Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria Lenkijos Respublikos Viškuvo (Wyszkow) rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis G. G. atžvilgiu pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gauti Lenkijos Respublikos Ostrolenkos apygardos teismo kreipimasis dėl Lenkijos Respublikos Viškuvo rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio G. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. G. G. nuteistas Lenkijos Respublikos Viškuvo (Wyszk?w) rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 3 paragrafą (3 veikos) ir Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 3 paragrafą susijusį su Baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 3 paragrafu (1 veika), taikant Baudžiamojo kodekso 85 straipsnį, 86 straipsnio 1 paragrafą, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 18 d. 2015 m. sausio 26 d. Viškuvo rajono teismo nutarimu nuteistajam G. G. į paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo arešto laikas nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2014 m. vasario 18 d. ir nurodoma likusi neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesiai 26 dienos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Lenkijos Respublikos Viškuvo rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis G. G. atžvilgiu buvo pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam G. G. 2014 m. gegužės 26 d. Lenkijos Respublikos Viškuvo rajono (Wyszk?w) teismo nuosprendžiu: dėl 2017 m. gegužės 16 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 3 paragrafą bei 264 straipsnio 3 paragrafą paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalimi bei 292 straipsnio 1 dalimi ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; dėl 2013 m. gegužės 23 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 3 paragrafą paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalimi ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; dėl 2013 m. birželio 1-2 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 3 paragrafą paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalimi ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; dėl 2013 m. birželio 13-14 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 3 paragrafą paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalimi ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – nuteistojo G. G. sulaikymo diena. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta Lenkijos Respublikoje atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2014 m. vasario 18 d. Nuteistasis G. G. skunde prašo, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl galimybės atidėti jo atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o netenkinus šių prašymų, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl ligos. G. G. skunde nurodo, kad sutinka su jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau nurodo, kad 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ 9 straipsnio 1 dalies k punkte nurodyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei paskirta bausmė apima psichiatrinę ar sveikatos priežiūros priemonę arba kitą su laisvės atėmimu susijusią priemonę, kuri, nepaisant 8 straipsnio 3 dalies, pagal vykdančiosios valstybės teisės ar sveikatos priežiūros sistemą negali būti joje vykdoma. Skunde pabrėžiama kad G. G. yra ligonis, sergantis širdies ligomis ir neįgalus, dalinai nedarbingas, liga susijusi su širdies ydomis. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 76 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Nuteistojo nuomone, kad atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ir jo asmenybę, yra galimybė jį atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos, nes yra nepagydoma. Teismas nuosprendyje nieko nepaminėjo kodėl nebuvo galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį. Tokia galimybė numatyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365⁵ straipsnio pagrindu pagal BPK 339 straipsnį.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo atlikęs vieną trečdalį paskirtos bausmės. G. G. skunde teigia, kad įkalinimo įstaigoje atbuvęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos bausmės, todėl teiktinas prašymas jį atleisti nuo likusios bausmės dalies.Skunde rašoma, kad BPK 365³ straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendinių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. BPK VII dalies 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, - kol jis pasveiks. Nurodo, kad jo atveju yra pagrindas taikyti iki pasveiks nuosprendžio vykdymo atidėjimąAtsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo G. G. skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.Aukštesnysis teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Viškuvo rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės G. G. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės ribas, todėl suderinus šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, G. G. paliktina paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. G. G. skunde sutinka su jam paskirta bausme, tačiau prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 26 d. Viškuvo rajono teismo nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdytinas ir intervencija į įsiteisėjusį nuosprendį (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą ir adaptuotą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bausmę) negalima.G. G. skunde nurodo, kad egzistuoja BPK VII dalies 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, nes nuteistasis serga sunkia liga. BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol jis pasveiks. Aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad G. G. iš dalies darbingas (45 proc.) ir iš pateiktų ligos istorijų matyti, kad nuteistasis serga širdies liga, tačiau byloje nėra išvados ir faktinių duomenų, kad G. G. liga kliudytų Lietuvos Respublikoje atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taip pat pažymėtina, kad G. G. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuomonės dėl laisvės atėmimo bausmės ir jokių prašymų neišreiškė.Atkreiptinas dėmesys, pagal BK 76 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Pažymėtina, kad pagal BPK 359 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Todėl nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas nesprendžia dėl skundo reikalavimo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas G. G. atžvilgiu.Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu šiuo atveju nuteistasis teikti prašymą dėl lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos gali atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Prašymai dėl lygtinio paleidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 10 straipsnio 3 dalį galutinis sprendimas pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės turi būti priimtas ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos. Dokumentai dėl sprendimo pripažinimo Alytaus rajono apylinkės teisme gauti 2016 m. gruodžio 5 d. Kaip matyti iš bylos duomenų dėl pirmos instancijos teisme vykusio užsitęsusio proceso yra vėluojama priimti galutinį sprendimą dėl sprendimo dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ar nepripažinimo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Alytaus rajono apylinkės teismas apie vėlavimą priimti sprendimą privalėjo informuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), tačiau šis veiksmas nebuvo atliktas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šis pažeidimas nėra juridinis pagrindas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ar nepripažinti Lenkijos Respublikos Vyškuvo rajono teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikintini jos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.