- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- A-843-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03316-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Žemaitijos visuomenės parlamento, K. S., Žemaitijos visuomenės parlamentas Lietuvos valstybė , atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento ir K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento ir K. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai Žemaitijos visuomenės parlamentas ir K. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovas), pareiškėjo K. S. naudai 196 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo Žemaitijos visuomenės parlamento naudai – 20 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodė, kad Aplinkos ministerija nepagrįstai atsisako išbraukti Skuodo rajono Šauklių vidaus vandens telkinius iš Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo. Reikalavimą atlyginti žalą grindė tuo, kad piktybiškai nevykdomas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-5539-580/2015, kuriuo Žemaitijos visuomenės parlamento skundas buvo tenkintas. Į teismą buvo kreiptasi su reikalavimu įpareigoti Aplinkos ministeriją išbraukti Šauklių tvenkinius iš Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, į kurį jie buvo įtraukti per klaidą. Paaiškino, kad buvusiai paveldėtojai P. V. nuosavybės teisės atkurtos tik į 15 ha žemės, liko negrąžinta 10,8 ha tvenkinių; šiuo metu 25 ha dydžio nuosavybė priklauso dabartiniams paveldėtojams G. S. ir R. P. Pareiškėjai teigė, kad valstybė užgrobė atkurtą nuosavybę, jos neprižiūri, bet ir nepagrįstai neperduoda jos teisėtiems savininkams, nors Ministras Pirmininkas dar 2014 m. liepos 9 d. bei 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo nurodęs atsakovui pakeisti teisės aktus, išbraukti Šauklių tvenkinius iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo, tačiau tai nebuvo atlikta. Pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra pateikusi išvadą, jog šie tvenkiniai netekę ekologinės svarbos, tačiau šis raštas taip pat buvo ignoruojamas. Pabrėžė, kad Valstybė tvenkinių neprižiūri, jais rūpinasi pareiškėjas K. S. Kadangi atsakovas vengia priimti sprendimus, būtina ginti viešą interesą ir atlyginti pareiškėjams turtinę bei neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjai nepagrindžia, kokių teisės aktų reikalavimai ir kokiu būdu buvo pažeisti, kaip pasireiškė atsakovo nekompetencija, pareigų neatlikimas, neveikimas. Pažymėjo, kad Vyriausybės kancleris, vykdydamas Ministro Pirmininko pavedimą, 2014 m. liepos 9 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir prireikus pateikti teisės aktų pakeitimo projektus. Ministerija išnagrinėjo prašymą ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo K. S., kad nurodyti vandens telkiniai atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto įtvirtintus kriterijus, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vandens telkiniams, todėl nėra pagrindo jų išbraukti iš atitinkamo sąrašo. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Vyriausybės kancleris, vykdydamas Ministro Pirmininko pavedimą, prašė apsvarstyti klausimą dėl Šauklių vandens telkinių išbraukimo iš Valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo ir, priėmus teigiamą sprendimą, pateikti Vyriausybei sprendimo projektą. Įvertinusi kanclerio siųstus dokumentus, Aplinkos ministerija 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu pakartotinai informavo K. S. ir Vyriausybės kanceliariją, kad nėra pagrindo keisti Šauklių tvenkinių statuso. Nurodė, jog priešingai, nei teigia pareiškėjai, Ministras Pirmininkas neįpareigojo šių tvenkinių išbraukti iš atitinkamo sąrašo, bet pavedė išnagrinėti prašymą ir apsvarstyti klausimą. Paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos apraše įtvirtinta, kad būtent Aplinkos ministerija yra kompetentinga institucija, gavusi asmens prašymą, įvertinti, ar telkinys atitinka nustatytus kriterijus. Todėl atsižvelgti į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Salantų regioninio parko direkcijos siūlymus ar rekomendacijas neprivaloma. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5539-580/2015 įpareigojo Aplinkos ministeriją išnagrinėti skundus, o ne pakeisti ginčo vandens telkinių statusą. Atsakovas šį teismo įpareigojimą įvykdė 2015 m. gegužės 25 d. raštu. Pabrėžė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos žalos, negrindė jos dydžio ar atsiradimo faktų. Neįrodytos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl žala pareiškėjams negali būti priteista.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų Žemaitijos visuomenės parlamento ir K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas atlyginti pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjai grindžia neteisėtu Aplinkos ministerijos atsisakymu išbraukti Šauklių tvenkinius iš Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, ir vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjai žalos atsiradimą grindžia tuo, jog Aplinkos ministerija atsisako panaikinti Šauklių tvenkinių valstybinės reikšmės statusą, nevykdo tiesioginių Vyriausybės nurodymų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo įpareigojimo.
Teismas rėmėsi Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kokie vandens telkiniai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, bei to paties straipsnio 2 dalimi, apibrėžiančia kriterijus, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams.
