Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-5539-580/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-07
Bylos Nr.: I-5539-580/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05125-2014-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: Žemaitijos visuomenės parlamento
Atsakovas: Aplinkos ministerijai

Kategorijos

2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-5539-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05125-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4; 2.7; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Justinui Burbai,atsakovo atstovei Eglei Leonavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Žemaitijos visuomenės parlamento skundą atsakovui Aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Žemaitijos visuomenės parlamentas prašo panaikinti Aplinkos ministerijos 2014-11-07 raštą Nr. (18-2)-D8-8230, įpareigoti atsakovą per mėnesį įvykdyti Vyriausybės 2014-07-09 pavedimą Nr. 33-726 dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašo ir pateikti konkrečią Lietuvos ir tarptautinių fondų lėšų 1 200 000 Lt Salantų regioniniam parkui finansinių lėšų rašytinę ataskaitą.

Paaiškino, kad 1997–1999 m. Skuodo rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius parengė ir suprojektavo P. V. natūra grąžintinus 10 ha tvenkinių ir 15 ha žemės sklypų. Ministro Pirmininko 1998-01-10 nutarimu Nr. 22 Skuodo rajono Šauklių I, II ir III tvenkiniai nebuvo įtraukti į valstybinės reikšmės tvenkinius, kadangi nebuvo savaime susiformavę ir per vykusią žemės reformą buvo išbraukti iš neprivatizuojamų objektų sąrašų. Į juos, P. V. prašant, 1997 m. jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėjo, kad buvo grąžinta tik 15 ha, o Šauklių I, II ir III tvenkiniai pamiršti. Jų asmuo neatgavo dėl atsakovo ir kitų institucijų biurokratijos bei nekompetentingumo minėtus tvenkinius įtraukus į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą. Valdžios institucijos tvenkinių nei grąžina, nei perduoda neatlygintinai, nei išbraukia iš valstybinės reikšmės telkinių sąrašų, nei vykdo Prezidentūros 2014-07-07 pavedimo bei Ministro Pirmininko 2014-07-09 pavedimo. Paveldėtojai tyčia mulkinami, kol miršta.

Tvirtina, kad Aplinkos ministerija elgiasi nekompetentingai, šališkai, siekia naudos sau, o ne teisingumo ir visuomenės gerovės. Valstybė 17 metų neprižiūri trijų Salantų regioninio parko Šauklių tvenkinių ir neleidžia to padaryti gamtininkui bei šalia tvenkinių esančio miško savininkui K. S.. Į šiuos tvenkinius yra atkurtos nuosavybės teisės dviem K. S. atstovaujamiems giminaičiams – G. S. ir R. P., tačiau jų grąžinimo problema svarstoma nuo 2014-07-07.

Mano, kad surengdamas slaptą komisiją, pakeisdamas tvenkinių statusą, klaidindamas Vyriausybę ir pavaldžias institucijas, atsakovas dengia Salantų regioninio parko korupcijos požymius. Vyriausybės pavedimas nevykdomas ir tvenkinių statusas 15 metų nekeičiamas, paliekant netvarką. Taip siekiama, kad neišaiškėtų dengiama apgavystė.

Pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos viceministras L. J. neturėjo teisės priimti sprendimo vietoje aplinkos ministro. Viceministras yra nekompetentingas, šališkas ir nesivadovauja teigiamomis pavaldžių departamentų išvadomis, nes yra veikiamas itin suinteresuoto vyr. specialisto E. V., kuris nuolat rengia raštus vietoje aplinkos ministro ir viceministro. Remdamasis Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio 2014-07-07 pavedimu, jis 6 mėnesius vilkino atsakymą, nors Ministras Pirmininkas nurodė, esant reikalui, pakeisti teisės aktus, kad būtų išspręsta problema. Su E. V. buvo sudaryta slapta komisija, kad tvenkiniai nebūtų atiduoti ir nepaaiškėtų 17 metų dengiamos netvarkos piniginės išlaidos.

Aplinkos ministro buvo prašoma pateikti Salantų regioninio parko 1 200 000 Lt ataskaitą, tačiau jis nusišalino nuo atsakymo parengimo, o viceministras atsisakė pateikti viešą išlaidų ataskaitą.

