- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-1747-392/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo, trečiasis asmuo (kreditorius) akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės T. M. ir atsakovo T. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono sav. Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo T. M. palikti pavardę „M.“; nustatyti vaikų N. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su motina T. M.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. M. mokamą išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant T. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. M. mokamą išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant T. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos mėnesio 31 d. 2 500 Eur; padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad visas prievoles, kylančias iš 2018 m. liepos 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. VART-18-22397 vykdys ieškovė; pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018 m. liepos 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-22397 solidariąja bendraskolių T. M. ir T. M. prievole kreditoriui iki šios prievolės pilno įvykdymo; priteisti atsakovui iš ieškovės 681,19 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnės vertės turto dalį; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: televizorių (vertė santuokos nutraukimo metu 130 Eur) ir siurblį (vertė santuokos nutraukimo metu 50 Eur), o atsakovui iš ieškovės priteisti 90,00 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnės vertės turto dalį; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybes teise kilnojamuosius daiktus: prieškambario spintą 1 (vertė santuokos nutraukimo metu - 100 Eur), prieškambario spintą 2 (vertė santuokos nutraukimo metu - 50 Eur), elektrinę viryklę (vertė santuokos nutraukimo metu - 500 Eur), šaldiklį (vertė santuokos nutraukimo metu - 200 Eur), skalbimo mašiną (vertė santuokos nutraukimo metu - 300 Eur), spintą (vertė santuokos nutraukimo metu - 100 Eur), minkštą kampą (vertė santuokos nutraukimo metu - 200 Eur), sekciją (vertė santuokos nutraukimo metu - 150 Eur); priteisti ieškovei iš atsakovo pusę atsakovui priteisto kilnojamojo turto vertės dydžio piniginę kompensaciją - 800 Eur; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybes teise automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo pusę automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės piniginę kompensaciją, sudarančią 800 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 metų rugsėjo mėnesį šalių santykiai pablogėjo, kai ieškovė sužinojo apie atsakovo neištikimybės faktą. Tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nustojo rūpintis šeima. Iš gaunamų pajamų atsakovas apmokėdavo tik komunalinius mokesčius už būstą, o likusią savo pajamų dalį pradėjo naudoti tik savo poreikių tenkinimui, t. y. atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė 2020 m. vasario mėnesio pradžioje nusprendė kartu su nepilnamečiais vaikais išsikraustyti ir gyventi atskirai. Todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis). Santuokos metu sutuoktiniai su vaikais ir ieškovės dukra iš pirmos santuokos gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovo motinai. Sutuoktiniai šiame bute atliko buto einamąjį remontą, nupirko baldus ir buitinę techniką. Santuokos metu visi pirkimai buvo atlikti bendromis lėšomis. 