Teismas taip pat atsižvelgė į Paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1845 (toliau – Aprašas), 2, 4 ir 7 punktus, kuriuose nustatyta Vyriausybės nutarimo dėl vandens telkinio įrašymo į sąrašą, išbraukimo iš sąrašo projekto rengimo ir derinimo tvarka.
Pažymėjo, kad Šauklių tvenkiniai į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotus įtraukti Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. Nr. 22 (aktuali redakcija 2003 m. spalio 14 d. Nr. 1268). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad dėl šių tvenkinių statuso pakeitimo pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri yra kompetentinga institucija pradėti atitinkamą procedūrą šiuo klausimu. Procedūra nepradėta ir nutarimo projektas Vyriausybei neteiktas, konstatavus, kad Šauklių tvenkiniai atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintus paviršinių vandens telkinių, priskiriamų valstybinės reikšmės vandens telkiniams, kriterijus. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Aplinkos ministeriją išbraukti šiuos vandens telkinius iš nurodyto sąrašo, jau buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-5539-580/2015, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti Žemaitijos visuomenės parlamento prašymą dėl Šauklių tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo. Teismas nustatė, kad Aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. (19-1)-D8-5874 patvirtina, jog Vyriausybės kanclerio 2014 m. liepos 9 d. įpareigojimas buvo įvykdytas, todėl konstatavo, kad dar kartą įpareigoti vykdyti šį pavedimą nėra pagrindo ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Teismas šiame sprendime taip pat pabrėžė, kad teisės aktai nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl to, kad Aplinkos ministerija atsisako parengti Vyriausybės nutarimo projektą jos kompetencijai priskirtu klausimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad įpareigojimas išbraukti Šauklių tvenkinius iš valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašo Vyriausybės kanclerio 2014 m. liepos 9 d. rašte Aplinkos ministerijai nebuvo nustatytas. Atsižvelgęs į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių jau yra priimtas teismo sprendimas, teismas šio klausimo šioje byloje nenagrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad 2015 m. balandžio 7 d. teismo sprendimu, tenkinant skundą, Aplinkos ministerija buvo įpareigota išbraukti Šauklių tvenkinius iš atitinkamo sąrašo. Dar kartą pabrėžė, kad Aplinkos ministerija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Žemaitijos visuomenės parlamento prašymą aptartuoju klausimu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia įpareigojimo priimti konkretų sprendimą. Aplinkos ministerija 2015 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (19-1)-D8-3970 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ginčo tvenkiniai patenka į Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinį, šie vandens telkiniai atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto kriterijus, juos išbraukti iš Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo galima būtų tik pakeitus teritorijos naudojimo paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą, 2015 m. liepos 29 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-1025-662/2015, konstatavo, kad anksčiau aptartas Aplinkos ministerijos rašto turinys patvirtina, jog ši institucija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą įvykdė, o tai, jog pareiškėjo netenkina Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (19-1)-D8-3970 turinys, nereiškia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas (t. y. sprendimo rezoliucinėje dalyje Aplinkos ministerijai suformuluoti įpareigojimai) nėra įvykdytas ar yra įvykdytas netinkamai. Pareiškėjai šio Aplinkos ministerijos sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl Šauklių tvenkinių valstybinės reikšmės statuso pakeitimo yra Aplinkos ministerijos išnagrinėtas, šį klausimą atsakovas sprendė teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad galimybė ginčyti institucijos atsisakymą parengti teisės akto projektą tam tikru klausimu teisės aktuose nenumatyta, o įpareigojimas išbraukti ginčo tvenkinius iš atitinkamo sąrašo nebuvo teiktas.
Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Konstatavo, jog neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, turtinė ir neturtinė žala negali būti priteisiama.
III.
Pareiškėjai Žemaitijos visuomenės parlamentas ir K. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, grubiai pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė klaidingą sprendimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai suprato bylos esmę, tačiau bylą išnagrinėjo būdamas ne tos sudėties, neįvertinęs esminių byloje esančių įrodymų, iš anksto turėdamas šališką nuomonę, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas.
Pažymi, kad teismo sprendimą pasirašė teisėjai Jolita Rasiukevičienė ir Henrikas Sadauskas, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, kas, pareiškėjų vertinimu, sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, jog pareiškėjai nepagrindžia, kokių teisės aktų reikalavimai ir kokiu būdu buvo pažeisti, kaip pasireiškė nekompetencija, pareigų neatlikimas, neveikimas. Pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus įrodymus.
