Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, Živilei Gedvilaitei, Lukui Žižiui, Žydrūnei Balsytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimto tarnyboje), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2004 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2006 m. balandžio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL bauda, kuri 2007 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 6 paras arešto;

4) 2007 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2012 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2014 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

7) 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

8) 2017 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2018 m. birželio 27 d. išregistruotas atlikęs bausmę;

9) 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (4 500,00 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, taikant laikinąjį sulaikymą, ir paskirta galutinė bausmė – 58 MGL (2900,00 Eur) dydžio bauda;

10) 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnį, paskirta bausmė – 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 valandų, visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažintus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinus su bausme, paskirta 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį, ir 60 MGL (3 000,00Eur) baudą. Į bausmę įskaičiuota bausmė, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 30 d. baudžiamąjį įsakymą, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. P. 2022 m. birželio 10 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,26 promilių girtumas.

Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę galimai neblaivus, tačiau jo neblaivumas tikrai nesiekė 1,51 promilės. Jis atsisakė duoti parodymus teisme, atsisakė atsakyti į jam užduotus klausimus ir perskaitė rašytinius savo paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2022 birželio 10 d. atsikėlė apie pietus ir susitarė su draugais G. T., M. K., A. B. ir S. važiuoti į sodą. Pats automobilio neturi, tad paskambino savo draugui E. T., kad jis paskolintų savo automobilį, kuriam pasakė, kad vairuos kaltinamojo draugė S. E. T. automobilį iš vakaro buvo palikęs netoli kaltinamojo T. P. namų, nes buvo atvykęs pas jį į svečius ir kartu vartojo alkoholį. Vėliau E. T. išvyko su draugais į gamtą ir paliko pas kaltinamąjį automobilio raktelius ir dokumentus. Kaltinamasis su G. susitiko (duomenys neskelbtini), netoli E. stovėjusio automobilio „Toyota Prius“. Tada kaltinamasis T. P. su G. T. nuvažiavo paimti A. su M. ir važiavo paimti S., kad ji nuvežtų juos į sodą. G. nuėjo pakviesti S., o T. P., A. B. ir M. K. likę automobilyje pradėjo šnekėtis, kokius alkoholinius gėrimus vartos. Kaltinamasis iš namų buvo pasiėmęs butelį brendžio, tačiau M. su A. stipraus alkoholio nenorėjo, tad jie nusprendė nuvažiuoti iki šalimais esančios parduotuvės „Aibė“ ir nusipirkti alkoholio. Automobilį vairavo jis. Parduotuvėje pirko alų ir sidrą, tada grįžo vėl prie S. namų. Jiems sustojus, visi pradėjo vartoti alkoholį. Kaltinamasis gėrė savo atsineštą brendį, kurį užsigerdavo sidru. Alkoholį vartojo, nes žinojo, kad daugiau automobilio nebevairuos ir į sodą juos nuveš S. Jiems besėdint automobilyje, M. nuėjo pakviesti S. su G., o jis su A. B. toliau gėrė automobilyje ir tada atvyko policijos pareigūnės. Pamatęs, kad atvyko pareigūnai, butelį brendžio kaltinamasis įdėjo į maišelį. Pareigūnės paklausė, kas vairavo automobilį, o T. P. ir A. B. nurodė, kad niekas. Pareigūnės paprašė išlipti iš automobilio, tuo metu atėjo G. ir M. Policijos pareigūnės nustatinėjo jų tapatybes. Jie klausė, ką jos aiškinasi, tačiau jiems buvo nurodyta, kad šiaip tikrina. Tada jie pasiėmę alkoholį iš automobilio, nusinešė jį prie šalimais buvusio suolelio, prie kurio toliau gėrė. Tą matė ir policijos pareigūnės, tačiau jiems nieko nesakė ir jų nedrausmino. Iki alkoholio koncentracijos jo organizme patikrinimo jis išgėrė apie 300 ml 40 laipsnių stiprumo brendžio, apie 330 ml 5,5 laipsnių stiprumo alaus, 500 ml 5 laipsnių stiprumo sidro. Prieš tikrinant kaltinamojo blaivumą jo niekas neklausė, kada paskutinį kartą buvo vartojęs alkoholio, nors nuo vartojimo iki patikrinimo nebuvo praėjusios net 5 minutės. 2022 m. birželio 9 d. laikotarpyje nuo 21 val. iki 24 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 500 ml 40 laipsnių stiprumo brendžio „Torres 15“, 2 litrus 6,7 laipsnio stiprumo alaus „Grimbergen BLONDE“, todėl vairavimo metu galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes iš vakaro buvo gėręs, tačiau ne tiek, kad 2023 m. birželio 10 d., kada vairavo automobilį, įpūstų daugiau kaip 1,5 promiles.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini), sesers butą, pro jį pralėkė sidabrinės spalvos automobilis „Toyota“, kažkokia mergina klykavo automobilio gale. Ji išlipo ir nuėjo į laiptinę. Automobilyje liko sėdėti trys žmonės – vairuotojas ir dar du keleiviai. Jam sukėlė įtarimų, kad automobilyje asmenys gali būti neblaivūs. Nusileidus iš buto, minėtas automobilis dar buvo, jo vairuotojas iš žalios spalvos litro talpos butelio gėrė sidrą. Nuėjo iki savo automobilio. Pirmą kartą minėtą automobilį pamatė apie 14 val. Kaltinamasis buvo prie automobilio vairo. Paskambino 112, pranešė apie galimą neblaivų vairuotoją. Tada jie pajudėjo, vairavo tas pats žmogus, o jis jiems važiavo iš paskos. Važiavo pakankamai tvarkingai, manevravo nekeldamas avarinių situacijų. Nuvažiavo į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini), visi nuėjo į parduotuvę. Grįžo nešini litro talpos plastikiniais buteliais, žalsvos ar gelsvos spalvos. Prie parduotuvės jie negėrė, susėdo į automobilį ir važiavo atgal. Sustojo toje pačioje vietoje, kaip ir prieš tai, (duomenys neskelbtini), o jis sustojo prie to paties namo, dešiniau, stebėjo juos maždaug 30 metrų atstumu. Asmenys sėdėjo automobilyje, išlipę nebuvo. Matė, kaip atvyko policijos ekipažas. Po pusės minutės jis išvažiavo. Pareigūnė jam paskambino, jis grįžo po kažkur 5–10 min., tuo metu visi trys asmenys buvo iš automobilio išlaipinti. Merginos tuo metu nebuvo. Pareigūnė prie jo priėjo, papasakojo jai, kas įvyko. Pareigūnės klausė, ar jo įtarimas pasitvirtino. Ši jam patvirtino, kad taip, kad asmeniui buvo nustatytas neblaivumas – 1,97 prom. Pokalbis su pareigūne užtruko apie 5–10 min., po to ji nuėjo atgal. Matė, kaip minėti trys vyrai stoviniavo tarp automobilio ir medžių. Jiems iš paskos buvo policijos automobilis. Ar stoviniuodami asmenys turėjo kažką rankose, neatsimena. Kaltinamasis jam matytas tik iš šio įvykio. Kitų jame dalyvavusių asmenų taip pat nebuvo matęs.