriaus K. Š. apeliacinius skundus ir atnaujinti skundų padavimo terminus. Tačiau procesinių sprendimų priėmimas yra teismo pareiga, kurios vykdymas lemia tai, kad vienai šalių toks sprendimas yra nepalankus. Šiaulių apygardos teismo teisėjas sprendimus priėmė, laikydamasis CPK normų, šie sprendimai aiškūs ir motyvuoti, o tai, kad jie neatitiko UAB ,,P“, jos administratoriaus ir pareiškėjų interesų, nereiškia, kad tokie veiksmai gali būti nusikalstami.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad UAB ,,P“ Šiaulių apygardos teismo 2009-11-24 nutarties, kuria galutinai atsisakyta tenkinti bendrovės prašymą atnaujinti terminą apeliacinio skundo padavimui, apeliacine tvarka neskundė, todėl ši nutartis yra įsiteisėjusi. Tačiau šiuo sprendimu pareiškėjams nebuvo atimta galimybė skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes jie realizavo šią teisę, kreipdamiesi į generalinį prokurorą dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 365 str. 2 d. numatyta tvarka.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos Nr.1-12-300/2006 matyti, kad E. S. 2006-02-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-04-01 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Apibendrinus daroma išvada, kad pareiškėjų skunde nurodomose baudžiamojoje ir civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie jų skunde minimas teisėjo E. M., kooperatinės bendrovės „J“, debitoriaus E. S. galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl skundžiamas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šį nutarimą palikusi galioti apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjų D. Š., G. G., J. M., R. P., L. P., L. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.