Žemaitijos visuomenės parlamento ir Antikorupcinės konstitucinės partijos skundas Nr. 12 dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių atidavimo neatlygintinai ginant viešą interesą su K. S. parašu buvo įteiktas Vyriausybei, kadangi Aplinkos ministerija minėtus tvenkinius per 15 metų pavertė džiunglėmis. Atsakymą parengė aplinkos viceministras ir Salantų regioninio parko direkcija. Skundas Nr. 13 dėl aplinkos viceministro veiksmų 2014-10-07 buvo pateiktas aplinkos ministrui, tačiau jis, vengdamas atsakomybės, nevykdo Vyriausybės pavedimo, konkrečiai neatsako į klausimus ir slepia Salantų regioninio parko 1 200 000 Lt išlaidų ataskaitą. Nebuvo atsakyta nei į vieną klausimą dėl valstybinės reikšmės tvenkinių išbraukimo iš telkinių sąrašų, į kuriuos jie buvo klaidingai įrašyti. Sutikta tik dėl Šauklių III tvenkinio išbraukimo iš valstybinės reikšmės telkinių sąrašų. Nepaaiškinta, kodėl kiti du Šauklių tvenkiniai negali būti išbraukti iš valstybinės reikšmės telkinių sąrašų; kodėl nereaguojama į atsiradusias Salantų draustinio džiungles, o Salantų regioninio parko direktorius nesiima jokių priemonių joms sutvarkyti; kodėl to padaryti negali šalia tvenkinių esančio 10 ha miško savininkas K. S.. Aplinkos ministerija nesivadovavo Seimo įsakymais, Vyriausybės nutarimais, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos bei Salantų regioninio parko atsakymais dėl Šauklių II ir III tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad reaguodama į gaunamus pakartotinius K. S., R. P., Žemaitijos visuomenės parlamento skundus bei prašymus, Vyriausybė 2014-07-09 Ministro Pirmininko pavedimu paprašė Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti iš Prezidento kanceliarijos gautą K. S. ir kitų asmenų kolektyvinį prašymą bei prireikus pateikti teisės aktų pakeitimo projektus. Pavedime neprašoma išbraukti Šauklių I, II, III tvenkinius iš valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašo, kaip nurodo pareiškėjas. Šis Vyriausybės kanceliarijos 2014-07-09 prašymas buvo įvykdytas – K. S. ir kitų asmenų kolektyvinis prašymas išnagrinėtas ir į jį atsakyta 2014-08-05 raštu Nr. (19-l)-D8-5874. Įvertinus su nagrinėjama situacija susijusių teisės aktų nuostatas, nuspręsta, kad teisės aktų pakeitimai nėra reikalingi. Mano, kad Vyriausybės 2014-07-09 pavedimas Nr. 33-726 yra įvykdytas.

Aplinkos ministerija 2014-10-13 gavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento persiųstą dvyliktąjį Žemaitijos visuomenės parlamento kolektyvinį skundą (toliau – skundas Nr. 12), o 2014-10-10 buvo gautas tryliktasis Žemaitijos visuomenės parlamento kolektyvinis skundas (toliau – skundas Nr. 13). Atsakant į skundus Nr. 12 ir Nr. 13, buvo pateiktas Aplinkos ministerijos 2014-11-07 atsakymas Nr. (18-2)-D8-8230. Šis raštas yra tęstinio susirašinėjimo su Žemaitijos visuomenės parlamentu, K. S. ir R. P. tarpinis dokumentas. Skunduose Nr. 12 ir Nr. 13 keliami klausimai, prašymai nuo 2013 m. pabaigos sistemingai siųsti Aplinkos ministerijai, jai pavaldžioms institucijoms, Vyriausybei, Prezidentei ir Ministrui Pirmininkui. Esminis visuose kreipimuose bei skunduose teikiamas prašymas – išbraukti Šauklių I, II, III tvenkinius iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo ir leisti juos privatizuoti arba perduoti neatlygintinai naudoti K. S..

Remiantis Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Šauklių I, II, III tvenkiniai buvo įtraukti į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Vyriausybės 2010-12-29 nutarimu Nr. 1845 buvo patvirtintas Paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuriame nustatyta vandens telkinių įrašymo ir išbraukimo iš minėto sąrašo tvarka. Remdamasi Tvarkos aprašu ir vykdydama Aplinkos ministerijos pavedimą, Aplinkos apsaugos agentūra dar 2013 m. pasisakė dėl galimybės išbraukti Šauklių I, II, III tvenkinius iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo. Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama Aplinkos ministerijos pavedimą, 2013-12-06 rašte Nr. (3.8)-A4-4563 patvirtino, kad Šauklių I, II, III tvenkiniai priskirtini valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, nes atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardintus kriterijus. Nei šis, nei vėliau R. P., Žemaitijos visuomenės parlamento atstovams ir K. S. pateikti Aplinkos ministerijos atsakymai dėl Šauklių I, II, III tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, Aplinkos ministerijos žiniomis, nebuvo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo nuomone, prašomas panaikinti raštas yra informacinio pobūdžio, iš jo pareiškėjui nekyla jokios pasekmės. Pasekmių neatsirastų ir panaikinus šį raštą, kadangi tai nepakeistų fakto, jog pagal minėtus teisės aktus pagrindo išbraukti aptariamus tvenkinius iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo nėra pagrindo. Aplinkos ministerijos 2014-11-07 raštą Nr. (18-2)-D8-8230 galima laikyti pakartotiniu konstatavimu, kad atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, nustatytą Šauklių I, II, III tvenkinių statusą ir dabartinę būklę, pareiškėjų prašymai išbraukti šiuos tvenkinius iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, leisti juos privatizuoti ar perduoti neatlygintinai naudoti K. S. negali būti tenkinami.

