Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, perduodant A. D. atsakomybei 2 metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto – „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 4 030 Eur.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2024 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovėjusią transporto priemonę – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. balandžio 30 d. 19.04 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. D. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, tačiau yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju R. D. skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 2 metams ir konfiskuota automobilio dalį vertės atitinkanti pinigų suma.

3. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sušvelninti (sumažinti) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę iki minimalaus įstatyme numatyto 1 metų termino arba kiek įmanoma daugiau.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus yra nepagrįstas, neproporcingas R. D. padarytos veikos pavojingumui bei kaltininko asmenybei, priimtas neįvertinus reikšmingų duomenų. Pažymėtina, kad apeliantas vartojo alkoholį po eismo įvykio, o pačio eismo įvykio metu kita transporto priemonė buvo tik nežymiai apgadinta. R. D. atsakomybės nevengė, iškart prisipažino ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos, praeityje neteistas, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tik tris kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonę paliko stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, ėjo per gatvę į kitą pusę ne pėsčiųjų perėjoje), visos baudos sumokėtos, administracinių nuobaudų už vairavimą neblaiviam nėra turėjęs. 2024 m. rugpjūčio 14 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio medicinos duomenų išrašas patvirtina, kad R. D. šiuo metu yra diagnozuotas priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas.

3.2. Skunde teigiama, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. R. D. darbdavio UAB „S.“ prašymas patvirtina, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina įgyvendinti darbo funkcijas. Prašyme nurodoma, kad R. D. nuo 2021 m. UAB „S.“ dirba energetiku ir jo tiesioginis darbas yra aptarnauti įmonės klientus visoje vakarinėje Lietuvos dalyje, darbo funkcijoms atlikti R. D. buvo skirtas įmonės automobilis, ką patvirtina ir byloje esanti medžiaga. Kaip nurodo įmonės generalinis direktorius T. Š., teisės vairuoti transporto priemones praradimas atims galimybę atlikti sutartines darbo funkcijas įmonėje, kas gali turėti įtakos R. D. darbo užmokesčio sumažėjimui arba tolimesniam darbui įmonėje.

3.3. Apelianto vertinimu, net dvejų metų specialiosios teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju itin neproporcingai apriboja R. D. teisę į darbą bei atlyginimą ir įvertinus aplinkybių visumą, turi būti mažintinas iki minimalaus baudžiamajame įstatyme numatyto vienerių metų termino. Kitu atveju yra pernelyg suvaržomos apelianto teisės labiau, negu šioje situacijoje reikalinga. Generalinis direktorius prašyme skirti galimą trumpiausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, taip pat nurodo, kad per visą įmonėje dirbtą laiką R. D. neturėjo nei vieno nusiskundimo dėl atliekamo darbo ar elgesio iš klientų ir kolegų, įmonėje gaunamos žodinės padėkos ir pagyrimai dėl jo kokybiškai, operatyviai suteiktų paslaugų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Reda Berčiūnienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nesutinkama tik su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-183-628/2023). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

8. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. D. šią baudžiamojo poveikio priemonę skyrė 2 metų terminui. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnį bei KET 221 punktą, įvykio metu jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholį vartojo po eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai apgadinta kita transporto priemonė. Taip pat vertinta ir tai, kad R. D. atsakomybės iš esmės nevengė, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, anksčiau nėra teistas, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tik tris kartus, baudos sumokėtos, administracinių nuobaudų už vairavimą neblaiviam nėra turėjęs.

9. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ji proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. D. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

11. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas vairavo transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, nežymiai apgadino kitą transporto priemonę. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. D. praeityje neteistas, administracine baustas (paskirtos baudos sumokėtos), administracinių nuobaudų už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nėra gavęs. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Vis dėlto, skunde nurodomos teigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir tai suteikė pagrindą manyti, kad apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Tai lėmė teismo sprendimą taikyti R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą ir neskirti bausmės.

12. Nors nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones apeliantui būtina vykdant darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, kurie galėtų sąlygoti šios teisės praradimą. Aplinkybės, susijusios su apelianto poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą, kad yra apsunkintos asmens galimybės dirbti ir gauti pajamas, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad R. D. elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl tai suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje. Svarbu pažymėti tai, kad šiuo atveju apelianto priešingas teisei elgesys sukėlė realias pasekmes – buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Be to, nustatyta, kad R. D., priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, alkoholį vartojo ne tik po eismo įvykio kilimo, bet ir prieš vairuojant transporto priemonę. Kartu pažymėtina, kad BK 67-68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja draudimo asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar asmuo automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegijos vertinimu, trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad paskirtas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas sukeltų ypatingai neigiamus padarinius R. D. gyvenime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra 2 (dveji) metai, jis yra trumpesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis.

13. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie R. D. diagnozuotą ligą - priešinės liaukos (prostatos) piktybinį naviką, taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-182-303/2022). Akcentuotina, kad visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad diagnozuota liga ir poreikis vykti į gydymo įstaigas, savaime nėra pagrindas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad onkologinė liga R. D. buvo diagnozuota dar iki nagrinėjamo įvykio. Taigi, apeliantas, prieš sėsdamas prie automobilio vairo, žinojo savo sveikatos būklę, diagnozuotą ligą, dėl kurios reikia dažnai lankytis pas gydytojus, atlikti įvairius tyrimus, tačiau sąmoningai pasirinko rizikuoti, dėl ko šiuo metu turi atsakyti dėl kilusių pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės R. D. negalės nuvykti į gydymo įstaigas. Pažymėtina, kad R. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kurioje yra išvystytas viešasis transportas. Taigi, į gydymo įstaigas apeliantas turės galimybę vykti tiek viešuoju transportu, tiek naudojantis pavėžėjų paslaugomis, tiek ir padedant artimiesiems.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas 2 metų terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neproporcinga, priešingai – šiuo atveju ji būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jos neskyrus, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra jokio pagrindo.

15. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 87,50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjos apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Teismo posėdyje dalyvavo advokatė pagal susitarimą, todėl iš R. D. nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.