2018 m. liepos 20 d. sutuoktiniai ir AB „Šiaulių bankas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-223977, kuria sutuoktiniams buvo suteiktas 3 500 Eur dydžio vartojimo kreditas šeimos namų ūkio poreikiams, kredito terminas - 36 mėn., t. y. galutinė kredito grąžinimo diena 2021 m. liepos 20 d. Už suteiktą vartojimo kreditą šalys šeimos poreikių tenkinimui įsigijo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė šiuo metu yra 2 700 Eur. Šiam momentui likę grąžinti 1263,94 Eur kredito ir 73,68 Eur palūkanų, iš viso 1337,62 Eur. Pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. VART-18-22397 specialiąsias sąlygas ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai. Santuokos metu sutuoktiniai taip pat įsigijo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. gamybos, rinkos vertė šiuo metu 1 600 Eur. Kadangi ieškovė gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika, ieškovė mano, kad teisingiausia būtų visus kilnojamuosius daiktus, išskyrus televizorių ir siurblį, priteisti atsakovui, o jai priteisti kompensaciją už atsakovui liekančius didesnės vertės daiktus, bei kiekvienai iš šalių priteisti po tą automobilį, kuriuo kiekviena iš šalių naudojasi. Kadangi pagal 2018 m. liepos 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-I8-22397 ir po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas atsako solidariai, tačiau transporto priemonę, kuri buvo įsigyta už šį kreditą, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisus ieškovei, tikslinga nustatyti, kad likusią neišmokėtą kredito dalį kreditoriui pagal pirmiau minėtą kredito sutartį joje nustatytomis sąlygomis po santuokos nutraukimo įvykdys ieškovė asmeniškai iš savo lėšų. Nepilnamečiai vaikai N. ir E. turi glaudų ryšį su ieškove, ieškovė turi galimybę pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams: nuomojasi 2 kambarių butą, kuris yra įrengtas ir jame yra užtikrinami visi būtini nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė neriboja atsakovo galimybių bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tarp šalių nėra ginčų dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais, todėl konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatytina. Atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio neskyrė pinigų vaikų išlaikymui. Tik 2020 m. vasario mėnesį atsakovas pavedimu sumokėjo 200 Eur, 2020 m. kovo 23 d. sumokėjo 200 Eur, 2020 m. gegužės 4 d. sumokėjo 200 Eur, 2020 m. gegužės 13 d. sumokėjo 300 Eur, 2020 m. gegužės 20 d. sumokėjo 300 Eur, 2020 m. birželio 19 d. sumokėjo 300 Eur, 2020 m. liepos 14 d. sumokėjo 200 Eur. Iš viso atsakovas laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnamečių vaikų išlaikymui sumokėjo 1 900 Eur. Ieškovė dirba, gaunamos pajamos svyruoja nuo 854 iki 1 048 Eur per mėnesį, ieškovė nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto neturi, be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį - 9 metų dukrą E. B.. Siekiant užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams ieškovė nuomojasi butą, kurio nuoma 350 Eur, taip pat turi sumokėti apie 750 Eur mokesčių, susijusių su būsto išlaikymu. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi visas galimybes dirbti pastovų darbą ir gauti nuolatines pajamas, kurios leistų teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris užtikrintųjų minimalių poreikių patenkinimą. Sutuoktinių sūnūs yra mažamečiai, lanko darželį, specialiųjų poreikių neturi. Siekiant užtikrini būtinų nepilnamečių sūnų poreikius ieškovė išleidžia po 400 Eur. kiekvienam nepilnamečiam sūnui. Šios lėšos skiriamos būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams sumokėti, apmokėti už darželio lankymą, maistui ir rūbams įsigyti, vaistams ir vitaminams, taip pat šios lėšos skiriamos transporto išlaidoms: degalams, automobilio techninei priežiūrai ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokoms sumokėti. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui neviršija ½ minimalios mėnesinės algos. Todėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. M. ir E. M. priteistinas išlaikymas, mokamas po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2020 m. liepos mėn.), kuris sudaro 2 500 Eur. Išlaikymo iš sutuoktinio ieškovė neprašo, nes yra sveika ir darbinga.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad santuoka nutrauktina ne dėl atsakovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovės išdėstytos faktinės su santuokos iširimu susijusios aplinkybės neatitinka tikrovės. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad būtent ieškovė bendravo/bendrauja su asmeniu, kuris dirbo/dirba toje pačioje įmonėje kaip ir ji, t. y. ne atsakovas, o ieškovė buvo neištikima. Be to, neatitinka gyvenimo skyriumi pradžios data, nes faktiškai su ieškove jiedu skyrium gyvena tik nuo 2020 m. vasario 7 d., t. y. nuo tada, kai ieškovė vienašališkai nusprendė palikti šeimą. Atsakovas tiek šalims gyvenant kartu, tiek skyrium, visada rūpinosi šeimos gerove, mokėjo ne tik už komunalines paslaugas, bet ir dengė prisiimtus kreditinius įsipareigojimus, kurie buvo prisiimami šeimos interesais įgyjant namų apyvokos daiktus, transporto priemonę. Atsakovas išlaikymą vaikams teikė ir teikia, su jais nuolat bendrauja, jiems sergant juos slaugydavo. Dėl pavardės nutraukus santuoką, ginčo nėra. Dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo reikalavimas nėra pareikštas, ginčo dėl to nėra. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra. Su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sutiktina iš dalies. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms. Iš esmės tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinė padėtis yra vienoda, ieškovės padėtis yra netgi geresnė, nes jos gaunamos pajamos didesnės. Ieškovė taip pat gauna vaikams skirtas kasmėnesines išmokas vaikams (po 100 Eur, nes turi dar dukrą iš kitos santuokos). Vaikams atsakovas teikia išlaikymą po 150 Eur kiekvienam iš jų. Todėl įvertinus atsakovo ir išmokų pavidalu gautas vaikams lėšas, jų suma yra 500 Eur (300 Eur atsakovo ir 200 Eur valstybės mokama išmoka). Šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi, lanko ugdymo įstaigą. Atsakovas, kaip ir ieškovė, neturi nekilnojamojo turto, turi automobilį, kurio vertė mažesnė, nei ieškovės, jos pajamos taip pat didesnės. Atsakovas neginčija ieškovės tiksliai suskaičiuoto išlaidų dydžio, t. y. po 400,00 Eur kiekvienam nepilnamečiam sūnui, tačiau iš šios sumos atėmus valstybės skiriamą išmoką, suma, kuria turi dengti tėvai yra 300 Eur, kas reiškia, jog atsakovo mokama 150 Eur suma yra tinkama ir teisinga, todėl ir po santuokos nutraukimo iš atsakovo turėtų būti priteista po 150 Eur kiekvienam vaikui periodinių kasmėnesinių išmokų. Atsakovo įsitikinimu, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Šalys skyrium gyvena tik nuo 2020 m. vasario 7 d., o gyvenimo skyrium laikotarpiu atsakovas vaikams išlaikymą teikė ir teikia jį toliau. Kadangi kol kas didelių problemų dėl bendravimo nekyla, todėl nebūtina nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo sutiktina iš dalies, nes ieškinyje nurodytas teisingas santuokos metu įgyto turto sąrašas, tačiau neteisingai nurodytos turto vertės. Galimai automobilio Opel Zafira vertė yra 2 700 Eur, tačiau iš šios vertės ieškovė nepagrįstai atima nesumokėtų lizingo įmokų likutį. Prievolė nėra modifikuojama, atsakovui iki pilno įsipareigojimų įvykdymo išlieka pareiga būti solidariai atsakingam už šios prievolės įvykdymą. Automobilio Skoda Octavia vertė yra nurodoma nepagrįstai didelė. Realiai šio automobilio vertė gali būti 750 – 1 300 Eur. Dėl to, kad atsakovui būtų paskirtas automobilis Skoda Octavia, o ieškovei - Opel Zafira, ginčo nėra, tačiau ieškovės nurodoma mokėtina atsakovui piniginė kompensacija apskaičiuota neteisingai, taip pat nėra pagrindo sutikti su nurodomomis elektrinės viryklės, šaldiklio, skalbimo mašinos kainomis. Ieškovė nurodo naujų daiktų kainas, nors daiktai jau yra naudoti. Taip pat nesutiktina, kad visi kilnojamieji daiktai atitektų atsakovui, o jis turėtų išmokėti ieškovei jos pageidaujamą piniginę kompensaciją. Ieškinyje nurodyti dalintini kilnojamieji daiktai (prieš tai nustačius tikrąją jų vertę) gali ir turi būti padalinti natūra, taip išvengiant vieno iš sutuoktinio pranašumo prieš kitą nepagrįstai sukuriant piniginio pobūdžio prievolę, tik nesant galimybės padalinti turtą natūra, galima spręsti dėl būtinumo priteisti piniginę kompensaciją.