Pažymėjo, kad skundais Nr. 12 ir Nr. 13 Žemaitijos visuomenės parlamentas kreipėsi ne tik į aplinkos ministrą, bet ir į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, Salantų regioninio parko direkciją ir kitas institucijas. Pastarosios pagal kompetenciją vertino bei teikė atsakymus, arba persiuntė skundus Nr. 12 ir Nr. 13 kompetentingoms institucijoms. Minėtais skundais Žemaitijos visuomenės parlamentas prašė pateikti ne tik 2014-12-29 patikslintame skunde teismui nurodytą Lietuvos ir tarptautinių fondų lėšų 1 200 000 Lt Salantų regioniniam parkui rašytinę ataskaitą, bet ir: 1) Salantų regioninio parko finansinę ataskaitą nuo 2000 m.; 2) konkrečią Vyriausybės skirtą dotacijos ataskaitą su finansiniais rodikliais, nurodant, kiek išleista etatams, kanceliarijai, draustinio veiklai, tvenkinių priežiūrai. Atsižvelgiant į prašomų pateikti duomenų apimtį, į informacijos surinkimo laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas ir į kitus informacijos pateikimo apribojimus, Salantų regioninio parko direkcija, kaip prašomos informacijos valdytoja, 2014-10-27 rašte Nr. VI-149 nurodė, kad susipažinti su šia medžiaga būtų galima atvykus į direkciją, prieš tai susitarus dėl atvykimo laiko. 2014-10-27 rašte Salantų regioninio parko direkcija taip pat išdėstė, kaip panaudotos ir planuojamos panaudoti 1 200 000 Lt lėšos: projekto metu Šauklių riedulyne nutiestas 300 m ilgio medinis pėsčiųjų takas, pastatytas informacinis stendas. Netrukus bus baigtas įrengti aptvaras muflonams, pastatytas apžvalgos bokštelis, šėryklos, ėdžios. Aptvėrus maždaug 40 ha sutvarkytos teritorijos, pastačius tvorai perlipti skirtus laiptus, planuojama įveisti 20 muflonų bandą. Kitos projekto lėšos yra skirtos projekto penkerių metų administravimui, leidiniams ir viešinimui, technikai įsigyti bei tyrimams atlikti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi R. P. skundą dėl 10,08 ha tvenkinių P. V. įpėdiniams Šauklių kaime grąžinimo natūra, 2013-12-06 raštu Nr. (3.8)-A4-4563 informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Šauklių I, II ir III tvenkiniai patenka į Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nėra teisinio pagrindo siūlyti šiuos tvenkinius išbraukti iš valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo (b. l. 77).

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2014-05-21 raštu Nr. (3)-V3-1145-12.5) Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė atsakymą, kad Šauklių I, II ir III tvenkiniai patenka į Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Šie vandens telkiniai atitinka kriterijų, kuriuo vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, t. y. yra svarbūs vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu bei turi įtakos su jais susijusių upelių, pelkių ir kitų aplinkos komponentų ekologinės pusiausvyros stabilumui ir dėl šios savybės yra įtraukti į valstybinį parką (b. l. 76).

Vyriausybės kancleris 2014-07-09 raštu Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pavedė išnagrinėti iš Prezidentūros kanceliarijos gautą K. S. bei kitų asmenų kolektyvinį prašymą ir prireikus pateikti teisės aktų pakeitimo projektus (b. l. 88). Išnagrinėjusi minėtą prašymą, Aplinkos ministerija 2014-08-05 rašte Nr. (19-1)-D8-5874 nurodė, kad nėra pagrindo siūlyti Šauklių I, II ir III tvenkinius išbraukti iš valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo. Šiame rašte nurodytos ankstesniuose Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atsakymuose išdėstytos aplinkybės dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių patekimo į Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinį bei Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų kriterijų atitikimą. Pažymėta, kad šiuose vandens telkiniuose peri saugotini reti paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą (b. l. 87).

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2014-08-08 raštu Nr. (3)-V3-2024(12.5) pasiūlė Aplinkos apsaugos agentūrai Šauklių II ir III tvenkinius išbraukti iš valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo, kaip neatitinkančius kriterijų, įtvirtintų Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 punkte. Pažymėta, kad iš 1948 m. topografinio žemėlapio matyti, jog tuo metu tvenkinių nebuvo ir vyravo užpelkėjusi vietovė. Kadangi Šauklių I tvenkinyje, užankančiuose / užakusiuose Šauklių II ir III tvenkiniuose bei jų apylinkėse jau yra susiformavusi gamtinė ekosistema, siūlė tvenkinių neatkurti, o šiai teritorijai leisti renatūralizuotis. Nurodyta, kad aptariama teritorija yra prisitaikiusi prie dabartinių hidrologinių dėsningumų, o tvenkinių atkūrimas darytų neigiamą įtaką ekologinės pusiausvyros stabilumui. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjai galėtų būti žemės, bet ne minėtų telkinių, kurie buvo iškasti tarybiniais metais, paveldėtojai pagal įstatymą (b. l. 48).

