Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo (pavardės) pakeitimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės. Dėl to komisija prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėja R. K. 2021 m. rugsėjo 6 d. Vengrijoje sudarė santuoką su Vengrijos Respublikos piliečiu T. G.. 2021 m. rugsėjo 6 d. išraše iš santuokų registro nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos – G.. Pareiškėja per Lietuvos Respublikos ambasadą Vengrijoje kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įtraukti jos santuoką į apskaitą, suteikiant pareiškėjai vyro pavardę – G.. Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku informavo, kad pareiškėjos pavardė gali būti įrašyta kaip G., o pavardės G. skyrius negali įrašyti dėl techninių ir teisinių kliūčių. Šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro įvertinimas, ar nurodytas Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir nepažeidžia pareiškėjos teisių.

6. Suinteresuotų asmenų ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo dalyko esmę apibrėžia du klausimai: 1) ar pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įtraukiant į apskaitą pareiškėjos užsienyje sudarytą santuoką civilinės būklės akte pareiškėjos pavardė gali būti įrašyta taip, kaip rašoma jos sutuoktinio pavardė – G., t. y. naudojant raidę su diakritiniu ženklu, kurios nėra lietuvių kalbos raidyne; 2) ar techninės priežastys gali būti pakankamai svari priežastis atsisakyti ginti pareiškėjos teisę.

Dėl pirmo klausimo

7. Nagrinėjamoje situacijoje yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021, kurioje spręsti klausimai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių civilinės būklės aktų įrašų sudarymą, kai prašoma įregistruoti santuokos, sudarytos užsienio valstybėje tarp Lietuvos Respublikos pilietės ir užsienio piliečio, sudarymo aktą ir kai Lietuvos Respublikos pilietė yra pasirinkusi užsienio piliečio pavardę, kurioje viena raidė yra su šalutiniu (diakritiniu) ženklu, nesančiu lietuvių kalbos abėcėlėje, aiškinimu ir taikymu, suformuluotos teisės normų aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis).

8. Teisinis civilinės būklės aktų įrašų sudarymo reglamentavimas, kurį aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra aktualus ir šioje byloje. Tai yra, tiek kasacine tvarka nagrinėtos bylos atveju, tiek pareiškėjos R. K. prašymo dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą nagrinėjimo metu galiojo tos pačios redakcijos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, taip pat Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Taigi iš teisinės pusės kasacinio teismo išaiškinimai nėra praradę savo aktualumo ir reikšmės. Aplinkybė, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, priešingai nei akcentuoja VĮ Registrų centras, yra nesvarbi, nes pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas spręstinas pagal galiojančią, o ne įsigaliosiančią, teisę (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

9. Aktualios ir byloje taikytinos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių redakcijos 23 punkto antroje dalyje nustatyta, kad, registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

10. Nurodytos 2021 m. spalio 6 d. nutarties 24–27 punktuose kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietė pasirenka vyro – užsienio piliečio – pavardę, jos pasirinktos vyro – užsienio piliečio – pavardės santuokos sudarymo įraše rašymui taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, t. y. taikytinos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto antroje dalyje nustatytos taisyklės. Tai yra, taikytina taisyklė, pagal kurią registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose turi būti rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Priešingai aiškinant, susidarytų situacija, kai, registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktus, vienos šeimos narių, įskaitant ir vaikus, pavardės būtų rašomos pagal skirtingas taisykles ir galimai skirtingai, o tai neatitiktų šeimos vientisumo ir pagarbos šeimai principo.

11. Taip pat kasacinis teismas išaiškino, kad Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto antroje dalyje įtvirtinta norma, suteikianti civilinės būklės aktą registruojančioms institucijoms teisę atsisakyti sudaryti civilinės būklės akto įrašą be šalutinio (diakritinio) ženklo, jei nėra techninių galimybių, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma, todėl ji turi būti aiškinama siaurai.

12. Proceso dalyviai argumentų, kurie galėtų būti traktuojami kaip pakankami nukrypti nuo paminėto Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto normų aiškinimo, procesiniuose dokumentuose neišdėstė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija šioje byloje taip pat patvirtino, kad pareiškėjos R. K. pavardės rašymas, paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniu ženklu, kurio nėra lietuvių kalbos raidyne, iš užsienio valstybės institucijos išduoto tapatybės dokumento, nedarytų žalos bendrinei lietuvių kalbai ir jos išsaugojimui.