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasaros pradžioje dirbo su kolege nustatytame maršrute. Buvo gautas pranešimas apie galimą neblaivų vairuotoją (duomenys neskelbtini). Atvykusios apžiūrėjo automobilį, jame rado kaltinamąjį, tris vyrus ir moterį. Automobilis buvo neužvestas, kaltinamasis jame sėdėjo laikydamas butelį rankoje. Asmenims nesakė, kad nevartotų alkoholio. Kadangi automobilis stovėjo, konsultavosi su kolegomis, ką daryti. Negali pasakyti, ką minėtiems asmenims pasakė dėl savo atvykimo tikslo. Apie įtariamą vairavimą buvus neblaiviam pasakė vėliau, po maždaug 10–15 min., pabendravus su VPK budėtoju ir pakalbėjus su liudytoju. Joms VPK budėtojas nurodė, kad apie galimą neblaivų vairuotoją pranešė liudytojas, kuris matė, kaip asmuo vairavo. Kolegė liko prie automobilio, o ji nuėjo už namo, bendravo su minėtu liudytoju. Nenorėjo, kad jį matytų, nes automobilyje buvę asmenys buvo agresyvūs, kabinėjosi prie žmonių. Liudytojas nurodė, kad užfiksavo vaizdo įraše, kaip kaltinamasis vairavo. Minėti automobilyje buvę asmenys tuo tarpu buvo išlipę, galimai toliau vartojo alkoholį, nes rankose turėjo gėrimus, bet paties gėrimo fakto ji nematė. Kiek laiko praėjo nuo jos ir kolegės atvykimo iki tol, kai jos kaltinamajam pasakė, kad reikės pasitikrinti neblaivumą, nežino. Tai ji pasakė pakalbėjusi su liudytoju. Iki neblaivumo nustatymo jis buvo ir kažkur pasišalinęs, grįžęs sakė, kad buvo tualete. Kad jis girtėjo, nepastebėjo. Ar laikotarpiu, kol ji kalbėjosi su liudytoju, kolegė minėtus asmenis tramdė, kad nevartotų alkoholio, nežino. Pradėjo registruoti įvykį, buvo atlikti du patikrinimai alkoholio kiekio matuokliu. Be to, asmuo ir išoriškai akivaizdžiai atrodė neblaivus, svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o veidas buvo paraudęs. Visi asmenys ten buvo neblaivūs. Tikrinant kaltinamojo neblaivumą, buvo uždėtas naujas antgalis. Vienas iš tikrinimų vyko prie automobilio, jie į tai reagavo aršiai. Nepamena, ar klausė, kada kaltinamasis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Ar ji, ar kolegė G. S. pildė neblaivumo nustatymo aktą, neprisimena. Jis pildomas nurodant aplinkybes iš asmens žodžių. Įvykio metu buvo naudojamas vaizdo registratorius. Ji jį tikrai naudojo.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš liudytojo, važiavusio paskui, buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją. Kai atvyko į iškvietimo vietą, automobilis buvo sustojęs, jame sėdėjo du vaikinai ir mergina. Vairuotojo vietoje sėdėjęs plikas, aukštas, tvirto sudėjimo asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, tuo yra įsitikinusi, jis buvo agresyvus, kaip ir kiti asmenys automobilyje. Neblaivumas matėsi iš kaltinamojo akių, taip pat nuo jo sklido alkoholio kvapas, tai liudijo žvilgsnis, pakritę vokai, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgesena, agresyvumas. Jis nevykdė reikalavimų, jo kalba buvo nerišli. Ši būsena išliko tokia pati viso įvykio metu. Asmenys pradėjo kabinėtis. Juos išlaipino, darė automobilio apžiūrą, matė alkoholinius gėrimus. Nepamena, ar jiems pranešė, dėl ko atvyko. Turėjo pranešti. Asmenys nenorėjo tikrintis blaivumą. Kolegė J. R. skambino budėtojui pasitarti, ką daryti. Su kolege kartu visą laiką nebuvo. J. R. buvo nuėjusi pakalbėti su liudytoju. Kaltinamojo neblaivumą tikrino ji. Kai buvo tikrinamas T. P. neblaivumas, kolegė galimai jau buvo grįžusi. Įvykio vietoje buvo suoliukas. Kad asmenys įvykio vietoje vartotų alkoholinius gėrimus, nematė. Tiek suoliukas, prie kurio jie buvo, tiek minėti asmenys, buvo jos akiratyje, niekas netrukdė matyti suoliuką, betarpiškai stebėjo asmenis. Galimai buvo nuėjusi tik pasitarti su kolege prie automobilio. Kadangi buvo gautas pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, tokioje situacijoje, jei būtų mačiusi, kad asmuo vartoja alkoholį, tikrai būtų reagavusi. Įvykio vieta turėjo būti nepertraukiamai fiksuojama portatyvinėmis kameromis, savo kameros tikrai neišjungė, nes buvo įtempta situacija. Ar jų laikas sutampa su realiu laiku, nežino, mano, kad turėtų sutapti. Kai atvyko į įvykio vietą, iš karto atžymėjo atvykimo laiką. Kadangi jautėsi situacijoje nesaugi, buvo neaišku, kas vairavo, asmuo, buvęs už vairuotojo, buvo agresyvus, nežino, kiek leidosi į kalbas ir kiek klausinėjo kaltinamąjį tikrinant jo neblaivumą. Klausė, prieš kiek laiko vairavo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Jei pasako, kad neseniai, laukia 15 minučių. Toks klausimas užduodamas prieš pirmą tikrinimą. Atžyma dėl paskutinio alkoholio vartojimo momento yra pildoma neblaivumo nustatymo akte. Ką asmuo pasako, tą ir užrašo, tuomet asmuo pasirašo. Jei jis pasirašyti atsisako, tuomet parašo, kad asmuo atsisakė. Neblaivumo nustatymo aktas surašomas įvykio vietoje. Negalėjo būti taip, kad jis būtų surašytas vėliau. Jame laikas nurodomas teisingai. Kaip buvo šiuo atveju, tiksliai neatsimena. Kaltinamasis joms būnant įvykio vietoje buvo trumpam, iki dviejų minučių, pasišalinęs. Ar ką nors turėjo su savimi grįžęs, nežino. Jei būtų turėjęs, kamerose tai būtų užfiksuota. Įvykio metu neprašė asmenų patraukti automobilį, tai tikrai prisimena, jis stovėjo aikštelėje, priešais namą. Galimai joms būnant įvykio vietoje kažkas, norėdamas išvažiuoti, jos ir kolegės prašė patraukti automobilį.

Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 9 ar 10 d. jis T. P. paliko savo automobilio raktus ir dokumentus, kadangi pats ketino vykti į gamtą su draugais. Kitą dieną kaltinamasis jam paskambino, paprašė leisti pasinaudoti jo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sutiko, nes kaltinamasis nurodė, kad bus vairuojantis asmuo, vairuos mergina. Ji ja buvo žinoma, nes gyvena tame pačiame rajone, atrodė patikima. Pats kaltinamasis nenorėjo vairuoti, galimai buvo išgėręs. Paties T. P. neklausė, kodėl jis pats nevairuos. Iš balso nepagalvojo, kad jis gali būti neblaivus. Kalbant telefonu, jam liežuvis nesipynė. Jei būtų žinojęs, kad vairuos girtas asmuo, nebūtų davęs savo automobilio. Jis minėtą automobilį buvo įsigijęs už 2 500 Eur 2021 metais žiemą. Buvo keli apgadinimai, dešinys šonas buvo nubrauktas per tvorą, reikėjo keisti duris, sparną. Reikėtų tvarkyti ir variklį. Automobilis yra 2008 metų gamybos.

Liudytoja G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 metų liepos mėnesį ji važiavo pas T. Iš vakaro T. su draugu šventė. Jie turėjo važiuoti į sodą, važiavo iki S. jos paimti. J. T. neatrodė išgėręs, nuvažiavo iki S., ji nuėjo iki šios namų, o vyrai išvažiavo iki parduotuvės. S. gyvena (duomenys neskelbtini), ten, kur policija atvažiavo. S. jai durų neatidarė, po to atvažiavo T. su draugais, turėjo važiuoti į sodą. Kai policija atvažiavo, ji sėdėjo gale, tuo gėrė automobilyje, gėrė daug. Gėrė alų, sidrą, T. turėjo maišiuką iš namų pasiėmęs, nematė, ką T. gėrė. Prie jos gėrė alų ir sidrą. Alkoholis buvo vartojamas iki policijos atvažiavimo, S. turėjo vairuoti. Po to, kai policija atvažiavo, vartojo alkoholį, tą, kuris buvo nupirktas. T. buvo išėjęs, 5-10 min., tuo momentu nematė, ką veikė, policija buvo kartu, policija matė ją geriančią. Nežino, kur kaltinamasis buvo pasišalinęs. Kai atvažiavo policija, jie išlipo, ten buvo kiemas, ne parkas. Jie alkoholį vartojo kieme ant suoliuko, policija buvo atvykusi. T. atrodė apsvaigęs. Ji gėrė sidrą, alų, daugiau nieko negėrė. Jie gėrė su M. ir A. Daugiau asmenų nebuvo, S. atėjo, kai policija jau buvo atvažiavusi. Kaltinamasis yra jos draugas, santykiai su juo kaip su draugu. Žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o buto neatsimena. Nuo S. niekur nevažiavo, atvažiavo policija po 20 min., kai pradėjo gerti. Ji nebuvo kartu parduotuvėje, jie pirko alkoholio pilną maišą. Spynelėje buvo automobilio raktai, mašina nebuvo užvesta, atvykus policijos pareigūnams tuo pačiu metu ir išlipo. Neatsimena, kada atvažiavo policija. T. gėrė prieš išeinant, sėdėdamas mašinoje, po to lauke gėrė, grįžęs, visą laiką gėrė.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo 2022 m. vasara ir su M. buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Susiskambinus su T., susitarė važiuoti pas jį į sodą. Jis neužilgo atvažiavo su G. ir paėmė juos. Tada nuvažiavo iki M. namų, kad jo tėvas pavairuotų automobilį. Reikėjo vairuoti automobilį, nes T. buvo be teisių. Jis žinojo, kad jis teisių neturėjo. G. nuėjo pakviesti tėvus ir jie liko trise: jis, M. ir T., visi kalbėjo, kokius gėrimus gers sode. Jis su M. nenorėjo stiprių gėrimų ir paprašė, kad nuvežtų iki parduotuvės. T. nuvežė iki „Aibės“ parduotuvės. Nusipirko sidro ir alaus, tada grįžo į kiemą ir M. nuėjo pakviesti S. ir G. Tada jis liko T. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Gal brendis ir viskis buvo, nes tamsios spalvos. Jis priekinėje keleivio sėdynėje buvo, o T. vairuotojo vietoje. Neilgai, kokias 5-10 min., gėrė tuos gėrimus iki policijos atvažiavimo. T. gėrė iš butelio stipriuosius gėrimus. Nematė, kiek jis išgėrė. Neužilgo, kai jau buvo policija, atėjo M. Atvykus policijai, kiek atsimena, jie paklausė, kodėl jie atvyko, ir pareigūnai jiems atsakė, kad patikrinimas, jie tada išlipo ir nuėjo prie suoliuko, gėrė stipriuosius gėrimus. Be to, policijai atvažiavus, T. buvo išėjęs. Jis kažkur dingo, jis jam skambino. Kur išėjo T., jis nežino, o jo nebuvo apie 20 min. kažkur, bet tiksliai neatsimena. T. vartojo alkoholį ir jie visi vartojo. Prie suoliuko po medžiu buvo vartojamas alkoholis. Ar visą laiką toje vietoje buvo po medžiu, neatsimena, nes jis dar iki policijos atvykimo buvo ten nuėjęs. T., kur buvo nežino, jis vartojo stipriuosius gėrimus. Jie turėjo maišiuką ir prie suoliuko tą maišiuką nusinešė. Kada jis tai padarė, nepastebėjo. Baltas maišiukas buvo toks, vidutiniškas. Baltas šviesus maišiukas. Jis buvo, T., M., G. ir S. Nuo pat pradžių nebuvo visi, o paskui atėjo kiti. Jam policija netikrino blaivumo, T. matė, kad davė pūsti. Kai atvažiavo T., jis atrodė su „lengvu pachmielu“, atrodė pavargęs, tačiau nepasirodė girtas. Jie daug nekalbėjo, nes atvažiavo, pasiėmė ir išvažiavo. Nieko T. jam nepasakojo, ką jis veikė, lyg „baliavojo“ dieną prieš. Per tokį laiką nebuvo ką išsiaiškinti, o vėliau kalbėjo apie policiją. Matė, kad dega pareigūnų kameros ir buvo filmuota. Nežino, ar matytųsi tos aplinkybės kamerose, kurias nurodė. Kai atvyko pareigūnai, M. ir G. nebuvo. Pareigūnės atvykusios klausė, kas vairavo. Mano, kad T. atsakė, jog vairavo jis. Nepamena, ar sakė frazę: „už rankos nepagautas – ne vagis. Policijos pareigūnės matė, kad jie vartojo alkoholį, nes buvo priėjusios prie jų, bet nieko nesakė. Nesislapstėme vartodami alkoholį. Pareigūnės neišdėstė aiškiai savo atvykimo priežasties, jos prašė patraukti automobilį iš tos vietos, bet nustebau, nes žmogus buvo be teisių, o jis pats išgėręs.