Aplinkos ministerija 2014-09-17 rašte Nr. (18-2)-D8-6922 papildė savo 2014-08-05 rašte Nr. (19-1)-D8-5874 nurodytus motyvus, dėl kurių negali pritarti Šauklių I, II ir III tvenkinių statuso pakeitimui. Pažymėjo, kad tvenkiniai yra viename vertingiausių Salantų regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje, kurio tikslas pagal Vyriausybės 2006-07-24 nutarimu Nr. 735 patvirtintą šio parko ribų planą yra išsaugoti paskutinio apledėjimo suformuotą reljefą, unikalius Šauklių ir Kūkalių riedulynus su savitomis augalų bendrijomis, saugomų augalų augavietes. Tvenkiniai iš vakarų ir šiaurės pusių juosia unikalų Šauklių riedulyną, kitas teritorijas su gausia biologine ir kraštovaizdžio įvairove – draustinyje nustatyti net 4 Europos Bendrijos svarbos saugomų gamtinių buveinių tipai. Daugiausiai atviro vandens paviršiaus turintis ir mažiausiai užžėlęs Šauklių I tvenkinys harmoningai įsikomponuoja į kraštovaizdį: prie jo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje lankytojai pradeda ir baigia kelionę riedulynui pažinti skirtu taku, naudojasi apžvalgos bokštu. Infrastruktūrai įrengti, kadagyno kraštovaizdžiui atverti (želdynams tvarkyti), saugomoms buveinėms ir kitoms vertybėms atkurti, prižiūrėti per pastarąjį dešimtmetį efektyviai panaudotos ir šiuo metu naudojamos Lietuvos ir tarptautinių fondų lėšos (iš viso apie 1,2 mln. Lt). Teritorija sutvarkyta, patraukli, intensyviai lankoma, belieka ją tik nuolat prižiūrėti. Sovietmečiu iškastuose tvenkiniuose (ypač Šauklių II ir III) formuojasi gamtinė aplinka, vyksta renatūralizacijos procesas, kuriasi savitos hidroekosistemos. Tvenkiniai pagal būklę ir juose vykstančius gamtinius procesus panašėja į natūralius paviršinio vandens telkinius. Pažymėjo, kad visi vandens telkiniai nuolat natūraliai sensta, bėgant laikui užpelkėja, mažėja atviro vandens paviršiaus plotas, tačiau tai nesudaro pagrindo užankančius telkinius vien tik pagal šį požymį išbraukti iš atitinkamų sąrašų. Vandens telkiniais gali būti nebūtinai vien tik atviras akvatorijas turintys. Aplinkos ministerijos nuomone, minėti tvenkiniai gali būti ir toliau naudojami mėgėjiškai žvejybai, laikantis Salantų regioniniam parkui ir jame saugomoms vertybėms nustatytų apsaugos reikalavimų bei teisės aktų. Atsakovas informavo, kad Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti klausimą, 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje– spalio mėnesio pradžioje inicijuoja pakartotinį Šauklių I, II ir III tvenkinių problematikos aptarimą, kurio metu Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir joms pavaldžių institucijų, Skuodo rajono savivaldybės administracijos, kitų atstovai įvertins padėtį vietoje ir suformuluos konkrečius pasiūlymus (b. l. 46). Iš 2014-09-30 pasitarimo dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių problematikos protokolo matyti, kad pasitarimo metu pasiūlyta Šauklių I, II ir III tvenkinius įrašyti į sąrašą tvankinių, kurie nesuteikiami mėgėjiškai žūklei. Pasitarimo metu buvo konstatuota, kad Šauklių I tvenkinys yra patenkinamos būklės ir mėgėjiškai žūklei gali būti naudojamas. Šauklių II ir III tvenkinių vanduo yra išbėgęs, pakrantės apaugusios krūmais ir medžiais, tvenkinių vidurys užžėlęs makrofitais, vietomis matosi dumblas. Šauklių II ir III tvenkinių pylimai pažeisti bebrų, apgriuvę, apaugę medžiais ir krūmais Šie tvenkiniai mėgėjiškai žvejybai netinkami. Tvenkinių pylimai nėra įtraukti į apskaitą kaip valstybės turtas ir neprižiūrimi. Tokia tvenkinių būklė gyventojams, jų sveikatai ir aplinkai nekelia pavojaus. Tvenkinių naudotojas nevykdo žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemonių planų bei leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų. Esant tokiai padėčiai, gali būti siūloma naikinti leidimus tvenkinių naudotojui (b. l. 73–74).

2014-10-06 skunde Nr. 12 Žemaitijos visuomenės parlamentas, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracija ir K. S. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prašė pateikti konkrečią Salantų regioninio parko finansinę ataskaitą nuo 2000 m., konkrečią Vyriausybės skirtos dotacijos ataskaitą su finansiniais rodikliais, nurodant, kiek išleista etatams, kanceliarijai, draustinio veiklai ir tvenkinių priežiūrai, kiek išleista Europos Sąjungos lėšų Salantų draustinio priežiūrai, kas pasirašė, kokie darbai atlikti, kas skyrė ir kam panaudojo Salantų regioniniame parke Lietuvos Respublikos ir tarptautinių fondų 1,2 mln. Lt, kiek iš jų investuota į Šauklių tvenkinius. Skunde Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento taip pat buvo prašoma anuliuoti slaptą 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigos komisiją dėl tvenkinių išbraukimo iš valstybės sąrašo, sudaryti komisijas Šauklių I, II ir III tvenkinių būklei bei nuostoliams gamtai ir visuomenei įvertinti bei siūlyti minėtus tvenkinius išbraukti iš valstybinių telkinių sąrašų. Ministro Pirmininko šiame skunde buvo prašoma vadovautis Aplinkos ministerijos agentūros (iš skundo turinio bei pateiktų priedų matyti, kad turimas omenyje Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) 2014-08-08 atsakymu dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių išbraukimo iš valstybės reikšmės telkinių ir kuo greičiau įvykdyti 2014-08-20 pavedimą Aplinkos ministerijai (b. l. 78–81). Analogiškus skunde Nr. 12 reikštiems reikalavimams Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui skunde Nr. 13 tie patys pareiškėjai reiškė aplinkos ministrui. Skunde Nr. 13 Ministrui Pirmininkui buvo reiškiami tokie patys reikalavimai, kaip ir skunde Nr. 12 (b. l. 82–86). Vyriausybės kancleris 2014-07-09 aplinkos ministerijai persiuntė iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos gautą K. S. ir kitų asmenų kolektyvinį prašymą, paprašė išnagrinėti ir prireikus pateikti teisės aktų pakeitimo projektus (b. l. 5).