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 7–12 punktuose, visų pirma, pažymėtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos prašymo patenkinimas būtų nesuderinamas su poreikiu puoselėti ir saugoti valstybinę kalbą. Antra, pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, įtraukiant į apskaitą pareiškėjos užsienyje sudarytą santuoką, civilinės būklės akte pareiškėjos pavardė gali būti įrašyta (perrašyta) taip, kaip rašoma jos sutuoktinio pavardė – G., jeigu tai nesikerta su šio sprendimo 11 dalyje aptarta tų pačių taisyklių 23 punkto antroje dalyje įtvirtinta norma.

Dėl antro klausimo

14. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, be kita ko, prašo pareiškėjos prašymo netenkinti remdamasis tuo, kad nėra techninių galimybių pareiškėjos pavardės G. perrašyti naudojant diakritinį ženklą, kurio nėra lietuvių kalbos raidyne. Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras akcentuoja, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. buvo pakeista Gyventojų registro duomenų bazės koduotė, kuri nepalaiko nelietuviškų diakritinių simbolių įrašymo bei atvaizdavimo. Dėl to suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl techninių kliūčių, kurių pašalinimas yra susijęs su sudėtingų techninių ir organizacinių klausimų išsprendimu.

15. Pagrindo abejoti šiomis suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis dėl Gyventojų registro funkcionalumų nėra. Jas pagrindžia ir suinteresuoto asmens 2021 m. spalio 19 d., 2022 m. sausio 24 d. raštuose nurodyti duomenys. Tačiau aplinkybė, kad naudojama Gyventojų registro koduotė neleidžia tvarkyti lotyniško pagrindo rašmenų su nelietuvių kalbos raidyno diakritiniais ženklais, negali lemti pareiškėjos reikalavimo atmetimo.

16. Visų pirma, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog po 2021 m. kovo 1 d. (datos, kai pagal VĮ Registrų centrą seno Gyventojų registro duomenys buvo perkelti į naują duomenų bazę) buvo išnagrinėtos dvi civilinės bylos, kuriose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas įtraukti į apskaitą pareiškėjų (Lietuvos Respublikos piliečių) santuokas, sudarytas su užsienio valstybių piliečiais, perrašant pareiškėjų pasirinktas sutuoktinių pavardes su neelietuviškais diaktritiniais ženklais ć arba ń (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-36447-727/2021, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2356-294/2022 yra įsiteisėję ir privalomi vykdyti (CPK 18 straipsnis).

17. Tai reiškia, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjos reikalavimą remiantis techninio negalimumo taisykle lemtų nepagrįstą pareiškėjos diskriminavimą lyginant su nurodytose bylose analogiškus reikalavimus pareiškusiais asmenimis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras akcentuoja, kad, patenkinus pareiškimą, būtų sukurta valstybinio lygio problema, pasireiškianti tuo, kad teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas prieš tai neišsprendus sudėtingų techninių ir organizacinių klausimų. Tačiau pažymėtina, kad ši problema bet kuriuo atveju jau egzistuoja ir pareiškėjos prašymo patenkinimas nei ją sukurtų, nei padidintų.

18. Antra, pareiškėja ir jos sutuoktinis yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalių piliečiai, gyvenantys Vengrijos Respublikoje. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, svarbu įvertinti, ar atsisakymas ginti pareiškėjos teisę nelemtų nepagrįsto ES piliečių laisvės judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje ribojimo. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnis užtikrina ir saugo ES piliečių laisvę judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje.

19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad pagal dabar galiojančią ES teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis ES teisės ir, konkrečiai tariant, SESV nuostatų dėl visiems ES piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C‑391/09, 63 punktas).

20. To paties ESTT sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn 76 ir 94 punktuose nurodyta, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pakeisti bendrą ES piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių, gali būti laikomas SESV 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo ribojimu tada, jei toks atsisakymas asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir jei toks atsisakymas negali būti pateisinamas būtinybe apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui.

21. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nagrinėjamoje byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos pavardės, jeigu ji būtų perrašoma be šalutinių (diakritinių) ženklų, rašyba galėtų būti trejopa: G. – be diakritinių ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima; G. – jei pareiškėja pageidautų, kad pavardė būtų nurašyta nuo vyro asmens tapatybės dokumento mašininio nuskaitymo eilutės; D. ar D. – jei būtų nuspręsta pavardę užrašyti lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą. Tai patvirtina, kad, perrašius pareiškėjos pavardę be diakritinių ženklų, pasikeistų ne tik pavardės rašyba, bet ir tarimas.

22. ESTT sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn 81 punkto taip pat konstatuota, kad diakritiniai ženklai yra dažnai praleidžiami daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl objektyvių apribojimų, taikomų tam tikrose kompiuterinėse sistemose. Be to, užsienio kalbos nemokantis asmuo dažnai nesupranta diakritinių ženklų reikšmės ir jų net nepastebi. Taigi mažai tikėtina, kad vien diakritinių ženklų nenaudojimas suinteresuotam asmeniui gali sukelti realių ir rimtų nepatogumų ir abejonių dėl asmens tapatybės bei jo pateiktų dokumentų autentiškumo ar juose esančių duomenų teisingumo.

23. Tačiau iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kaip jau pasisakyta, aišku, kad ji su sutuoktiniu gyvena Vengrijos Respublikoje. Taigi pareiškėjos interesas, kad jos pavardė būtų rašoma taip, jog nebūtų keičiama nei viena raidė, t. y. su diakritiniu ženklu, kurio nėra lietuvių kalbos raidyne, yra aiškiai išreikštas. Pareiškėjos pavardę perrašius vienu iš šio sprendimo 21 punkte nurodytu alternatyviu būdu būtų sukurta situacija, kai skirtųsi ne tik pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardės rašyba, bet ir tarimas. O tai yra reikšmingos aplinkybės, vertinant jas pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenamosios vietos kontekste. Dėl to spręstina, kad pareiškėja nebe pagrindo pareiškime nurodo, jog, skirtinga jos ir sutuoktinio pavardės rašyba, gali jai sukelti realių administracinių, asmeninių, profesinių nepatogumų.

24. Taip pat pažymėtina, kad pavardė yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė. Skirtinga šeimos narių pavardžių rašyba, kai tą lemia ne objektyvios priežastys, reiškia nepagrįstą įsiterpimą į asmens privatų ir šeimos gyvenimą bei tokios pasekmės yra nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, 35 punktas).

25. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad VĮ Registrų centro išskirtos techninės priežastys negali būti pakankamai svari priežastis atsisakyti ginti pareiškėjos teisę. Atsisakymas ginti pareiškėjos teisę lemtų ne tik nepagrįstą jos diskriminavimą, bet ir neteisėtą įsiterpimą į jos privatų ir šeimos gyvenimą, taip pat tikėtiną nepagrįstą laisvės judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje ribojimą. Šių ribojimų techninių galimybių nebuvimas pagal nustatytas faktines aplinkybes nepateisintų. Juolab, kad kasacinis teismas jau aptartos 2021 m. spalio 6 d. nutarties 37 punkte, vadovaudamasis ESTT formuojama praktika, yra konstatavęs, jog techninių galimybių nebuvimas nėra legitimus pagrindas pateisinti nacionalinėmis taisyklėmis sukeliamus laisvo asmenų judėjimo ribojimus.

Dėl bylos baigties

26. Apibendrinant nurodytus argumentus, spręstina, kad pareiškėjos R. K. pareikštas reikalavimas dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą yra pagrįstas (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikos skyrius įpareigojamas įtraukti į apskaitą pareiškėjos R. K. santuoką, sudarytą su Vengrijos Respublikos piliečiu T. G. 2021 m. rugsėjo 9 d. Vengrijoje, pareiškėjai suteikiant pavardę G.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos R. K. santuoką, sudarytą su Vengrijos Respublikos piliečiu T. G. 2021 m. rugsėjo 9 d. Vengrijoje, pareiškėjai suteikiant pavardę G..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.