Nurodo, kad pareiškėjai 2014 m. balandžio 7 d. laimėjo bylą dėl Šauklių tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sarašų, nes tvenkiniai buvo iškasti sovietmečiu, pareiškėjams priklausiusiose privačiose ganyklose, kas patvirtina, jog Šauklių tvenkiniai nebuvo įtraukti į valstybinės reikšmės telkinių sąrašą. Būtent dėl šios priežasties buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę su visais ganyklose buvusiais tvenkiniais.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, byloje esantys dokumentai pagrindžia nekompetentingą aplinkos ministro veiklą, „piktybinį atsirašinėjimą“, „Ministro pirmininko ir Kanclerio nurodymų nevykdymą“ bei „2015 m. balandžio 7 d. teismo sprendimo nevykdymą“, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas buvo įvykdytas.
Pažymi, kad užvaldyta privati nuosavybė nebuvo grąžinta, o tvenkiniai nebuvo išbraukti iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo. Taip pat nebuvo išduoti jokie dokumentai suteikiantys teisę įteisinti nuosavybę Registrų centre.
Nurodo, jog prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrindimas buvo nurodytas tiek patikslintame skunde, tiek reikalavimuose, tiek pasisakyme teisme. Pažymi, kad per klaidą minėtų vandens tvenkinių priskyrimo valstybinės reikšmės tvenkiniams, pareiškėjai nuo 2000 m. patyrė mažiausiai 196 000 Eur turtinę žalą. Pabrėžia, kad Žemaitijos Visuomenės Parlamentas patyrė 20 000 Eur žalą dėl teisinių ir faktinių įrodymų rinkimo bylose, atstovavimo teismuose ir institucijose, dokumentų teikimo. Pažymi, kad atvykimai iš Londono į Lietuvos Respubliką, atstovauti institucijose – Vyriausybėje, Aplinkos ministerijoje, teismuose, taip pat sudarė didelę išlaidų dalį, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Aplinkos ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir padaręs išvadą, jog pareiškėjų prašymas dėl Šauklių tvenkinių valstybinės reikšmės statuso pakeitimo yra Aplinkos ministerijos išnagrinėtas, šį klausimą atsakovas sprendė teisės aktų nustatyta tvarka, pagrindo konstatuoti Aplinkos ministerijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą nenustatė.
Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjai tvirtindami, jog pirmosios instancijos teismas nevertino esminių įrodymų, pritaikė ne tuos ABTĮ straipsnius, įrodymų, kuriuos laiko esminiais ar netinkamai taikytų ABTĮ straipsnių, nenurodo. Teigia, jog dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių kaip „Aplinkos ministerijos piktybinį atsirašinėjimas“, „Ministro Pirmininko pavedimų nevykdymas“, „2015 m. balandžio 7 d. teismo sprendimo nevykdymas“, pirmosios instancijos teismas savo spredime pasisakė.
Pabrėžia, jog pareiškėjai nenurodė, kokias teisės normas pažeidė Aplinkos ministerija, jos darbuotojai, kokios pareigos, įtvirtintos teisės aktuose, nebuvo įvykdytos. Pareiškėjai taip pat nepagrindė nei tariamai patirtos turtinės, neturtinės žalos fakto ir dydžio nei priežastinio ryšio tarp jų deklaruojamų Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos žalos.
Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, susijusios su netinkamos sudėties teismu, nagrinėjusiu bylą, atkreipia dėmesį, kad 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis ABTĮ 94 straipsnio 2 dalimi, priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 1-3540-281/2016. Nutartyje nurodoma, kad „sprendimo rezoliucinėje dalyje aptiktas rašymo apsirikimas nurodant teisėjų kolegiją (...), nors administracinė byla išnagrinėta vienasmeniškai teisėjos Melodijos Povilaitienės, kaip ir nurodyta šio sprendimo įžanginėje dalyje.“ Nurodytas rašymo apsirikimas ištaisytas rezoliucinėje sprendimo dalyje įrašą „Teisėjai Melodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė ir Henrikas Sadauskas“ pakeičiant į „Teisėja Mefodija Povilaitienė“.
Remiantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi, „procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla“. Mano, kad padarytas suklydimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo).
Administracinio teismo sudėtis apibrėžta ABTĮ 46 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtini vieno teisėjo.
Turima bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad administracinė byla ir buvo nagrinėta vieno teisėjo, tačiau skundžiamą teismo sprendimą pasirašė trys Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, iš kurių du, spręstina, nedalyvavo šios bylos nagrinėjime. Tokia faktinė situacija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai netoleruotina, kadangi sukelia abejonę dėl to, ar priimant sprendimą nebuvo suklysta. Toks procesinės teisės normos pažeidimo šalinimas yra galimas tik naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekiant eliminuoti bet kokias administracinės bylos proceso dalyvių abejones, kad aptariama aplinkybė galėjo nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimą bei paneigia Vyriausiojo administracinio teismo pareigą pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija
nutaria:
Žemaitijos visuomenės parlamento ir K. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.