Salantų regioninio parko direkcija 2014-10-27 rašte Nr. V1-149 nurodė, kad Šauklių kaime esantys I, II ir III tvenkiniai ribojasi su Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbia teritorija – Šauklių riedulynu (LTSKU0002), patenkančiu į Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Pažymėta, kad greta riedulyno esantys tvenkiniai II ir III yra užpelkėję, praradę vandens telkinio statusą, todėl siūlė juos išbraukti iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo. Natūraliai gamtoje vykstančių procesų metu, II ir III tvenkiniai palaipsniui renatūralizavosi, suformuodami pelkėtų vietovių gamtines ekosistemas. Šių tvenkinių hidrologinio režimo keitimas ir rekonstravimas turėtų neigiamos įtakos greta tvenkinių esančios gerokai didesnės ekosistemos pusiausvyrai, taip pat ir Šauklių riedulynui bei aptinkamų europinės svarbos 4 030 viržynų, 5 130 kadagynų, 6 410 melvenynų bei 6 230 rūšių turtingų briedgaurynų buveinių būklei. Dėl šių gamtinių vertybių Šauklių riedulynas ir yra įtrauktas į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2005-06-15 įsakymu Nr. D1-302. Siekdama išsaugoti europinės svarbos kadagynų, viržynų bei pievų buveines „Natūra 2000“ teritorijoje, direkcija 2012 m. Šauklių riedulyne pradėjo įgyvendinti Life+ projektą „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ (Nr. LIFE10 NAT/LT/117). Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos Life+ programos, Aplinkos ministerijos ir projekto partnerių lėšomis. Direkcija vykdo projekto veiklas už maždaug 1,2 mln. Lt išskirtinai tik Šauklių riedulyno teritorijoje. Projekto metu Šauklių riedulyne yra nutiestas 300 m ilgio medinis pėsčiųjų takas, pastatytas informacinis stendas. Netrukus bus baigtas įrengti aptvaras muflonams, pastatytas apžvalgos bokštelis, šėryklos, ėdžios. Aptvėrus maždaug 40 ha sutvarkytos teritorijos, pastačius tvoros perlipimui skirtus laiptus, planuojama įveisti 20 muflonų bandą. Jų ganymasis Šauklių riedulyne leis apsaugoti buveines ir bendrijas nuo užžėlimo sumedėjusia augalija. Kitos projekto lėšos yra skirtos kti, tačiau Šauklių I, II ar 111 tvenkinių būklės gerinimui minėtame projekte lėšų nebuvo numatyta. Salantų regioninio parko direkcijos 2014-10-27 rašte Nr. V1-149 pažymėta, kad ši institucija nėra kompetprojekto penkerių metų administravimui, leidiniams ir viešinimui, technikai įsigyti, tyrimams atlientinga spręsti tvenkinių palikimo ar išbraukimo iš valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo klausimų, ji taip pat nesprendžia klausimų, susijusių su žemės nuosavybe. Nurodyta, kad su informacija apie Salantų regioninio parko direkcijos finansines ataskaitas nuo 2000 m. ir kitus finansinius rodiklius būtų galima susipažinti atvykus į Salantų regioninio parko direkciją, prieš tai susitarus dėl atvykimo laiko, o privaloma skelbti informacija apie darbo užmokestį, viešuosius pirkimus, biudžeto suvestines bei finansinių ataskaitų rinkinius, kas ketvirtį skelbiama internetinėje svetainėje adresu: www.salanturp.lt (b. l. 71–72).

Prašomame panaikinti Aplinkos ministerijos 2014-11-07 rašte Nr. (18-2)-D8-8230 atsakovas, dar kartą įvertinęs Šauklių I, II ir III tvenkinių statuso pakeitimo klausimą, išnagrinėję Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento organizuoto 2014-09-30 tarpžinybinio pasitarimo Mosėdyje siūlymus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Salantų regioninio parko direkcijos raštais pateiktus argumentus, informavo pareiškėją, kad vadovaujantis plano sprendiniais, teisės aktų nustatyta tvarka Šauklių III tvenkinys bus išbrauktas iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, o iš šio sąrašo išbraukti Šauklių I ir II tvenkinius nėra pagrindo (b. l. 70).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis kartu su kitais skundus Nr. 12 ir Nr. 13 padavusiais asmenimis siekia, jog Šauklių I, II ir III tvenkiniai būtų išbraukti iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo ir būtų pateikta konkreti Lietuvos ir tarptautinių fondų lėšų 1 200 000 Lt Salantų regioniniam parkui finansinių lėšų panaudojimo ataskaita. Pažymėtina tai, kad iš trijų skundus padavusių asmenų į teismą kreipėsi tik Žemaitijos visuomenės parlamentas, todėl byla nagrinėjama tik dėl šio subjekto.