Specialistas G.A.C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tam, kad galėčtų atsakyti į klausimą, ar vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, reikėtų žinoti, koks alkoholio kiekis ir kada galėjo būti vartotas. Alkotesterio parodymai, kurie yra šioje byloje nustatyti, rodo, kad asmuo pūtimo metu buvo neblaivus. Blaivus būti jis negalėjo, alkotesteris negalėjo būti suklaidintas, kadangi prietaisas parodė tokį kiekį alkoholio, kurį asmuo išpūtė iš kraujotakos, iš plaučių. Gali tvirtinti, kad kai buvo pūtimai, asmuo buvo neblaivus. Tam, kad galėtų atsakyti, ar 14.30 val. asmuo buvo neblaivus, reikia žinoti, ką asmuo vartojo, kiek vartojo ir kada vartojo. Neturint duomenų, kokia yra versija, galima pateikti tik teorinę versiją. Galimi du atvejai: pirmas, kai naudojamas alkoholis „bolus“ – iš karto suvartojamas didelis kiekis alkoholio, ir kitas – kai alkoholis vartojamas ne iš karto. Kai būna vartota iš karto, kai sustota vartoti per trumpą laikotarpį, alkoholis patenka į virškinimo traktą, jo ilgis yra 6–8 m nuo burnos iki išangės. Patekus į burną alkoholiui, burnos kraujotaka paima šiek tiek spirito, tada pro stemplę patenka į skrandį, kur kūnas pasisavina tik 20 proc. viso spirito kiekio. Iš ten gėrimas keliauja toliau pro dvylikapirštę į plonžarnę, kur paimama likusi 80 proc. spirito dalis. Skrandyje pasisavintas 20 proc., kol plonoji žarna paima visą 80 proc. (o tai vyksta ilgai), patenka į kraujotaką – kepenis, kur alkoholis skaidomas. Kol paima 80 proc., tą 20 proc. kūnas jau būna pašalinęs. Tam, kad pasiekti piką pavartojus alkoholio, jo kiekis kraujyje kyla palaipsniui, reikia ne mažiau kaip 30 min ir ne daugiau kaip 120 min. Girtumo požymiai, kurie fiksuojami įvykio vietoje, yra labai svarbūs, kadangi alkoholis patenka į smegenis per kraujotaką. Patekęs į smegenis alkoholis maža doze patenka į kaktinės srities žievę, kuri atsakinga už emocijas ir mąstymą, slopina tą vietą, tada asmuo būna atviresnis, drąsesnis, kalbesnis. Po didesnės dozės alkoholis eina į momeninę, pakaušinę skiltį, smegenėles ir gilyn į smegenis. Girtumo požymiai yra – krinta akių vokai, kalba nerišli, svyravimas, sutrinka koordinacija raumenų ir kt. Visi smegenų centrai, kurie atsakingi už tai, ką mes matome išoriškai kaip girtumo požymius, yra smegenų viduje, todėl tam, kad jie pasimatytų, alkoholis turi pasiekti tas vietas. Alkoholis tas vietas pasiekia ne iš karto ir negreitai, didėjant alkoholio dozei. Ar galėjo girtumo požymiai atsirasti vartojus alkoholį po 14.38 val., tai ne, nespėjo. Pavartojus alkoholį 14.38 val., nebus būtent šio alkoholio sąlygotų girtumo požymių net iki 15.30 val. Tai nereiškia, kad alkotesterio parodymų nebus teigiamų, bet tai reiškia, kad alkoholis turėjo būti vartotas anksčiau nei 14.38 val. Skrandžio tuštumas ar pilnumas turi įtakos alkoholio pasisavinimui, nes alkoholis, kad patektų į kraujotaką, turi patekti per skrandžio sieneles. Jeigu prie skrandžio sienelių yra maistas, tai alkoholis turi prasiskverbti pro maistą, tada tik pro sieneles ir į kraujotaką. Taip pat turi įtakos stresas, šaltis, ligos. Visa tai yra teoriškai. Tas pats asmuo kartais su tuščiu skrandžiu ir ta pačia emocine būsena, vieną kartą jam davus tam tikrą alkoholio kiekį, piką pasieks per 40 min, o kitą kartą tokį patį kiekį, tačiau jau su pilnu skrandžiu – per tą patį laiką. Iš vakaro vartotas alkoholis galėjo turėti įtakos. Jeigu iš vakaro likęs alkoholis kraujyje ir asmuo po to dar vartojo alkoholio, tai alkotesteris rodys didesnį promilių kiekį, tai yra bendrą kiekį. Profesionalus alkotesteris „7510“ skiriasi nuo kitų. Alkoholio molekulės, patekę į alkotesterį, prilimpa prie jame esančių elektrodų. Kai prilimpa, vyksta oksidacija, atsiranda acetinė rūgštis ir jonai, kurie duoda srovę. Pagal kiekį atsiranda srovė – kuo daugiau molekulių, kuo didesnė srovė, tuo didesnį girtumą rodo alkotesteris. Nuo senų laikų žinoma, kad 2000 ml iškvėpto oro yra lygu vienai promilei. Promilės ženklas yra 3 nuliai – kiek gramų gryno spirito yra 1000 g kūno skysčių. Alkotesteris, jeigu burnoje buvo alkoholis, kuris neseniai vartotas, gali rodyti neblaivumą, nors to nėra. Tačiau alkotesteris „7510“ yra vienintelis profesionalus alkotesteris, kuris atmeta rodmenis, kai alkoholis yra burnoje, jis nerodo promilių. Jeigu yra parodymai, vadinasi asmens burna buvo tuščia, joje nebuvo alkoholio, ir viskas, ką parodė alkotesteris, buvo plaučiuose. Iš burnos alkoholis pasišalina daugiausia per 6 minutes. Jis tai nustatė padaręs apie 3000 bandymų su savo profesionaliu alkotesteriu. Alkotesterio instrukcijoje nurodyta 15 min. laukimo laikas stebėjimui yra rekomendacinis, suteikiant didelę atsargą tam, kad viskas, kas patenka į alkotesterį, būtų iš plaučių. Šiuo atveju, policija atvyko 14.49 val., pirmas pūtimas buvo 15.04 val. Tam, kad atsirastų girtumo požymiai, kuriuos minėjo anksčiau, turi praeiti ne mažiau kaip 1,5–2 val. nuo vartojimo pradžios. Vartojant po truputį, kas kažkiek laiko yra analogiškai, alkoholio kiekis kūne didėja palaipsniui. Tam, kad būtų padidėjimas didesnis negu kritimas: asmuo iš organizmo šalina per valandą 0,08–0,62 prom. Kai asmuo vartoja tokiu būdu, kad pas jį patenka alkoholis per valandą mažiau arba tiek pat, kiek jis gali šalinti, visuomet jo organizme bus 0 promilių. Tam, kad kalba būtų nerišli ir svyravimas, alkoholis turėjo pasiekti gilesnes vietas smegenyse, tam turėjo būti didesnė dozė alkoholio kraujyje. Tam, kad atsirastų girtumo požymiai, turėjo būti daugiau kaip 1,5 prom. Jeigu yra nerišli kalba ir svyravimas, alkoholis turėjo būti vartotas anksčiau. Taigi ar šiuo atveju asmuo prieš 14.38 val. buvo neblaivus – taip. Atėmus iš pirmo rodmens 0,08, rezultatas – 2,18 prom., atėmus 0,62 – rezultatas 1,64 prom., iš antro rodmens atėmus 0,08 – rezultatas – 2,43 prom., o atėmus 0,62 prom., rezultatas – 1,89 prom. Taigi prieš valandą, jeigu nebuvo vartotas alkoholis vairavimo metu, turėjo būti mažiausiai 1,64 prom., negalėjo būti mažiau. Vadinasi, valandos laikotarpiu vairavimo metu turėjo kilti dar daugiau ir pasiekti šį neblaivumo laipsnį. Vartojus alkoholį po sustojimo, toks neblaivumas negalėjo atsirasti dėl anksčiau aptartų girtumo požymių. Atsakant į klausimą, ar girtumo požymiams pasireikšti asmens individualūs fiziologiniai požymiai turi įtakos, tai pavartojus „bolus“, tam, kad pasiekti piką, reikia nuo 30 min. iki 2 val.. Tam, kad būtų pasiekti girtumo požymiai, turi praeiti ne mažiau valandos. Išgerto alkoholio kiekis – net ir išgėrus pusę litro degtinės, girtumo požymiai atsiras po ne mažiau kaip 1 valandos, tas pats ir su 200 ml degtinės. Jei asmuo buvo neblaivus jau iš vakar, jis jau girtas (pvz. jam būtų nustatyta 1 prom. neblaivumo), nustojus vairuoti 14.38 val., iki 15.04 val. alkoholio kiekis iškvėptame ore iki 2,26 prom. nepakils. Kiek turi gerti, kad kiltų per tokį trumpą laiką iki to dydžio, pasakyti nenorėtų. Kad galėtų atsakyti, per kiek laiko alkoholio kiekis kraujyje pakils iki minėto dydžio, jam reikėtų žinoti išgerto alkoholio kiekį. Manoma, jog tuo atveju, kai vartojami gėrimai, kurie yra burbuliuojantys, pikas pasiekiamas greičiau, tačiau tai yra teoriškai. 1,64 prom. paskaičiavo tokiu būdu, jog vartotas po sustojimo alkoholis negalėjo pasiekti tokį kiekį kraujyje, negalėjo pasiekti nustatytų rodmenų. Kokia bebūtų suvartoto alkoholio dozė po sustojimo, jis nebūtų pakilęs nuo 1,51 iki 2,26 prom. Dėl girtumo požymių pasireiškimo nuo 1,5 prom. – literatūroje rašoma, prie kokio neblaivumo kokie požymiai būna. Nerišli kalba, svyravimas, veidas paraudęs – alkoholis turėjo pasiekti gilesnes vietas smegenyse, kad jas pasiektų, turėjo būti didesnė dozė kraujyje ir ilgesnis laikas.

Specialistas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo išvadą patvirtina. Dažniausiai, po to, kai baigiamas vartoti alkoholis, alkoholio rezorbcija vyksta 2 valandas. Skaičiavo nuo nakties išgėrimo. Nuo to laiko dalis alkoholio išsiskaidė. Vairavimo metu galėjo būti virš 1 prom. Tačiau po to jis dar išgėrė. Alkotesteris rodė, kad jis girtėjo (antru pūtimu alkoholio rodmenys didesni). Išblaivėjimo stadijos nebuvo. Jei asmuo gėrė didelėmis dozėmis, jis atrodo girčiau nei jo kraujyje yra alkoholio. Neblaivumo požymiai turėtų matytis iš karto. Su alkotesterio „7510“ specifikacija nesusipažinęs, jam tai nepriklauso. Vadovėlis, kuriuo rėmėsi išvadoje, yra mokomoji priemonė. Jis yra paskutinis vadovėlis lietuvių kalba. Stiprių gėrimų įsisavinama 90 proc., vidutinio stiprumo – 80 proc., silpnų – 70 proc. Pradedama įsisavinti nuo burnos. Kai asmeniui nustatomas 1,5 prom. neblaivumas, tai yra aiškus girtumas, sutrinka suvokimas, nesilaikoma saugaus atstumo, sutrinka trumpoji atmintis, jis nesuvokia savo veiksmų. Jo išvadoje yra nurodomi teoretiniai dalykai, ji yra tikėtina.

2022 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad apie 14.38 val. D. P., pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, važiavusį automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Iki atvykstant policijos pareigūnams D. P. minėtą automobilį sekė, o jam sustojus, jį stebėjo. 2022 m. birželio 10 d., apie 15.00 val. minėtu adresu, daugiabučio namo kieme, stovinčiame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas vairuotojo vietoje sėdintis T. P.. Jam 15.04 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu nustatytas 2,26 prom. girtumas, o 15.21 val. antru tikrinimu jam nustatytas 2,51 prom. girtumas. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). T. P. nesulaikytas (1 t., b. l. 6–7).

2022 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po apžiūros lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 8–24).

Ataskaitų žiūryklės duomenys apie ROIK registruotą įvykį patvirtina, kad buvo gautas D. P. pranešimas apie galimą neblaivų vairuotoją, kurį jis seka. Nurodoma, kad asmuo įvažiavęs į kiemą vartojo alkoholį automobilyje. Skambučio pradžios laikas – 14.36 val., registravimo laikas – 14.38 val. Pareigūnai, reagavę į iškvietimą, fiksavo atvykimo laiką 14.49 val. (1 t., b. l. 25–27).

2022 m. birželio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. P. pateikė vaizdo įrašus – 10 vnt. iš automobilio registratoriaus (1 t., b. l. 34–36).

2022 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 10 d. 15.04 val. pirmu tikrinimu T. P., nustatytas 2,26 prom. girtumas. Antru tikrinimu 15.21 val. T. P. nustatytas 2,51 prom. girtumas, taip pat fiksuoti išoriniai jo neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 46). Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šio alkotesterio patikra buvo galiojanti (1 t., b. l. 47–49).

2022 m. rugpjūčio 19–22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta vaizdo registratoriaus „DRIVEPRO BODY 30 TRANSCEND Nr.: B0F1EC5FE880.39 vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūroje nurodoma, kad atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0610_144909_029“, matomas šviesus paros metas, ryškus vaizdas. Vaizdas fiksuojamas iš policijos pareigūno kūno kameros. Kairėje pusėje apačioje, matome pavadinimą „KNS_5FE880 2022/06/10 14:49:07“. Vaizdo įrašo pradžioje matomas vaizdas iš tarnybinio automobilio. Tarnybinis automobilis sustoja, iš jo išlipa policijos pareigūnės ir nueina prie stovinčio sidabrinės spalvos „Toyota Prius“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 14:49:28 matome, kaip policijos pareigūnės prieina prie minėto automobilio ir sustoja prie automobilio vairuotojo pusės. Automobilyje matomi du priekyje sėdintys asmenys. Vairuotojo pusėje sėdintis asmuo trumpai kirptų plaukų beveik plikas. Asmuo žinomas kaip T. P.. Tarp policijos pareigūnių ir asmenų sėdinčių automobilyje prasideda pokalbis: Pareigūnė Nr. 1: - „Laba diena“. Pareigūnė Nr. 2 : - „Laba diena“. T. P. : - „Laba Diena“. Pareigūnė Nr. 2 : - „Alkoholio esate vartojęs?, vairuotojo klausiu“. T. P. : - „Nėra vairuotojo“. Pareigūnė Nr. 2 : - „O kodėl už vairo sėdi?“. T. P. : - „Patogesnė vieta, palaukit“. 14:50:43 T. P. išlipa iš automobilio, tuomet pareigūnė Nr. 1 paprašo T. P. asmens dokumento. T. P. vilki tamsios spalvos trumpų rankovių marškinėlius su priekyje esančiu mėlynos spalvos piešiniu, mėlynos spalvos džinsinius šortus. 14:51:07 matyti kaip T. P. prieina prie tarnybinio automobilio ir pareigūnei Nr. 1 paduoda dokumentą. Pareigūnė Nr. 2 paklausia T. P., ar jis pateikė savo asmens dokumentą kolegei. T. P. atsako „jo, niekur nesislapstau, pas mane“. Tuomet matyti kaip iš keleivio pusės išlipa tamsiai apsirengęs vyriškis su ramentais prisistatantis A. vardu. Pareigūnė Nr. 2 paprašo vyriškio asmens dokumento. 14:52:07 matyti kaip ateina šviesių plaukų mergina, tačiau ar ji išlipa iš automobilio, vaizdo įraše neužfiksuota. Mergina prisistato G. vardu. 14:53:03 matyti kaip pareigūnė Nr. 1 grąžina T. P. dokumentą. T. P. juokiasi ir sako : „eina n... (necenzūrinis žodis), kas čia vairavo“. Matomas dar vienas vyriškis su rankos įtvaru, tačiau daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Atidarius sekantį vaizdo įrašą pavadinimu „2022_0610_145410_030“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Šiame įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0610_150011_031“, matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnė Nr. 2 paima iš tarnybinio automobilio alkotesterį ir paprašo T. P. prieiti pasitikrinti blaivumą. T. P. pasako : „prie ko čia aš“. 15:02:32 T. P. pirmu putimu pučia į alkotesterį, tačiau per trumpai, todėl policijos pareigūnė Nr. 2, prašo palaukti ir pakartoti. 15:03:27 pučia antrą kartą. Policijos pareigūnė Nr. 2 pasako, kad „226“. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2022_0610_150512_032“ reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2022_0610_151011_033“ reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2022_0610_151416_034“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Matomas T. P., kuris sako : „aš pergyvenu, kad čia mano draugo mašina.“ Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Atidarius sekantį vaizdo įrašą pavadinimu „2022_0610_151916_035“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. 15:19:53 policijos pareigūnės pakviečia T. P. prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą antrą kartą. T. P. sutinka ir pučia į alkoholio matuoklį. Antru putimu T. P. įpučia „251“. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 51–55).

2022 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta vaizdo įrašų pateiktų iš parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įrašuose fiksuotas laikas nuo 2022 m. birželio 10 d. 13.30 val. iki 13.50 val. Nurodoma, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch10_20220610133114.mp4“, matome ryškų spalvotą vaizdą, šviesų paros metą. Matomas parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimas. Taip pat matoma kairėje pusėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat matoma dalis gatvės ir joje esanti sankryža. 13:38:30 matomas iš dešinės pusės gatve atvažiuojantis šviesios spalvos automobilis, kuris sustoja šalia mėlynos spalvos automobilio „VW“ parduotuvės aikštelėje. Tai automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš automobilio galo, vairuotojo pusės išlipa vyriškis, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, šortus ir juodos spalvos batus. Vyriškio kairė ranka sulenkta per alkūne ir per petį parišta įtvaru. 13:38:54 matoma, kaip iš vairuotojo pusės išlipa vyriškis, vilkintis tamsios spalvos trumpų rankovių marškinėlius su priekyje esančiu mėlynos spalvos piešiniu, mėlynos spalvos džinsinius šortus, tamsios spalvos sportbačius. Vyriškis trumpai kirptų plaukų, viršugalvis praplikęs. Asmuo yra žinomas kaip T. P.. 13:40:00 T. P. kartu su iš automobilio išlipusiu vyriškiu įeina į parduotuvę „Aibė“. 13:42:27 T. P. kartu su vyriškiu išeina iš parduotuvės „Aibė“. T. P. dešinėje rankoje laiko butelį, o kairėje rankoje laiko pirkinių maišelį. 13:42:34 T. P. nueina iki automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13:42:48 T. P. atidaro automobilio vairuotojo dureles ir atsisėda į vairuotojo pusę. 13:43:18 automobilis „Toyota Prius“ atbuline eiga išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės ir nuvažiuoja ta pačia kryptimi, kuria ir atvažiavo (1 t., b. l. 56–63).

2022 m. liepos 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta vaizdo įrašo apžiūra iš registratoriaus, esančio automobilyje „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūroje nurodoma, kad atidarius laikmeną matome du failus. Atidarius pirmąjį failą, pavadinimu „1_registratoriaus vaizdo įrašai“ matome vaizdo įrašus. Atidarę pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „FILE20220610-144022-020987“ matome automobilyje „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio registratoriaus užfiksuotą vaizdą. Matomas šviesus paros metas, vaizdas ryškus. Registratoriaus vaizdas filmuojamas iš automobilio vidaus, priekyje. Dešiniajame kampe matome pavadinimą „10-06-2022 14:40:25“. Matome gatve važiuojantį automobilį. Automobilio registratoriuje matome priekyje važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį „Toyota“. 14:40:32 matome kaip automobilis „Toyota“ važiuodamas gatve pasuka į kairę ir sustoja automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro „Aibė“. Atidarę antrąjį failą, pavadinimu „2_vaizdo registratoriaus įrašai“, matome vaizdo įrašus. Atidarę pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „FILE20220610-144423-020991“ matome prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinį. 14:44:38 matome kaip trys asmenys išeina iš parduotuvės „Aibė“ ir atsisėda į automobilį „Toyota“. 14:45:17 matome, kaip automobilis „Toyota“ atbuline eiga išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės ir nuvažiuoja. Atidarę vaizdo įrašą, pavadinimu „FILE20220610-144523-020992“, matome vaizdo įrašo tęsinį. Matyti, kaip automobilis su registratoriumi važiuoja gatve paskui automobilį „Toyota“. Atidarę vaizdo įrašą, pavadinimu „FILE20220610-144624-020993“, matome prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinį. 14:46:52 matome, kaip automobilis su registratoriumi priartėja prie automobilio „Toyota“, ir matomas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis „Toyota“ privažiuoja žiedinę sankryžą ir joje pasuka į dešinę, o automobilis su registratoriumi toliau važiuoja paskui. 14:47:07 matome, kaip automobilis „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pasuka į kairę pusę ir nuvažiuoja į kiemą, esantį prie gyvenamųjų namų (butų). Atidarę vaizdo įrašą, pavadinimu „FILE20220610-144824-020995“, matome vaizdo įrašo tęsinį. 14:48:59 matome, kaip iš gatvės į kiemą (į kurį atvažiavo „Toyota“ automobilis) įvažiuoja policijos pareigūnų ekipažas ir automobilis, kuris viską filmavo registratoriumi, išvažiuoja (1 t., b. l. 64–68).

VĮ „Regitra“ išrašas iš duomenų bazės patvirtina, jog automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. T. (1 t., b. l. 69).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, jog, automobilio „Toyota Prius“, gamybos periodas 2004–2010 m., pasirinkti metai 2008 m., kaina Lietuvoje 3017,80 Eur be PVM, ir 3820 Eur su PVM (1 t., b. l. 70).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis T. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju T. P. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 2,26 prom., o antruoju atveju – 2,51 prom. neblaivumas.

Iš byloje esančio vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis, pareigūnėms atvykus į įvykio vietą, teigė automobilio nevairavęs, tačiau teisiamojo posėdžio metu pagarsinęs rašytinius savo paaiškinimus, patvirtino, kad automobilį vairavo. Tai patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip atvykus prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota Prius“, iš jo vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis. Išėjus iš parduotuvės, būtent jis įsėdo atgal į vairuotojo vietą ir nuvažiavo automobiliu. Iš liudytojo D. P. parodymų bei pateiktų vaizdo įrašų, darytų vaizdo registratoriumi, matyti, kad kaltinamasis, įsėdęs į vairuotojo vietą, automobiliu važiavo iki (duomenys neskelbtini) ir sustojo kieme, o iš pareigūnių portatyvinių kamerų vaizdo įrašų matyti, kad būtent kaltinamasis, joms atvykus, buvo rastas vairuotojo vietoje. Taigi nėra pagrindo abejoti tuo, kad būtent kaltinamasis vairavo nurodytą transporto priemonę. Taip pat T. P. neneigė to, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tačiau ginčijo, jog neblaivumo laipsnis, kuris jam buvo nustatytas atvykus pareigūnėms, toks buvo dėl jo suvartoto alkoholio iki vairuojant transporto priemonę. Tokiai savo pozicijai pagrįsti kaltinamasis pasitelkė nepriklausomo eksperto P. P. konsultacinę išvadą, kurioje pateiktais apskaičiavimais, remiantis mokomąja literatūra, padaryta tikėtina išvada, kad kaltinamasis vairavimo metu buvo neblaivus, tačiau jam nustatytas neblaivumo laipsnis neviršijo 1,51 prom. Kaltinamasis teigė, kad alkoholį jis vartojo jau atvykus policijos pareigūnėms, taip pat dar iki joms atvykstant, daugiabučio namo kieme jau sustojusiame automobilyje. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kaip nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti įrodymai, visų pirma, vaizdo įrašuose, pateiktuose liudytojo D. P., bei policijos pareigūnių portatyvine kamera darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota informacija.

Tai, kad prieš kaltinamojo tikrinimą alkoholio kiekio matavimo prietaisu jis nevartojo nei alkoholio, nei jokių kitų medžiagų ar produktų, kurie galėtų iškreipti alkotesterio rodmenis, patvirtina byloje esantys minėti vaizdo įrašai.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad 15.05 val. įvykyje dalyvavę vyrai sėdi ant suoliuko ir (ar) stovi prie jo, kai pareigūnė A. B. paprašo pasitikrinti neblaivumą. Jie vaizdo įrašu nefiksuojami nuo 15.04 val. iki 15.05 val., taigi, vos 1 min. Pareigūnei atsisukus, matyti, kaip visi asmenys atsistoja, nei vieno iš jų rankose nematyti jokių alkoholinių gėrimų. Logiškai nepagrindžiama tai, kad pareigūnė, matydama, jog ketinamas tikrinti asmuo vartoja alkoholį, į tai būtų nereagavusi. Kaip nurodė liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu, matydama, kad asmenys vartoja alkoholį, ji neabejotinai būtų į tai reagavusi. Įvykio vieta garso ir vaizdo įrašais buvo stebima iš esmės nepertraukiamai, kaltinamajam tikrinant neblaivumą, prie jo buvo kiti asmenys. Neužfiksuota, kad kas nors tuo metu prie suoliuko būtų atnešęs ir padėjęs alkoholinių gėrimų tarą. Minėti asmenys vaizdo kameromis fiksuojami nuo 15.05 val. iki 15.07.35 val. 15.08.40 val. pareigūnė J. R. tiesiogiai bendrauja su asmenimis, atsisukdama į suolą, prie kurio buvo kaltinamasis. Jokių pastabų dėl to, kad būtų vartojamas alkoholis, ji neišsakė, 15.08 val. kaltinamasis stebimas rūkantis, alkoholinių gėrimų nevartojantis. 15.09 val. tiesiogiai kameroje matomas suolas, ant kurio sėdėjo kaltinamasis, jokių alkoholinių gėrimų nei jo ar kitų dviejų vyrų rankose, nei šalia, nėra. 15.09.48 val. matyti kaltinamasis, einantis nuo suolo, rankose jokių gėrimų neturėdamas. Jis eina link automobilio, girdėti, kaip pareigūnė nurodo, jog įtariama, kad vairavo neblaivus asmuo. Iki 15.11 val. kaltinamasis filmuojamas nepertraukiamai, toliau 15.13 val. jis vis dar stebimas prie automobilio. Jokių alkoholinių gėrimų šalimais nėra. 15.14.17 val. matyti, kaip iš priekinės automobilio sėdynės G. T. išėmė baltos spalvos maišą, o kaltinamasis po to prie jos prieina ir stovi apkabinęs. Tik šiuo metu matyti, kaip kitas iš minėtų vyrų, 15.14.33 val. nueina nuo automobilio su geltonos spalvos gėrimo buteliu rankoje link anksčiau minėto suolo. Kaip nurodė A. B., jis įvykio vietoje gėrė sidrą. Kaltinamasis tuo tarpu lieka prie automobilio, 15.14.50 val. jis taip pat nueina ir atsisėda ant suoliuko. Vaizdo įraše kaltinamasis nefiksuojamas iki 15.19 val., taigi 4 minutes, tačiau šią minutę matyti nuo kaltinamojo buvimo vietos, pasitraukianti kita pareigūnė J. R.. 15.20 val. kaltinamajam antrą kartą buvo tikrintas neblaivumas, nustatyta 2,51 prom. Kaip pagrįstai pažymėjo gynėjas, liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu iš tiesų tvirtino, kad įvykio vietoje buvę asmenys gėrė, o vienas iš su kaltinamuoju buvusių asmenų link suolo iš tiesų nešėsi galimai alkoholinio gėrimo butelį, tačiau ši liudytoja nenurodė mačiusi, kad būtent kaltinamasis įvykio vietoje vartojo alkoholį.

Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad 15.04 val. liudytoja J. R., prieš tai sėdėjusi tarnybiniame automobilyje kalbėdama telefonu, iš jo išlipa ir atgal į įvykio vietą grįžta 15.07 val., eidama nuo dešinės namo pusės. Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo sustojęs įvažiavime dešiniau įvykio vietos, pareigūnė prie jo priėjo, jie kalbėjosi apie 5–10 min., o pokalbio metu pareigūnė liudytojui jau nurodė, kad automobilio vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas.

Šios aplinkybės, priešingai nei teigė kaltinamasis ir jo gynėjas, sudaro pagrindą spręsti, jog alkoholio kiekio matuokliu užfiksuotas kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio kiekio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą. Joks alkoholio vartojimo įvykio vietoje faktas iki jo neblaivumo patikrinimo abiem atvejais nebuvo fiksuotas. Nors pareigūnės kaltinamojo nepasiteiravo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, tačiau, kaip matyti iš aptartų duomenų, jo pirminis neblaivumo nustatymas buvo atliktas praėjus beveik 15 min. nuo pareigūnių atvykimo, iki to laiko iš esmės nepertraukiamai kaltinamąjį fiksuojant vaizdo kameromis. Nors pareigūnės iš tiesų nepakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė tiek savo atvykimo tikslą, tiek ir nepaklausė kaltinamojo, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją įvykio vietoje, akivaizdžiai neadekvatų, agresyvų kaltinamojo bei su juo buvusių asmenų elgesį, ši situacija objektyviai pagrindžiama ir nepaneigia jau aptartų aplinkybių esmės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad T. P. 2022 m. birželio 10 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). jam nustatytas 2,26 promilių girtumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis T. P., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą dėl tyčinių nusikaltimų, kuriuos įvykdė būdamas pilnametis).

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas 11 kartą, jis per penkerius metus daugybę kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, jam būdingas teisės pažeidimų apsvaigus nuo alkoholio darymo modelis. Šioje byloje jam taip pat nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris yra artimas sunkiam. Jis pakartotinai baustas, teistas dėl to, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, o 2017 m. baustas ir dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, kai ši teisė jam buvo atimta. Šiuo atveju būdamas neblaivus kaltinamasis taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas tam specialiosios teisės. Informacijos apie dalies jam administracinių nusižengimų byloje skirtų baudų sumokėjimą nėra, jis yra nedirbantis, jokia informacija, esanti byloje, nepatvirtina jo pozityvaus užimtumo turėjimo. Ankstesniais procesiniais sprendimais jam buvo skiriamos bausmės, kurios nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu (baudos, viešieji darbai laisvės apribojimas), taip pat ir terminuotas laisvės atėmimas, jam buvo taikyta probacija, dėl netinkamo jos vykdymo (administracinių nusižengimų darymo apsvaigus nuo alkoholio), jam buvo skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tai jo nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Jis pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, būdamas apsvaigęs, taip pat yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo vertinimu, jo elgesiui įtakos turi žalingas alkoholio vartojimas, tačiau duomenų, kad kaltinamasis savo kryptingais veiksmais siektų spęsti šią turim problemą, byloje nepateikta. Iš byloje surinktų duomenų, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo teistumus, sprendžiama, kad jo elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, kaltinamajam yra būdingas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Atsižvelgus į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiais skirtos bausmės nebuvo pakankami faktoriai, kurie galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo jo tolesnio nusikalstamumo, į tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, duomenų apie dalies jam skirtų administracinių nuobaudų įvykdymą (baudų sumokėjimą) byloje nėra, asmuo yra linkęs nusikalsti, kas didina jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, kitus jo asmenybę neigiamai apibūdinančius aptartus duomenis, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam tikslinga skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio arešto bausmę. Tuo bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

Minėta, kad T. P. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas 10 kartų. Už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, buvo baustas administracine tvarka, sistemingai daro viešosios tvarkos pažeidimus, nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), o jam nustatytas neblaivumo laipsnis artimas sunkiam. Anksčiau jam buvo skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat laisvės atėmimas, taikyta probacija, tačiau kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Tai patvirtina kaltinamojo polinkį nusikalsti ir nenorą keisti savo teisei priešingo elgesio.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę ir jo vykdomų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, konstatuojama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog T. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė dienos metu, esant intensyviam eismui keliuose, kartu su savimi svetimu pasiskolintu automobiliu gabendamas kitus asmenis ir tuo sukeldamas pavojų jų sveikatai ar netgi gyvybei, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 5 metams.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paimtas saugoti (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir prokuroro nutarimu grąžintus savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jos savininkui E. T., nenustačius, kad jam buvo žinoma apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus;

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Toyota“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra E. T.. Duomenų, kad jis žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog kaltinamasis vairuos ir tai darys būdamas neblaivus, jis teigė manęs, kad automobilį vairuos kita jam pažįstama patikimą įspūdį sudariusi moteris, kurią nurodė kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, E. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis minėtą automobilį 2 500 Eur įsigijo 2021 metais. Be to, ant jo kėbulo yra subraižymų, kurie galėtų mažinti jo vertę. Jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tokių E. T. teiginių. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota ir automobilio apžiūra, vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnė vaikščiodama aplink transporto priemonę ją fotografuoja, matyti, kad jokie ypatingai dideli automobilio apgadinimai nefiksuoti. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“, 2008 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 3820 Eur su PVM.

Pagrindo vertinti, kad ši nurodoma kaina yra akivaizdžiai neteisinga, per didelė ir jos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcingas, nėra. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina ši automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

- kompaktiniai diskai ir USB laikmena, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 49, 68, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos arešto bausmės atlikimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. P. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Toyota Prius“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 820 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paimtą saugoti (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir prokuroro nutarimu grąžintą savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos savininkui E. T..

- kompaktinius diskus ir USB laikmeną, esančius baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 49, 68, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.