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti tam, kad nepilnamečių vaikų N. ir E. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaikų poreikiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės T. M. (iki santuokos įregistravimo – B.) ir atsakovo T. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono sav. Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 145, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei T. M. paliko santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „M.“, atsakovui T. M. paliko jo prigimtinę pavardę – „M.“. Nustatė nepilnamečių vaikų N. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su motina T. M. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su nepilnamečiais vaikais N. M. ir E. M. bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M. ir E. M. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. liepos 17 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipė vykdyti skubiai. Skolinę prievolę kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018 m. liepos 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-22397 po santuokos nutraukimo pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 312,50 Eur vertės. Priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią brangesnę transporto priemonę 693,75 Eur sumoje. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: televizorių, siurblį, skalbimo mašiną ir dvi prieškambario spintas. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: prieškambario spintą, elektrinę viryklę, šaldiklį, spintą, minkštą kampą, sekciją. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 898,30 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 399 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 81 Eur žyminio mokesčio nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą. Priteisė iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą po 3,52 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi abi šalys yra pakankamai jauni, sveiki, darbingo amžiaus, teismas išlaikymo vienam iš kito nepriteisė. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių vaikų E. M. ir N. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.
6. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgęs į kiekvieno iš jų turtinę padėtį, sutiko su atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad iš ieškovės nurodomos 400 Eur sumos turi būti atimama valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą mokama išmoka ir gauta suma padalinama iš dviejų, todėl, vertindamas tai, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kurie neturi specialių poreikių, šalių turtinė padėtis leidžia jiems skirti tokias sumas nepilnamečių vaikų išlaikymui, tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 150 Eur kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
7. Nurodė, kad ieškovei reiškiant reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu (ieškovė ieškiniu prašo jai iš ieškovo priteisti 2 500 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą), sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet jau įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus už vieną iš tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio realias išlaidas ji patyrė per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. vykdydama ir už atsakovą prievolę išlaikyti jų nepilnamečius vaikus, be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2020 m. vasario 7 d., į bylą pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina jo teiginius dėl pirkinių pirkimo ir sąskaitų apmokėjimo ginčo laikotarpiu, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo ir jį atmetė, kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018 m. liepos 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-22397 yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažino jį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Visus kilnojamuosius daiktus tarp šalių padalijo natūra nepriteisiant kompensacijų.
9. Santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą padalino lygiomis dalimis, t. y. po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę Opel Zafira, 2700 Eur vertės, o atsakovui - transporto priemonę Skoda Octavia, 1312,50 Eur vertės. Kadangi ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko didesnės vertės privalomo registruoti kilnojamojo turto dalis, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės 693,75 Eur kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią brangesnę transporto priemonę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) T. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M. ir E. M. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. liepos 17 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovo 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 17 d. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas nustatančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui nesirėmė byloje esančiais įrodymais, nevertino kokio dydžio išlaidos yra reikalingos išlaikyti nepilnamečiams vaikams, nevertino aplinkybės kokia apimtimi atsakovas dalyvauja nepilnamečių vaikų priežiūroje.
10.2. Apeliantė kreipdamasi su ieškiniu į teismą prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Eur kiekvienam nepilnamečiui sūnui. Ieškinyje nurodė, kad vaikų išlaikymui išleidžia po 400 Eur kiekvienam vaikui ir tokia suma yra reikalinga būtiniems sūnų poreikiams patenkinti. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotos lėšos reikalingos vaikų poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui, užsiėmimams reikalingiems lavinti nepilnamečių vaikų gabumus. Teismui pateikė nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų apskaičiavimo lentelę, kurios pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Pagal šią lentelę, abiem nepilnamečiams sūnums per mėnesį reikalinga apie 947,22 Eur, arba 473,61 Eur kiekvienam vaikui. Į šias išlaidas, šalia išlaidų skirtų maistui, rūbams, higienos priemonėms, būsto nuomai, vaistams ir vitaminams, yra įskaičiuotos išlaidos susijusios su nepilnamečių dviejų vaikų asmenybės ugdymu, t. y. išlaidos skirtos vaikų lavinimui (knygos, lavinamieji žaislai, planšetinis kompiuteris žaidimams) 40 Eur, bilietai į spektaklius, kiną, žaidimų kambarius – 11,25 Eur, vaikų gimtadieniai – 8,33 Eur, vaikų apgyvendinimas prie jūros – 8,33 Eur, sporto būrelis darželyje 30 Eur, vasaros išvykos 16,67 Eur. Šių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų apskaičiavimo ir būtinumo atsakovas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė. Atsakovui teikiant ieškovės prašomą priteisti 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui būtų sudarytos sąlygos pilnaverčiam vaikų ugdymui ir vystymuisi. Iš lėšų reikalingų vaikų išlaikymui atėmus pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas, kiekvienam nepilnamečiui sūnui po 111,20 Eur, kiekviena iš šalių turėtų prisidėti prie išlaikymo ne mažesne nei 181,15 Eur suma kiekvienam vaikui (947 Eur - 222,4 Eur / 2).
10.3. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui, iš atsakovo turi būti priteistas 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. vasario mėnesio. Atsakovas laikotarpyje nuo 2020 m. vasario iki ieškinio pateikimo t. y. 2020 m. liepos 17 d. sumokėjo 1 700 Eur. Tuo tarpu atveju, jeigu atsakovas turėtų teikti išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas turėjo ieškovei per laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. liepos mėnesio sumokėti – 2 400 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsakovas T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog vienam vaikui išlaikyti reikalinga 400 Eur suma mėnesiui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 400 Eur suma reikalinga tik būtiniems vaiko poreikiams, o kitiems papildomiems poreikiams reikia daugiau. Tačiau kiek konkrečiai ir kokiems poreikiams neaišku. Be to, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu tokie reikalavimai nebuvo pareikšti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas pareigas tarp tėvų, visiškai teisingai laikė, jog pareiga išlaikyti vaikus abiem tėvams tenka vienoda ir nustatė, kad iš ieškovės nurodytos reikalingos vaikui išlaikyti sumos atėmus gaunamą išmoką, iš atsakovo priteistina 150 Eur suma. Pažymėjo, kad ieškovė reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, buvo nesąžininga, nes ieškinyje nurodė, jog išlaikymas nebuvo teikiamas ir šalys gyveno skyrium nuo 2019 m. rugsėjo mėn., o bylos nagrinėjimo metu sutiko su atsakovo pozicija, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2020 m. vasario 7 d. Net ir gyvenimo skyrium laikotarpiu atsakovas teikė vaikams išlaikymą, apmokėjo įvairias su šeimos reikalais susijusias sąskaitas, vykdė bendrus kreditinius įsipareigojimus. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo teikiamas išlaikymas buvo per mažas ir šias vaikų išlaidas padengė tik ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija vaikams priteisto išlaikymo dydį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė byloje esančiais įrodymais, nevertino kokio dydžio išlaidos yra reikalingos išlaikyti nepilnamečiams vaikams, nevertino aplinkybės kokia apimtimi atsakovas dalyvauja nepilnamečių vaikų priežiūroje, todėl neteisingai nustatė nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
15. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
16. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertino vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius.
17. Apeliantė nurodo, kad kreipdamasi į teismą prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui, tokia suma yra reikalinga būtiniems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotos lėšos reikalingos vaikų poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui, užsiėmimams reikalingiems lavinti nepilnamečių vaikų gabumus. Atsakovui teikiant ieškovės prašomą priteisti 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui būtų sudarytos sąlygos pilnaverčiam vaikų ugdymui ir vystymuisi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia po 400 Eur, iš valstybės gauna po 111 Eur išmokų kiekvienam vaikui, pagrįstai iš ieškovės nurodytos sumos atėmė iš valstybės gaunamą išmoką, gautą sumą padalino iš dviejų ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur. Ieškovė nurodydama išlaidas reikalingas vaikų lavinimui, laisvalaikiui, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties niekaip nepagrindė, todėl šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekeitė reikalavimo dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nenurodė, jog reikalinga didesnė suma nei 400 Eur, tuo tarpu apeliaciniame skunde jau nurodo, kad kiekvienam vaikui reikalinga 473,61 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia.
18. Apeliantė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui, iš atsakovo turi būti priteistas 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio nepakeitė, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 430 Eur išlaidų. Ši suma priteistina iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. M. 430 Eur bylinėjimosi išlaidų T. M..