Bylos šalių paaiškinimai rodo, jog skirtingai vertinama Aplinkos ministerijos 2014-11-07 rašto Nr. (18-2)-D8-8230 teisinė reikšmė, nesutariama, ar šis raštas turi administracinio sprendimo požymius ir ar gali būti nagrinėjimo teisme objektas. Aplinkos ministerijos 2014-11-07 raštas Nr. (18-2)-D8-8230 buvo priimtas išnagrinėjus Aplinkos ministerijai Vyriausybės kanclerio 2014-07-09 pavedimu persiųstus skundus Nr. 12 ir Nr. 13. Šiuose skunduose tiek Klaipėdos regiono departamento, tiek aplinkos ministro buvo prašoma siūlyti Vyriausybei Šauklių I, II ir III tvenkinius išbraukti iš valstybinių telkinių sąrašų. Kaip jau minėta, atsakovas 2014-11-07 rašte Nr. (18-2)-D8-8230 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis plano sprendiniais, teisės aktų nustatyta tvarka Šauklių III tvenkinys bus išbrauktas iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, o iš šio sąrašo išbraukti Šauklių I ir II tvenkinius nėra pagrindo. Aplinkos ministerija šį raštą laiko informacinio pobūdžio aktu ir tvirtina, kad pareiškėjui iš jo nekyla jokių teisinių pasekmių. Aplinkos ministerijos nuomone, pasekmių neatsirastų ir panaikinus šį raštą, kadangi tai nepakeistų fakto, kad pagal minėtus teisės aktus pagrindo išbraukti aptariamus tvenkinius iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo nėra.

Santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį, reglamentuoja Vandens įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisę į vandens telkinius, 3 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą neįtraukiami paviršiniai vandens telkiniai, kurie nors ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vyriausybės 2010-12-29 įsakymu Nr. 1845 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybės nutarimo dėl vandens telkinio įrašymo į sąrašą, išbraukimo iš sąrašo projektą rengia, derina ir Vyriausybei teikia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija nutarimo projektą rengia savo iniciatyva arba gavusi valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų viešųjų ir privačių juridinių bei fizinių asmenų prašymą paviršinį vandens telkinį įrašyti į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą arba iš jo išbraukti (Tvarkos aprašo 4 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, Aplinkos ministerija, gavusi asmens prašymą įrašyti paviršinį vandens telkinį į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą arba iš jo išbraukti, išnagrinėja jį per vieną mėnesį. Nustačiusi, kad paviršinis vandens telkinys atitinka bent vieną Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų arba neatitinka nė vieno iš jų, parengia nutarimo projektą ir teikia jį Vyriausybei. Tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad dėl nutarimo projekto, kuriuo siūloma išbraukti paviršinį vandens telkinį iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, turi būti gautos išvados iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kai iš minėto sąrašo siūloma išbraukti paviršinius vandens telkinius, kurie neatitinka nė vieno Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose nurodytų kriterijų; iš Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, kai iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo siūloma išbraukti paviršinius vandens telkinius, kurie neatitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto kriterijaus; savivaldybės, kurios teritorijoje yra paviršinis vandens telkinys ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio.

Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Šauklių tvenkiniai nuo Vyriausybės 1999-12-17 nutarimo Nr. 1436 priėmimo yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašą. Tai rodo, jog tik nuo Vyriausybės sprendimo, išreikšto nutarimo forma, gali priklausyti Šauklių tvenkinių teisinis statusas. Prašymų dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo nagrinėjimas yra priskirtas Aplinkos ministerijos kompetencijai, o tvenkinių statusas pakeičiamas Vyriausybės nutarimu, kuris ir sukelia teisines pasekmes. Gavusi prašymą dėl Vyriausybės nutarimo projekto išbraukti vandens telkinį iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo parengimo Aplinkos ministerija iš esmės turi priimti sprendimą dėl teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo, t. y. veikti sutinkamai su Teisėkūros įstatymo nuostatomis. Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos įstaigos teisėkūros iniciatyvas planuoja ir pareiškia teisės aktų nustatyta tvarka rengiamuose strateginio planavimo dokumentuose ir jas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalį teisėkūros iniciatyva apibrėžiama kaip pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas. Byloje spręstinas klausimas, ar atsisakymas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvą gali būti laikomas administraciniu sprendimu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Teisės akto – Vyriausybės nutarimo projekto – apsvarstymo ir parengimo pareiga numatyta Aplinkos ministerijai. Teisminė procedūra dėl teisėkūros iniciatyvos pareiškimo ar nepareiškimo Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra numatyta. Tvarkos apraše teisė kreiptis į teismą dėl to, kad Aplinkos ministerija atsisako parengti Vyriausybės nutarimo projektą taip pat nenustatyta. Taigi, minimi teisės aktai galimybės skųsti teismui teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo ar neįgyvendinimo veiksmus teismui nenumato.

