Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-289-888/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. E1-43-305/2022Nutartis · 2022-04-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-31Kauno apygardos teismas
  3. T-606-305/2022Nutartis · 2022-11-18Marijampolės apylinkės teismas
  4. TS-221-548/2022Nutartis · 2022-12-14Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
1S-289-888/2022
Teisminio proceso Nr.
1-53-3-00002-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-289-888/2022Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00002-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.; (S) 2.6.2.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos pilietis A. P. Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteistas dėl sunkaus tyčinio kūno sužalojimo pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 18 skyrių. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 12 d. A. P. paskirta bendra laisvės atėmimo bausmės trukmė 6 metai 9 mėnesiai (iš viso 2465 dienos). Bausmės nėra pradėjęs atlikti.

2. Jungtinės Karalystės Norwich karališkasis teismas nustatė, kad A. P., 2018 m. liepos 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje su A. K. ir E. S., užpuolė nukentėjusįjį K. K., gim. (duomenys neskelbtini), jį spardydami ir mušdami kumščiais sužalojo, trenkė buteliu, dėl ko nukentėjusiajam K. K. buvo sukelta gili ausies žaizda ir ją reikėjo siūti, padarė sunkų kūno sužalojimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su 2020 m. gruodžio 14 d. prašymu (liudijimu) dėl Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio A. P. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau - Liudijimas). Šis liudijimas buvo persiųstas pagal teismingumą į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (toliau - Marijampolės apylinkės teismas).

4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė pripažinti Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį A. P. atžvilgiu ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas nutarė nuteistajam A. P. Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nustatytą veiką ir paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalimi ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

5. 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo A. P. apeliacinis skundas (toliau – skundas) dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, o nesant galimybės panaikinti – pripažinti Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį A. P. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taikant BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymą A. P. atidėti vienerių metų laikotarpiui.

5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis priimta pažeidus 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 10 straipsnio nuostatas, numatančias konkrečius terminus, per kuriuos teismas, gavęs atitinkamą prašymą, jį turi išnagrinėti bei priimti sprendimą. Apelianto skunde pažymima, kad įstatymo nuostatos įpareigoja teismą prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo išnagrinėti per 90 dienų, įskaitant ir jo nagrinėjimą apeliacine tvarka, arba, esant išimtiniams atvejams, teismas turi apie tai informuoti prašymą pateikusią užsienio valstybės instituciją, nurodydamas priežastis ir numatomą prašymo išnagrinėjimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė. Prašymas dėl bausmės suderinimo Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas 2021 m. sausio mėnesį, o nutartis priimta 2022 m. balandžio 22 d., tai yra praėjus penkiolikai mėnesių nuo prašymo pripažinti Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gavimo teisme dienos. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nevykdė pareigos informuoti prašymą pareiškusią instituciją apie neįvykdymo priežastis bei nenurodė termino, kada prašymą bus galima įvykdyti. Anot apelianto, kadangi nutartis priimta pažeidžiant tokio proceso vykdymo reikalavimus, todėl turi būti naikinama.

5.2. Skunde taip pat pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas sprendimą pripažinti Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį A. P. atžvilgiu ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymą apeliantui atidėti. Toks sprendimas neprieštarautų Jungtinės Karalystės teismo priimtai bausmei, kadangi nesikeistų iš esmės pati bausmės rūšis, o jos vykdymas atitiktų jo padaryto nusikaltimo esmę, be to skirti realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįstančiam asmeniui nėra teisinga. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau esant byloje visoms BK 75, 92 straipsnių pirmosiose dalyse nustatytoms sąlygoms, teismas kiekvieną kartą privalo svarstyti galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Anot apelianto, teismas paskyręs jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, be jokio pagrindo netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nors jų taikymui yra akivaizdūs teisiniai pagrindai, be to ir nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Atsiliepimas

2. 2022 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimas į A. P. skundą, kuriuo prokuroras prašo nuteistojo A. P. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismo nutarties priėmimo eiga buvo sustojusi, dėl to, jog teismas kreipėsi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu pateikti papildomą informaciją, taip pat buvo atliekama teismo medicininė ekspertizė, o BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

3. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją - Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (vykdančiąją valstybę) su prašymų dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje kreipėsi Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija - Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba (išduodančioji valstybė). Nagrinėjimo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. vasario 1 d. išstojo iš Europos Sąjungos. Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau - Susitarimas dėl išstojimo) 126 straipsniu buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl Europos Sąjungos teisės taikymo santykiams tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės. Remiantis Susitarimo dėl išstojimo nuostatomis nustatyta, kad santykiams tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. dienos taikomas visas Europos Sąjungos teisynas acquis communitaire. Taigi, teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose su Jungtine Karalyste iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tai yra iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikomi šią sritį reguliuojantys Europos Sąjungos teisės aktai. Susitarimo dėl išstojimo V Antraštinės dalies (Nebaigtas policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose) 62 straipsnio 1 dalies f punkto i) papunktyje nurodyta, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR taikomas: nuosprendžiams, kuriuos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos gavo vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija arba vykdančiosios valstybės institucija, kuri neturi kompetencijos pripažinti ir vykdyti nuosprendžio, bet nuosprendį ex officio perduoda kompetentingai institucijai vykdyti.

4. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su Liudijimu dėl Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio A. P. atžvilgiu pripažinimo ir jo vykdymo - 2020 m. gruodžio 14 d., tai yra nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, todėl teisminio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste procedūrai šioje byloje taikomi susiję su nagrinėjamu klausimu Europos Sąjungos teisės aktai, tai yra Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR ir jį įgyvendinę Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas), kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

7. Nuteistasis A. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat nėra nustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, iš bylos duomenų taip pat matyti, jog jis dirba ir turi šeimą (duomenys neskelbtini), jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), taigi jo socialiniai, darbiniai ir kultūriniai ryšiai yra tampresni su (duomenys neskelbtini), todėl Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje A. P. atžvilgiu priimtą Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį. Akivaizdu, jog minėto Jungtinės Karalystės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo A. P. socialinei reabilitacijai. Tačiau tikslintina Marijampolės apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta šio sprendimo formuluotė, suformuluojant, kad Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, kaip numato Įstatymas, o ne „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, kaip klaidingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje.

8. Skundą padavęs nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad ji priimta pažeidus Įstatymo 10 straipsnio nuostatas, numatančias konkrečius terminus, per kuriuos teismas, gavęs atitinkamą prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, jį turi išnagrinėti bei priimti sprendimą ir nevykdė pareigos informuoti kompetentingą instituciją apie laiku neįvykdymo priežastis.

9. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės teismas priima ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog galutinis sprendimas pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka terminus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties priėmimo termino eiga sustoja, jeigu teismas šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai gaunami papildomi paaiškinimai ar kita reikalinga informacija.

10. Liudijimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo kartu su priedais Marijampolės apylinkės teisme gauti 2021 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo priimta tik 2022 m. balandžio 22 d. Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog apylinkės teismas iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, priešingai nei atsiliepime į nuteistojo skundą nurodo prokuroras, nebuvo kreipęsis į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka su prašymu per nustatytą terminą pateikti teismui papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją ir minėtos nutarties priėmimo termino eiga nebuvo sustojusi (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Todėl, aukštesnysis teismas pritaria nuteistojo skundo argumentams, jog apylinkės teismo nutartis yra priimta akivaizdžiai praleidus Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų 90 dienų terminą sprendimui dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo priimti.

11. Vertinant skundžiamos nutarties dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo per įstatyme nustatytus terminus praleidimo priežastis, pažymėtina, kad procesas byloje ženkliai užsitęsė dėl nuteistojo gynėjo prašymu paskirtos teismo medicinos ekspertizės nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastui nustatyti (b. l. 157-158). Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi paskyrus nagrinėjamoje byloje teismo medicinos ekspertizę, tą pačią dieną bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir atnaujintas tik gavus ekspertizės aktą – 2022 m. kovo 18 d., t. y. beveik po 9 mėnesių (b. l. 157-158, 170).

12. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Europos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR grindžiamas visų pirma tarpusavio pripažinimo principu, kuris pagal to sprendimo 1 konstatuojamąją dalį, siejamą su SESV 82 straipsnio 1 dalimi, yra teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose Europos Sąjungoje „pagrindas“; šis bendradarbiavimas, remiantis minėta 5 konstatuojamąja dalimi, grindžiamas ypatingu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu jų teisinėmis sistemomis (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ognyanov, C‑554/14, EU:C:2016:835, 46 ir 47 punktai).

13. Remiantis Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio 1 dalimi, tarpusavio pripažinimo principas reiškia, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija iš principo pripažįsta jai perduotą nuosprendį ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių jį vykdyti.

14. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau įrodymų dėl veikos už kurią nuteistas nuosprendžiu asmuo iš naujo byloje nerenka, jų tiesiogiai netiria, nevertina, nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių. Kilus neaiškumams dėl veikos suderinimo, prireikus papildomų paaiškinimų ar reikalingos informacijos apylinkės teismas turi visų pirma konsultuotis su besikreipusios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nepavykus neaiškumų pašalinti, gali priimti nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 2 dalis), bet ne naujai byloje tirti jau besikreipiančios Europos Sąjungos valstybės narės teismo nustatytas aplinkybes.

15. Be to, kaip teisingai pažymėjo skunde nuteistasis, Marijampolės apylinkės teismas apie vėlavimą priimti sprendimą privalėjo savo iniciatyva informuoti Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją, nurodydamas vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), tačiau Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, apie vėlavimo priežastis buvo informuota tik po to, kai ji pati elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su paklausimu dėl jų prašymo vykdymo eigos (b. l. 160-162). Atsakydamas į paklausimą Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. raštu informavo Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją apie tai, kad byloje yra atliekama teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, bei tai, kad byla bus išnagrinėta gavus eksperto išvadą sekančiame teismo posėdyje (b. l. 164-167).

16. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad termino sprendimui dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo priimti, praleidimas bei neinformavimas laiku Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos apie vėlavimo priežastis sprendimui priimti, priešingai nei nurodo skunde apeliantas, nėra juridinis pagrindas panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ar nepripažinti Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio.

17. Nuteistasis A. P., nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu pripažinti ir vykdyti nuosprendį, skunde ginčija ir tai, jog teismas paskyręs jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, be jokio pagrindo jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo bausmės vykdymo. Tačiau su šiuos skundo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR, 8 straipsnyje nurodyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

18. Taigi, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek su jais suderinti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo procesą, nenumato vykdančiosios valstybės teismui pareigos pripažįstant išduodančiosios valstybės sprendimą ir suderinant juo paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, vadovautis galiojančiomis bausmių skyrimo taisyklėmis nuteistajam iš naujo individualizuoti skirtiną bausmę už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderindamas bausmes, apylinkės teismas privalo vienareikšmiškai vadovautis Įstatymo 9 straipsnio numatytomis išduodančiosios valstybės narės teismo sprendimu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais taisyklėmis ir kitokia teisės akto taikymo interpretacija šiuo atveju negalima. Pažymėtina, kad tokios praktikos analogiškose bylose laikosi aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-741-245/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1S-64-485/2018).

19. Nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl intervencija į įsiteisėjusį nuosprendį (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą ir suderintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bausmę) yra negalima. Priešingu atveju būtų pažeistas tarpusavio pripažinimo principas, kuris yra teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose Europos Sąjungoje pagrindas.

20. Įvertinus visa, kas išdėstyta, nenustačius pagrindų apeliacinio skundo motyvais keisti priimtą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį, nuteistojo A. P. skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąjį sakinį, jį suformuluojant taip: „pripažinti Jungtinės Karalystės Norwich karališkojo teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį A. P. atžvilgiu ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje“.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė