Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio T. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos arešto bausmės atlikimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. P. nutarta išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Toyota Prius“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 820 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 10 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0242, patikros sertifikato Nr. 1679306. jam nustatytas 2,26 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų skundo turiniu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas plačiausiu aspektu, t. y. nuteistojo gynėjas nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prieštaraudamas nuosprendyje padarytoms teisinėms išvadoms, taip pat nesutinka su paskirta bausme bei tam tikrais baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo aspektais.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei parinko tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei adekvačią bei proporcingą bausmę, o skirdamas baudžiamojo poveikio priemones motyvavo savo procesinį sprendimą ir tinkamai taikė BK 68 ir 72 straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių visumos vertinimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas spręsti, kurie iš byloje suriktų duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei jais remiantis daro išvadas, taip pat vertina, ar surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmeniui inkriminuojama veika, turi visus tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

10. Apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo T. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nuteistąjį pripažindamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos patikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apygardos teismas nenustatė.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

14. Taip pat, pats nuteistasis sutiko ir su aplinkybe, kad įvykio dieną automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vairavo neblaivus, tačiau teigė, kad jo neblaivumas vairavimo momentu negalėjo viršyti 1,51 promiles, nes į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnėms ir aiškinantis automobilio vairavimo aplinkybes jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus iki jo neblaivumo patikrinimo ir tarp dviejų neblaivumo tikrinimo kartų, be to, savo rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis teigė alkoholį vartojęs ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse, t. y. 2022 m. birželio 9 d. Visgi, aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su šiuo esminiu apelianto skundo argumentu. Visų pirma, apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. P. rašytinius parodymus, pateiktus pirmosios instancijos teisme, patvirtina liudytojų G. T. ir A. B. parodymai. Teisėjų kolegijos manymu, šiais liudytojų parodymais apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nesivadovavo pagrįstai. Pastebėtina tai, kad dar tik atvykus policijos pareigūnėms ir aiškinantis įvykio aplinkybes, liudytojas A. B. buvo išsakęs frazę „nepagautas – ne vagis“, kas rodo, jog būdamas T. P. draugas, jis neabejotinai yra suinteresuotas duoti ne objektyvius, o palankius nuteistajam parodymus, tuo tarpu liudytojos G. T. parodymai taip pat nelaikytini patikimais, nes ji būdama T. P. draugė, kartu dalyvavusi aptariamuose įvykiuose, gali būti suinteresuota duoti nuteistajam naudingus parodymus. Be kita ko, šių liudytojų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, kurie leidžia daryti priešingas išvadas dėl T. P. alkoholio vartojimo momento. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs policijos pareigūnių nešiojamuoju vaizdo registratoriumi užfiksuotas aplinkybes, iš tiesų nuo policijos pareigūnių atvykimo momento iki pat pirmojo neblaivumo patikrinimo momento vaizdo įrašuose nematyti, kad T. P. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, taip pat šiuose vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad alkoholį T. P. būtų vartojęs tarp dviejų neblaivumo patikrinimų (1 t. b. l. 51–54). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas D. P. paaiškino, jog atvykęs į sesers butą, įvykio vietoje, automobilyje „Toyota Prius“, matė sėdinčius asmenis, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas teigė matęs, kaip automobilio vairuotojas, kurį jis identifikavo kaip T. P., gėrė sidrą iš žalios spalvos taros. Tai pamatęs jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, tuo tarpu automobilis „Toyota Prius“ kaip tik pradėjo judėti, o jis važiavo paskui šį automobilį iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir atgal (2 t., b. l. 31). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir įvykio vietos nuotraukų matyti, kad nuteistojo vairuoto automobilio „Toyota Prius“ salone jį apžiūrint policijos pareigūnei iš tiesų buvo rastos dvi tuščios alkoholinių grimų taros – 0,5 l talpos butelis su užrašu „Calsberg Pilsner“ bei 0,75 l talpos plastikinis butelis užrašu „Somersby Blackberry Sparkling Cider“ (1 t., b. l. 8–23). Nors ši aplinkybė tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent nuteistasis gėrė šiose talpose buvusius alkoholinius gėrimus, tačiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad liudytojas D. P. iš tiesų galėjo matyti, kad nuteistasis būtent prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus. Paminėtina, kad policijos pareigūnių nešiojamuoju vaizdo registratoriumi užfiksuotuose garso ir vaizdo įrašuose matyti tik tai, kad 15.14 val. asmenys pasiima maišelį buvusį automobilyje ir nusineša jį prie įvykio vietoje buvusių krūmų, tačiau skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje teisingai pažymima, jog vaizdo įrašuose neužfiksuotas nei T. P. alkoholio vartojimo faktas, nei tai, kad atvykus policijos pareigūnėms jis būtų laikęs ar nešiojęsis alkoholinius gėrimus.

16. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, apelianto skundo teiginiai, kad nuteistasis T. P. alkoholinius gėrimus vartojo po policijos pareigūnių atvykimo į įvykio vietą iki jo neblaivumo nustatymo ir tarp dviejų neblaivumo patikrinimų, yra nepagrįstas ir jį paneigia aukščiau aptarti duomenys. Nors skunde apeliantas nurodo, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas policijos pareigūnių, atvykusių į įvykio vietą, tarpusavio pokalbis, kurio metu buvo svarstoma tolimesnė įvykio fiksavimo eiga, nes joms atvykus asmenys „sėdi ir geria“, tačiau dar kartą pažymėtina, kad nuo pat policijos pareigūnių atvykimo įvykio vieta buvo fiksuojama jų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais, tuo tarpu vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota momento, kad nuteistasis rankose laikytų ir gertų alkoholinius gėrimus. Be kita ko, policijos pareigūnių tarpusavio pokalbis apie įvykio fiksavimo strategiją negali turėti įtakos priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes tai buvo tik pirminis policijos pareigūnių aplinkybių vertinimas, kuris vėliau nepasitvirtino.

17. Nuteistojo gynėjo skundo teiginys, kad tikrinant T. P. girtumą buvo pažeistos neblaivumo nustatymo taisyklės taip pat yra nepagrįstas, nes tiek iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, tiek iš byloje esančių policijos pareigūnių nešiojamaisiais vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad antrą kartą nuteistojo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus daugiau nei 15 min. po pirmojo tikrinimo (1 t., b. l. 46, 2 t., b. l. 69). Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmą kartą nuteistojo neblaivumas buvo tikrinamas 15.04 val., tuo tarpu antrąjį kartą – 15.21 val. Lyginant šį laiką su policijos pareigūnių nešiojamuoju vaizdo registratoriumi vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis matyti, kad vaizdo įraše matomas pirmojo neblaivumo tikrinimo laiko pradžios momentas – 15.03 val. ir antrojo neblaivumo tikrinimo pradžios momentas – 15.19 val. Taigi, apygardos teismui nekyla abejonių, kad nuteistajam neblaivumas buvo tikrinamas laikantis neblaivumo nustatymo tvarkos taisyklių, t. y. T. P. neblaivumas antrą kartą buvo tikrinamas praėjus daugiau nei 15 minučių nuo pirmojo patikrinimo. Taip pat nuteistojo gynėjas teigia, kad neblaivumo nustatymo akte neteisingai nurodyta, jog iki pirmojo neblaivumo patikrinimo alkoholį nuteistasis vartojo prieš 30 minučių, tačiau kaip pagrįstai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino prokuroras, pranešimas apie tai, kad T. P. vartoja alkoholinius gėrimus buvo gautas 14.36 val., tuo tarpu policijos pareigūnės į įvykio vietą atvyko 14.49 val. (1 t., b. l. 25), pirmasis neblaivumo patikrinimas buvo atliktas 15.04 val. Taigi, kadangi byloje esančių įrodymų visuma buvo paneigta nuteistojo ir jo gynėjo gynybinė versija, kad T. P. alkoholinius gėrimus vartojo ir į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnėms, sprendžiama, kad laikas, prieš kurį nuteistasis vartojo alkoholį neblaivumo nustatymo akte įvardintas teisingai.

19. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo medicinos eksperto G. A. Ch., apklausto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, duotais paaiškinimas ir be pagrindo nesivadovavo nuteistojo gynėjo pateikta teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią surašė teismo medicinos ekspertas P. P., tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad nors šių asmenų parodymai buvo įvardinti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir teismas juos vertino, tačiau apskritai jokių savo išdėstytų argumentų nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje negrindė nei vieno teismo medicinos eksperto paaiškinimais. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pagrįstai savo sprendimo negrindė nei vienais teismo medicinos eksperto paaiškinimais, nes teismo medicinos ekspertas P. P. konsultacinę specialisto išvadą iš esmės surašė remdamasis tokiomis aplinkybėmis, kurias jam nurodė būtent pats nuteistasis, kuris neabejotinai yra suinteresuotas šios baudžiamosios bylos baigtimi jam palankia linkme, tuo tarpu teismo medicinos ekspertas G. A. Ch. galėjo pateikti tik teorinį promilių skaičių, kuris nuteistajam galėjo būti nustatytas įvykio metu, teigdamas, kad neturint visų reikiamų duomenų, t. y. kada, kokį kiekį ir kokio alkoholio nuteistasis vartojo, jis neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti T. P. galimo alkoholio kiekio kraujyje išreikšto promilėmis. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos sprendimo savo padarytų teisinių išvadų nemotyvuoti nei vienais teismo medicinos eksperto paaiškinimais bei išvada.

20. Visi šie ir kiti skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašyti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo T. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai leido apylinkės teismui priimti teisėtą, motyvuotą bei pagrįstą sprendimą nuteistąjį pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistajam T. P. paskirtos bausmės

21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas nesutinka ir su T. P. paskirta bausme, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam ne tik parinko prie griežtą bausmę, tačiau ir nepagrįstai jos vykdymo neatidėjo.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

23. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

24. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. P. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad T. P. praeityje yra teistas vienuolika kartų, taip pat vieną kartą teistas ir užsienio valstybėje (1 t., b. l. 103–111), penkerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 112–127), nėra sumokėjęs didžiosios dalies jam paskirtų baudų, bei kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, ne vieną administracinį nusižengimą nuteistasis padarė būdamas neblaivus, kas lėmė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog teisei priešingus veiksmus nuteistasis daro sistemingai bei įtakojamas suvartoto alkoholio. Be kita ko, T. P. praeityje už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 126–127), o šią aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam buvo atimta ir jos jis nesusigrąžino įstatymų nustatyta tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, apie jo turimą darbo vietą jokių duomenų nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 129). Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino T. P. teistumus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nuteistasis iš savo ankstesnio neigiamai orientuoto elgesio nepasimokė, o teismų procesiniais sprendimais jam paskirtos bausmės ir nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir jis nusikalto pakartotinai. Tai būtent patvirtina, kad T. P. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o priešingai, jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė.

25. Be kita ko, T. P. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatytas vidutinis (2,26 promilių) neblaivumo laipsnis. Taip pat nuteistasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti, nes už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo baustas administracine tvarka Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu, ir jam buvo paskirta bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios nuteistasis nėra susigrąžinęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nuteistasis neblaivus vairuodamas automobilį, ignoravo galinčias kilti pasekmes, nors žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Toks nuteistojo elgesys rodo jo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą.

26. Aukštesnės instancijos teismas negali pritarti ir apelianto skundo argumentui, kad nuteistojo nesutikimas su dalimi jam kaltinime inkriminuotų aplinkybių (nustatytu didesniu nei 1,51 promilių neblaivumu), negali lemti arešto bausmės paskyrimo ir jos vykdymo neatidėjimo. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ir jo gynėjas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nesutiko būtent su vienu iš esminių BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos įrodinėtinu elementu – nustatyto neblaivumo dydžiu. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės – arešto vykdymo atidėjimo (ne)taikymo, vertino ne vien šią aplinkybę, tačiau būtent nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą – jo ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad T. P. transporto priemonę vairavo ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilį būdamas neblaivus vairavo ne pirmą kartą, tuo tarpu ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam paskirtos teik švelnesnės nei areštas, tiek griežtesnės bausmės jo teigiamiems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo. Tai, kad nuteistasis pateikė pažymą, jog kreipėsi į gydymo įstaigą dėl turimos priklausomybės alkoholiui (2 t., b. l. 164) šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo, nes nuteistasis iki šio laiko padarė eilę administracinių nusižengimų būdamas neblaivus, tuo tarpu pagalbos dėl turimos priklausomybės kreipėsi tik praėjus ilgam laiko tarpui nuo padarytų nusižengimų bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nei nuteistojo asmenybė, nei jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų, o jo elgesys dar gali būti koreguojamas prižiūrint Probacijos tarnybai.

27. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aptartų aplinkybių visumą, pateikė išsamius motyvus ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną griežčiausių – arešto bausmę ir nustatė jos maksimalų terminą. Šiuo atveju nuteistajam nėra pagrindo paskirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ar atidėti jos vykdymą, nes tik realiai atliekama arešto bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų

29. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas be kita ko, gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (suvestinė įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Vertinant ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, teik į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kuomet vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, prevenciniais tikslais paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

30. Šiuo atveju priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatydamas specialiosios teisės vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones pakankamai ilgam terminui tokį savo sprendimą motyvavo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis būdamas neblaivus automobilį vairavo mieste, dienos metu, esant intensyviam eismui. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonė nuteistajam nepriklausė nuosavybės teise, o buvo pasiskolinta, be kita ko, vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su savimi jis vežė ir kitus asmenis, todėl tokiu būdu kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Kaip jau ne kartą minėta, nuteistasis už vairavimą esant neblaiviam jau buvo baustas administracine tvarka, tačiau iš tokio savo elgesio nepasimokė, o teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinęs, todėl automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti.

31. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir kaltininkui suketi tam tikras neigiamas pasekmes, kurios paskatintų jį daugiau nenusikalsti, tuo tarpu tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, nes tai yra natūralus teisei priešingo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti tai įtvirtinant įstatymuose. Taigi, įvertinus visas šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. P. pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei nustatė tinkamą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų

33. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius, pakankamus ir motyvuotus argumentus, parinkdamas šiai teisinei situacijai tinkamą turto konfiskavimo pobūdį bei nustatydamas jo dydį. Visų pirma paminėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, jog automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nutarta iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą įvertinus tai, kad automobilis Toyota Prius“ nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – E. T. (1 t., b. l. 69).

35. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. T. nurodė, kad automobilį „Toyota Prius“ įsigijo už 2 500 Eur, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad automobilis buvo pirktas būtent už tokią liudytojo nurodytą pinigų sumą. Be kita ko, nesutikdamas su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma, apeliantas tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė neproporcingai didelę iš esmės nepateikdamas jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši suma galėtų būti kitokia. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydis – 3 820 Eur, buvo nustatytas įvertinus VšĮ „Emprekis“ pateiktą vidutinės transporto priemonės kainą Lietuvoje (1 t., b. l. 70), kas atitinka kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką sprendžiant konfiskuotino turto vertės nustatymo klausimą. Jokių kitų reikšmingų duomenų, patvirtinančių konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, vertės sumažėjimą arba padidėjimą byloje nebuvo nustatyta.

36. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistajam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, nuteistasis yra darbingo amžiaus, todėl atlikus paskirtąją bausmę turės galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas bei sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų šeimą, išlaikytinių ar kitų finansinių įsipareigojimų be jam paskirtų ir nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus.

37. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus pirmosios instancijos teismo pateiktus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymo motyvus, apygardos teismo vertinimu, nustatyta konfiskuotino turto vertė nėra neproporcingai didelė ar neteisinga, todėl apelianto skundas atmestinas ir šioje dalyje.

38. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirdamas arešto bausmę nuteistajam ir išaiškindamas bausmės atlikimo tvarką nurodė, kad arešto bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje, o bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo faktinio T. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

39. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgiant į BVK 30 straipsnio 2 dalies kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga, tuo tarpu konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 23 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, BVK 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą, o nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).

40. Įvertinus šį aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, kad apylinkės teismas nuteistajam netinkamai išaiškino arešto bausmės atlikimo tvarką. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistasis asmuo nėra suimtas, kaip šioje teisinėje situacijoje, bausmės pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai nuteistasis savanoriškai prisistato į konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga ir faktiškai pradeda atlikinėti arešto bausmę, arba jei nuteistasis savarankiškai neprisistato į bausmės atlikimo vietą, nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pasikeitus bausmių vykdymo teisiniam reguliavimui pataisos įstaigos, kaip arešto bausmės atlikimo vietos terminas yra nebevartojamas.

41. Atsižvelgiant į tai apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje patikslinamas iš rezoliucinės dalies pašalinant neteisingai įvardintą arešto bausmės atlikimo tvarką ir nuteistajam iš naujo išaiškinant paskirtosios arešto bausmės atlikimo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti arešto bausmės atlikimo tvarkos išaiškinimą – „Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.“ ir nustatyti, kad:

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs T. P. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio T. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti T. P., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas kaunas@kalejimai.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.