Žemaitijos visuomenės parlamentas yra asociacija, kurios juridinių asmenų registre įregistruoti steigimo tikslai yra telkti ir mobilizuoti Žemaitijos krašto patriotus įvairioms krašto problemoms spręsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-59-06 išaiškinta, kad Žemaitijos visuomenės parlamentas pagal Orhuso konvencijos prasmę yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aplinkosaugos srityje. Visuomenės dalyvavimas rengiant vykdomojo pobūdžio teisės aktus ir (arba) bendrojo pobūdžio privalomuosius norminius aktus apibrėžtas Orhuso konvencijos 8 straipsnyje. Čia numatyta, kad kiekviena šalis stengiasi skatinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą atitinkamame valdžios institucijų rengiamų vykdomojo pobūdžio teisės aktų ir kitų bendrojo pobūdžio privalomųjų normų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, rengimo etape, kai dar yra galimybė rinktis. Šiuo tikslu įgyvendinamos šios priemonės: a) nustatomi veiksmingą dalyvavimą užtikrinantys terminai; b) spausdinami arba kitu būdu visuomenei pateikiami normų projektai, ir c) suteikiama galimybė visuomenei teikti pastabas tiesiogiai arba per atstovaujančias konsultacines įstaigas. Kiek įmanoma atsižvelgiama į visuomenės dalyvavimo rezultatus. Pagal Orhuso konvencijos 8 straipsnį užtikrinamų teisių teisminė gynyba reglamentuota Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje. Teisminė gynyba suteikiama ribotai, užtikrinant, kad visuomenės nariai galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad dokumentas, kuriuo atsisakoma pasinaudoti teisėkūros iniciatyvos teise negali būti apskundimo teismui objektu, kadangi tokios galimybės teisės aktai nenumato. Teisminio nagrinėjimo dalyku šioje byloje yra procedūrinių taisyklių laikymosi patikrinimas bei tinkamo gero administravimo principo laikymosi įvertinimas, tam kad būtų užtikrinta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė, kad visuomenės nariai galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2014-05-21 rašto Nr. (3)-V3-1145-12.5 (b. l. 76) matyti, kad Šauklių tvenkiniai į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą įrašyti sutinkamai su Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Tvarkos aprašo 10 punktas numato būtinumą gauti išvadas dėl nutarimo projekto, kuriuo siūloma išbraukti paviršinį vandens telkinį iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo iš teisės akte išvardintų institucijų – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kai iš minėto sąrašo siūloma išbraukti paviršinius vandens telkinius, kurie neatitinka nė vieno Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose nurodytų kriterijų, savivaldybės, kurios teritorijoje yra paviršinis vandens telkinys ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio. Byloje yra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2014-08-08 raštas Nr. (3)-V3-2024(12.5), kuriuo siūloma Šauklių II ir III tvenkinius išbraukti iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo, kaip neatitinkančius kriterijų, įtvirtintų Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 punkte. Nors Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2014-08-08 raštas Nr. (3)-V3-2024(12.5) tiesiogiai Aplinkos ministerijai nebuvo adresuotas, tačiau byloje matyti, kad šios valstybinės institucijos išvados yra skirtingos nuo Aplinkos ministerijos 2014-11-07 rašte Nr. (18-2)-D8-8230 pateiktų išvadų. Atsižvelgiant į išvadų skirtingumą ir pareiškėjo reiškiamą prašymą, teismas konstatuoja, kad tinkamas gero administravimo principo įgyvendinimas šioje situacijoje galimas tada, kai prieš priimdama sprendimą dėl atsisakymo parengti nutarimo projektą, kuriuo siūloma išbraukti paviršinį vandens telkinį iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, Aplinkos ministerija kreiptųsi į Tvarkos aprašo 10 punkte išvardintas institucijas ir gautų jų išvadas. Tokiu būdu būtų galima pašalinti prieštaravimus tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2014-08-08 rašto Nr. (3)-V3-2024(12.5) ir Aplinkos ministerijos 2014-11-07 rašto Nr. (18-2)-D8-8230. Iš skundžiamo Aplinkos ministerijos rašto neaišku, kodėl buvo priimta priešinga išvada dėl Šauklių II tvenkinio nei nurodyta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2014-08-08 rašte Nr. (3)-V3-2024(12.5). Aplinkos ministerijos rašte iš esmės tik pacituoti tvenkinių statusą apibūdinantys teisės aktai, tačiau rengiant atsakymą neužklaustos Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytos įstaigos ir nepadaryta išvada dėl to, kuo teisinis reglamentavimas trukdo pakeisti tvenkinių statusą. Konstatavęs šias aplinkybes teismas įpareigoja atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skunduose Nr. 12 ir Nr. 13 pareikštą prašymą dėl Šauklių tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo.

