Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą skolininkui V. B. ir suinteresuotiems asmenims S. B. bei antstoliui T. U. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išieškotoja prašo nustatyti, kad skolininkui V. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. B. gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, ar ateityje būsiančių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ naudai. Išieškotoja nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ naudai yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B., pagal vykdomuosius raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotoja gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti.

Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų apie skolininko ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas bei iš antstolio T. U. gautos vykdomosios bylos pagal vykdomuosius raštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 795 Lt (230,25 Eur) skolos, 58,88 Lt (17,05 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt (4,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101,46 Eur skolos, 36,20 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 3 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (buvusi Lindorff Oy, veikianti per Lindorff Oy filialą). Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė S. B. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su S. B., nustatymo.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo S. B. nurodė, kad ji su skolininku kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda. Ji yra pateikusi prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl privalomosios mediacijos, kadangi kitu būdu nėra galimybės nutraukti santuokos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkas V. B. ir suinteresuotas asmuo S. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Taip pat byloje pateiktas prašymas dėl privalomosios mediacijos vykdymo dėl santuokos nutraukimo, bendro sutuoktinių turto padalijimo, bendrų sutuoktinių skolų mokėjimo klausimo išsprendimo.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010).

Pagal CPK 667 straipsnį pagal paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp skolininko V. B. ir suinteresuoto asmens S. B. nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Tai, kad sutuoktiniai S. B. ir V. B. gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-559-796/2019). Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytų lygių sutuoktinių dalių, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui V. B. geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės S. B. gaunamų pajamų iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų jam prilygintų išmokų.

Grąžinti antstoliui T. U. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.