Žemaitijos visuomenės parlamentas taip pat prašo įpareigoti atsakovą per mėnesį įvykdyti Vyriausybės 2014-07-09 pavedimą Nr. 33-726 dėl Šauklių I, II ir III tvenkinių išbraukimo iš valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašo. Iš Vyriausybės kanclerio 2014-07-09 rašto Nr. 33-726 (b. l. 88) matyti, kad juo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms buvo pavesta išnagrinėti iš Prezidentūros kanceliarijos gautą K. S. bei kitų asmenų kolektyvinį prašymą ir prireikus pateikti teisės aktų pakeitimo projektus. Įpareigojimas išbraukti Šauklių I, II ir III tvenkinius iš valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašo minėtame Vyriausybės kanclerio rašte nebuvo nustatytas. Aplinkos ministerijos 2014-08-08 raštas Nr. (19-1)-D8-5874 (b. l. 87) patvirtina, kad Vyriausybės kanclerio įpareigojimas buvo įvykdytas. Įvertinęs su nagrinėjama situacija susijusių teisės aktų nuostatas, atsakovas padarė išvadą, kad teisės aktų pakeitimai nėra reikalingi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti Aplinkos ministeriją per mėnesį įvykdyti jau įvykdytą Vyriausybės 2014-07-09 pavedimą Nr. 33-726. Ši Žemaitijos visuomenės parlamento skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Aplinkos ministeriją pateikti konkrečią Lietuvos ir tarptautinių fondų lėšų 1 200 000 Lt Salantų regioniniam parkui finansinių lėšų rašytinę ataskaitą.

Prašymai pateikti informaciją turi būti sprendžiami laikantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reikalavimų. Pagrindai, pagal kuriuos įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją numatyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Asmeniui pateikus prašymą dėl informacijos pateikimo turi būti arba pateikiama visa prašoma informacija, arba motyvuotai atsisakoma informaciją pateikti įstatyme nustatytais pagrindais.

Atsakovas pažymėjo, kad jis atsakė pareiškėjui į abu skundus Nr. 12, kurį jiems persiuntė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir Nr. 13. Skunduose Nr. 12 ir Nr. 13 pareiškėjas prašė pateikti informaciją, susijusią su Salantų regioniniu parku. Iš atsakovo 2014-11-07 rašto matyti, kad jame nėra užsimenama apie informacijos pateikimą, o taip pat nenurodoma, jog skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas.

Byloje nustatyta, kad į prašymą pateikti informaciją apie Salantų regioniniam parkui panaudotas finansines lėšas 2014-10-27 raštu Nr. V1-149 (b. l. 71–72) atsakė prašomos informacijos valdytoja, įgyvendinanti Life+ projektą „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ – Salantų regioninio parko direkcija. Minėtame rašte nurodyta, kaip panaudotos ir planuojamos panaudoti lėšos bei paaiškinta, kad su informacija apie Salantų regioninio parko direkcijos finansines ataskaitas nuo 2000 m. ir kitus finansinius rodiklius būtų galima susipažinti atvykus į Salantų regioninio parko direkciją, prieš tai susitarus dėl atvykimo laiko, o privaloma skelbti informacija apie darbo užmokestį, viešuosius pirkimus, biudžeto suvestines bei finansinių ataskaitų rinkinius, kas ketvirtį skelbiama internetinėje svetainėje adresu: www.salanturp.lt. Pateiktos informacijos bei minėto Salantų regioninio parko direkcijos rašto pagrįstumo pareiškėjas nekvestionavo. Administracinėje byloje yra pateikti duomenys apie Salantų regioninio parko direkcijos įgyvendinamo Life+ projekto „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“, „Natura 2000“ BAST Šauklių riedulyne 2012–2016 m. numatytos veiklos ir finansavimą (b. l. 89). Tačiau šis atsakymas yra savarankiškas dokumentas, kuris nėra susijęs su Aplinkos ministerijos veiksmais atsakant į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo. Prie atsiliepimo atsakovas pridėjo Salantų regioninio parko direkcijos įgyvendinamo Life+ projekto „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“, „Natura 2000“ BAST Šauklių riedulyne 2012–2016 m. numatytos veiklos ir finansavimo ataskaitą (b. l. 89), tačiau ši ataskaita apima ne visą periodą ir ne visas išlaidas, kurios nurodomos skunduose, nes nepateikti duomenys nuo 2000 m. ir apimtos tik konkretaus projekto išlaidos. Informacijos pateikimas teismui negali būti vertinamas kaip tinkamas pareigos teikti informaciją įgyvendinimas, kadangi tai gali sukelti padėtį, kai administravimo subjektai informaciją teiks tik tada, kai asmuo kreipsis su skundu į teismą. Tokiu aiškinimu būtų esmingai varžomas teisės į informaciją įgyvendinimas. Be to, byloje negalima daryti išvados, kad Aplinkos ministerija neturi pareiškėjo prašomos informacijos, kadangi dalį jos pateikė į nagrinėjamą bylą. Byloje nėra duomenų, kad Salantų regioninio parko direkcija 2014-10-27 raštą pateikė veikdama pagal atsakovo pavedimą Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, todėl jos atsakymas nedaro įtakos atsakovo pareigoms. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas nepateikė atsakymo į skundų reikalavimus dėl informacijos suteikimo, todėl jis įpareigotinas reikalavimus dėl informacijos pateikimo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl prašomos informacijos pateikimo sutinkamai su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracijos ir K. S. 2014-10-06 dvyliktą ir 2014-10-10 tryliktą kolektyvinius skundus dalyje dėl prašymo Šauklių tvenkinius išbraukti iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo ir priimti motyvuotą sprendimą.

Įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracijos ir K. S. 2014-10-06 dvyliktą ir 2014-10-10 tryliktą kolektyvinius skundus dalyje dėl informacijos, susijusios su Salantų regioninio parko veikla, ir priimti sprendimą sutinkamai su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė