Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Rita Poškienė,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. D. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2024 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovėjusią transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. balandžio 30 d. 19.04 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais R. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną grįžo iš darbo, aikštelėje vietos nebuvo, tai užstatė dvi mašinas, tada grįžo namo, buvau pavargęs, namie tuo metu nieko nebuvo, mintis buvo pavalgyti, tai atsidariau šaldytuvą, po to toptelėjo išgerti brendžio, išgėrė ir ruošė maistą, ir pamatė, kad vieta atsilaisvino, ir galvojo reikia mašiną pastatyti, ir statė mašiną į tą laisvą vietą, ir kliudė šalia stovinčią kitą mašiną. Po to liudininkė atbėgo pradėjo šaukti, kad jūs pasišalinate iš įvykio vietos, o jis tik tušinuko nuėjo pasiimti, kad užrašyti telefono numerį, bet nepasišalino iš įvykio vietos. Nuėjo užrašė ir susirado įmautę, užrašė dėl žalos, ir nunešė. Pasakė, kad čia telefono numerį užkišo ir nuėjo. Po to užvalgė nieks neatėjo ir įsipylė dar brendžio, bevalgant pamatė, kad kaimynas atėjo. Jis nežinojo nei vardo nei pavardės, jis atėjo ir aš išėjau, po to policija atvažiavo, ir išvežė. Nurodė, kad dėl ko tas brendis, dėl to, kad kita diena laisva. O kitas dalykas jo darbo pobūdis yra, kad alkoholiu piktnaudžiauti negali, nes kas antrą dieną važiuoja į ofisą, t. y. vieną dieną rašo protokolus, o kitą dieną važiuoja per objektus ir ne kartą buvo stabdytas, ir policija stabdo, ir tiesiog niekad darbo dienomis negalėjo įvykti. Jis gėrė prieš įvykį ir po įvykio, po pusę brendžio taurės. Nuo pirmo išgėrimo iki vairavimo praėjo nežino kiek. Ką tik buvo baigęs pusę taurės ir nuėjo perstatyti automobilio, praėjo kelios minutės nuo tada, kai išgėrė. Automobilis priklauso darbovietei. Darbovietę informavo apie eismo įvykį, nes reikėjo dėl nutempimo išlaidų susitvarkyti ir visą kitą. Su nustatytu girtumu sutinka. Su vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio verte - suma sutinka. Su sūnumi geri santykiai, jis po darbo atvažiuoja, būna pavakarieniauja, savaitgaliais važiuoja į gamtą kartu, pastoviai bendrauja. Auklėja sūnus jį dabar, kalbasi pastoviai. Blogai pasielgė. Teigė, kad sūnus yra autoritetas. Sūnus nepritaria jo tokiam poelgiui, kiekvieną kartą kritiką gauna. Pats blogai vertina savo elgesį, gailisi. Nėra turėjęs su prokuratūra jokių reikalų ir dabar padarė tokią kvailystę. Visos žalos atlygintos, padengtos. Tikrai daugiau taip nesielgs.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. D., nurodė, kad yra kaltinamojo sūnus, gyvena netoli, dažnai susitinka, porą kartų į savaitę susitinka, kartu savaitgalį praleidžia. Kaip užtikrins, kad nedarytų daugiau nusikalstamų veikų tėtis, tai kontrolė, kažkokie patikrinimai, žiūrės kaip jis laikosi, ką veikia, jei nepasikartos, ta tada ieškos kažkokios pagalbos. Anksčiau vartojęs alkoholį ir vairavęs nėra. Jis tik tam tikromis progomis išgeria, jei būna šventės, tai vartoja alkoholį, bet nepiktnaudžiauja. Šis atvejis buvo pirmas. Ne kartą važiuoja, kai patikrinimai būna, tai nėra atvejų, kad išgėręs būtų už vairo sėdęs. Nurodė, kad gyvena netoliese gal 3 km nuo jo. Dirba (duomenys neskelbtini). Pajamos per mėnesį yra 1 500-1 600 Eur. Jei teismas nutartų su užstatu, tai sutiktų, bet nežino, kokia suma, gal 7000 Eur gali būti. Santykiai su tėvu, kai įvyko tas incidentas, tai daug kalbėjosi, jis dėl to įvykio gailisi, moralas atskaitytas, tai mano įtakos turi tėvui. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Neigiamai vertina tą poelgį tėčio. Kalbėjo su tėčiu apie tai. Jis tik perstatinėjo iš vienos vietos į kitą automobilį, ten mažai vietos yra kad pastatyti automobilį, nemano, kad jis būtų išvažiavęs į kelią. Mano, kad daugiau taip nesielgs.

Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 17 val. atvažiavo į butą, kieme pasistatė automobilį ir nuėjo į butą pasidėti daiktų, pavalgė, bute užtruko apie 2 valandas. Tuomet pasiėmė daiktus ir norėjo važiuoti į Vilnių. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad šalia jo automobilio stovi moteris ir keli vaikai. Moteris jo paklausė ar šis automobilis yra jo. Jis atsakė, kad jo. Tuomet jis iš karto pamatė, kad yra įlenktas jo automobilio priekinis vairuotojo pusės sparnas. Moteris atrodė išsigandusi, ji jam pasakė, kad į jo mašiną įvažiavo kaimynas, o paskui pabėgo namo. Tuomet jis pamatė už jo mašinos valytuvo užkištą lapelį, ant kurio buvo užrašyti žodžiai „(duomenys neskelbtini) dėl žalos“ ir buvo užrašytas telefono numeris. Jei gerai atsimena, moteris tuo metu kalbėjo ir jam sakė, kad jau informavo policijos pareigūnus. Šios moteris jis nepažįsta ir tą kartą ją matė pirmą kartą, ji sakė, kad gyvena tame pačiame name, paskutinėje laiptinėje, kaip ir jis, bei kaimynas, apgadinęs jo automobilį. Jis toliau apsižiūrinėjo automobilį, užtruko apie 3 minutes, tuomet prie jo priėjo vyriškis, jis iš karto prisipažino įvažiavęs į jo automobilį, o jis jam atsakė, kad rado jo paliktą lapelį. Vyriškis iš karto jam pasakė, kad nori viską išsiaiškinti geranoriškai ir pasiūlė užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Moteris tuo metu dar vis buvo šalia ir prašė niekur nepasišalinti, nes iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiuoja ir prašė jų nepabėgti. Jis tai moteriai atsakė, kad viskas yra gerai ir jie jau išsiaiškins patys. Tuomet moteris atsitraukė nuo jų, tačiau toliau buvo kieme su vaikais, kokių 20 metrų atstumu nuo jų. Jam labiausiai rūpėjo apžiūrėti automobilį ir įvertinti padarytą žalą, todėl jis labai nekreipė dėmesio į vyriškį ir jo būklę, tačiau nuo vyriškio šiek tiek buvo juntamas alkoholio kvapas, tačiau vyriškio kalba buvo rišli, o judesiai koordinuoti. Jam apžiūrėjus automobilį, nusprendė užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir kaimyno pasiteiravo, ar jis yra vartojęs alkoholio, jis negirdėjo kaimyno atsakymo, tik girdėjo žodį „šampano“. Paskui pareigūnai patikrino kaimyno blaivumą ir jam buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių neblaivumas. Pareigūnai daugiausiai bendravo su kaimynu, o kadangi jam reikėjo išvažiuoti, jis pasiteiravo pareigūnų, ar jam galima važiuoti. Tuomet pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir leido jam išvažiuoti nurodydami, kad vėliau su juo susisieks. Vyriškį, kuris 2024 m. balandžio 30 d. apgadino jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis žino tik iš matymo, žino, kad jis gyvena gretimoje laiptinėje, žino kokiu automobiliu jis važinėja, tačiau iki šio įvykio nežinojo jo vardo ir pavardės ir jam nėra tekę su juo bendrauti ar turėti kokių nors reikalų. Šiuo metu žino, kad to vyriškio vardas yra R.. Dėl automobilio apgadinimo jam yra padaryta 700 Eur turtinė žala. Po šio įvykio jis kreipėsi į savo draudėją, tačiau jo draudėja jam nurodė, kad jam reikia kreiptis į eismo įvykio kaltininko draudimą, tačiau iki šio laiko jis to padaręs nėra ir nesikreips, nes su jo automobilį apgadinusiu kaimynu, t. y. R., sutarė, kad jis jam asmeniškai atlygins jam padarytą žalą. Šiai dienai R. jam dar nėra atlyginęs žalos, sutarė, kad žalą jis jam atlygins gegužės 14 dieną. Jis R. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Dar nori paminėti, kad apie 17 val. jam atvažiavus į kiemą ir kieme pasistačius automobilį, matė, kad šalia stovi kaimyno, kuris įvažiavo ir apgadino jo automobilį, automobilis, t. y. jis savo automobilį pastatė šalia kaimyno automobilio. Kaimyno automobilis stovėjo lygiai toje pačioje vietoje ir jam išėjus iš buto ir ketinant išvažiuoti (1 t., b. l. 36-39).

Liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. vakare po darbo, galėjo būti apie 18.30 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme stiprų trenksmo bei metalo brozdinimo garsą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Ji žiūrėdama pro langą matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) automobilio išlipo pagyvenęs vyras, kuris gyvena tame pačiame name, kaip ir ji, šiuo metu jau žino, kad jo vardas R. D.. Jis svirduliavo, jai iš karto kilo mintis, kad jis neblaivus, nes jis svirduliavo labai stipriai. Ji matė, kad jis apžiūrėjo apgadintą (duomenys neskelbtini) automobilį ir išėjo. Ji tada išėjo į kiemą ir eismo įvykį sukėlusio vyro kieme prie automobilių nebebuvo, jis buvo nuėjęs namo, o po to grįžęs aiškino, kad jis buvo išėjęs parašyti raštelio, skirto apgadinto automobilio savininkui. Matydama, kad eismo įvykį sukėlęs vyras pasišalino iš įvykio vietos, ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Po kurio laiko prie apgadinto (duomenys neskelbtini) automobilio atėjo jo savininkas, kaip suprato, jis pažinojo tą eismo įvykį sukėlusį vyrą. Ji jam pranešė, kad iškvietė policiją. Po to atėjo eismo įvykį sukėlęs vyras ir jie kalbėjosi, o jos paprašė pasišalinti. Ji juto nuo eismo įvykį sukėlusio vyro sklindantį alkoholio kvapą, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai (1 t., b. l. 47-50).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. K. 2024 m. balandžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 30 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio R. D. 19 val. 04 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0012“, patikros Nr. 1985292, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. 19.23 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu R. D. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas. Eismo įvykį matė namo gyventoja R. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-10).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. K. 2024 m. balandžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad dirbant prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16299-24, kuris pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo nustatytos šios aplinkybės: 2024 m. balandžio 30 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Po eismo įvykio R. D. 19.04 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0012“, patikros Nr. 1985292, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. 19.23 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu R. D. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas. Eismo įvykį matė namo gyventoja R. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Susisiekus su R. S., ši nurodė, kad apie 18.30 val., būdama kambaryje išgirdo stipraus smūgio garsą. Pažiūrėjusi per langą pamatė, kad anksčiau minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį (duomenys neskelbtini) automobilį, o paskui buvo pastatytas šalia tvarkingai. Pranešėja pamatė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kuris svirduliavo, todėl ji pagalvojo, kad jis arba neblaivus, arba jam sutriko sveikata. Išlipęs vyriškis pasišalino į savo namus. Pranešėjos nebuvo galima apklausti kaip liudytojos, nes ši buvo išvykusi, prašė, kad su ja susisiektų atsakingas už medžiagą tyrėjas ir apklaustų ją vėliau. Jiems atvykus į įvykio vietą, prie minėtų automobilių matė (duomenys neskelbtini) automobilio savininką M. J. bei (duomenys neskelbtini) automobilio savininką R. D.. Pagal išorinius požymius R. D. atrodė neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. M. J. paaiškino, kad kaimynas R. D. buvo nuėjęs namo, kad užrašytų savo telefono numerį ant lapelio ir padėtų ant (duomenys neskelbtini) automobilio stiklo. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas įmonės UAB „Augenas“ į Technikos g. 18A, Kaunas. R. D. įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį komisariatą (1 t., b. l. 16-17).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos su priedais (fotonuotraukomis) nustatyta, kad nurodytu adresu kairėje pusėje matomi stovintys automobiliai, kurių vienas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas atbuline tvarka, stovintis priekiu į (duomenys neskelbtini), namą, šalia priekinio kairiojo (duomenys neskelbtini) rato matomos galimai plastikinės žibinto dalys, kurios paimamos ir supakuojamos į popierinį voką Nr. 1. Ant automobilio (duomenys neskelbtini) matomas apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, apgadintos priekinės kairės pusės durys bei apgadintas priekinis kairės pusės ratas. Šalia automobilio (duomenys neskelbtini), kairėje jo pusėje matomas stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pastatytas atbuline tvarka, stovintis priekiu į (duomenys neskelbtini), namą. Automobiliui (duomenys neskelbtini) matomas apgadintas užpakalinis bamperis, sugadintas dešinės pusės užpakalinis žibintas, taip pat ant automobilio (duomenys neskelbtini) stogo matoma galimai plastikinė žibinto dalis, kuri paimama ir supakuojama į popierinį voką Nr. 2. Automobilių aikštelėje tiesiai matomas pėsčiųjų takas. Dešinėje matomas daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis paimamas transporto priemonės apžiūros techninės būklės ir patikrinimo ir apžiūros metu, UAB „Augenas“ ir saugomas Technikos 18A, Kaunas, pažymėtas objektu Nr. 1, taip pat paimamas automobilio (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo raktas, žymimas objektu Nr. 2. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota (1 t., b. l. 18-29).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais (fotonuotraukomis) nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. J., gimęs (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 51-58).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais (fotonuotraukomis) nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59-69).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. A. tarnybiniame pranešime dėl policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų prijungimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos užfiksuota, kad prie tyrimo medžiagos yra prijungti 2024 m. balandžio 30 d. į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 94-96).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas garso įrašas įvardintas „BPC skambu io ra as (ID 95427594393, skambu io prad ia 2024-04-30 18 44 24).mp3“. Įrašo trukmė 2 minutės 6 sekundės. Garso įraše užfiksuotas moters pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore. 2024-04-30 18:44:24 val. skambučio stenograma: Fone moters balsas: jo taigi aš čia gyvenu, Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau - BPC) – 112, Moters balsas (toliau - MB) - laba diena, gal galima su policija susisiekti? BPC - kas nutiko? MB - sudaužė automobilį, reikia savininko pagal numerį, BPC - ką reiškia sudaužė automobilį? MB - nu atbulas važiavo išgėręs žmogus, BPC - kieno automobilį sudaužė? MB - nežinau nieko dėl to ir skambinu policijai, kad buvau per laiptines niekas neprisipažįsta kieno mašina, BPC - žiūrėkit kaltininkas yra? MB - yra, nuėjo namo, BPC - tai kaltininko automobilio markė kokia? MB - gerai kaltininko yra kopa, BPC - kokia markė sakykit? MB – (duomenys neskelbtini), BPC - (duomenys neskelbtini) valstybinį numerį sakykit, MB - (duomenys neskelbtini), BPC - pirmos raidės nesupratau, MB - (duomenys neskelbtini), BPC - (duomenys neskelbtini)? MB - (duomenys neskelbtini), BPC - tai kurį automobilį apgadino kokia markė? MB - šitas apgadino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), BPC - palaukit (duomenys neskelbtini), valstybinį raides žodžiais pasakykit, MB - (duomenys neskelbtini), BPC - kiek skaičiai? MB – (duomenys neskelbtini), BPC - čia vieną automobilį apgadino? MB – vieną, BPC - koks adresas? MB - čia gal jūsų šita? Fone vyro balsas – mano, MB - žinokit šitas įkalė ką tik šitam dabar policijai skambinu ir jisai girtas, BPC - pone adresą sakykit, MB - (duomenys neskelbtini), šitas vat girtas, BPC - čia kieme ar gatvėje? MB - va pasižiūrėk, kieme ir dar tau raštelį parašė, BPC - jūsų vardas kaip? MB - (duomenys neskelbtini), atėjo jau žmogus, BPC - ir pavardė? MB - (duomenys neskelbtini), pažiūrėk ką tau padarė, BPC - tai tas kaltininkas buvo neblaivus? MB - taip jisai yra taip užuodžiau, nuėjo namo, BPC - gerai supratau, aš informaciją perdaviau, tegul laukia savininkas tada, MB – gerai, BPC - laukit viso (1 t., b. l. 90-93).

Iš Viešosios įstaigos (toliau VšĮ) „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM – 7 560 Eur (1 t., b. l. 85).

Iš „Claimspro“ kilnojamo turto vertinimo ataskaitos Nr. CP24K0086 nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 4 030 Eur (2 t., b. l. 14-44).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0012, patikros Nr. 1985292, tikrinimo rezultatų nustatyta, kad R. D. neblaivumas buvo tikrintas du kartus, t. y., pirmojo tikrinimo metu - 2024 m. balandžio 30 d. 19.04 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu - 2024 m. balandžio 30 d. 19.23 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. D. sutiko ir jų teisingumą patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 97-99).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis R. D. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju R. D. inkriminuota tai, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antru – 2,39 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad vartojo alkoholį ir prieš ir po eismo įvykio, labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Nurodė, kad prieš einant perstatyti automobilį išgėrė šiek tiek brendžio, tai pat po eismo įvykio vėl išgėrė brendžio. Posėdžio metu parodė, kad pamatęs automobilio šeimininką išėjo į daugiabučio kiemą pasikalbėti ir už kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Savo girtumo bei nusikalstamos veikos padarymo neginčija.

Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme stiprų trenksmo bei metalo brozdinimo garsą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Ji žiūrėdama pro langą matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) automobilio išlipo pagyvenęs vyras, R. D., jis svirduliavo, jai iš karto kilo mintis, kad jis neblaivus, nes jis svirduliavo labai stipriai. Ji matė, kad jis apžiūrėjo apgadintą (duomenys neskelbtini) automobilį ir išėjo. Ji juto nuo eismo įvykį sukėlusio vyro sklindantį alkoholio kvapą, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai (1 t., b. l. 47-50). Taip pat liudytojo M. J. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2024 m. balandžio 30 d. išėjęs į kiemą, pamatė, kad šalia jo automobilio stovi moteris ir keli vaikai. Tuomet jis iš karto pamatė, kad yra įlenktas jo automobilio priekinis vairuotojo pusės sparnas. Moteris atrodė išsigandusi, ji jam pasakė, kad į jo mašiną įvažiavo kaimynas, o paskui pabėgo namo. Tuomet jis pamatė už jo mašinos valytuvo užkištą lapelį, ant kurio buvo užrašyti žodžiai „(duomenys neskelbtini) dėl žalos“ ir buvo užrašytas telefono numeris. Jis toliau apsižiūrinėjo automobilį, užtruko apie 3 minutes, tuomet prie jo priėjo vyriškis, jis iš karto prisipažino įvažiavęs į jo automobilį, o jis jam atsakė, kad rado jo paliktą lapelį. Vyriškis iš karto jam pasakė, kad nori viską išsiaiškinti geranoriškai ir pasiūlė užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Jam labiausiai rūpėjo apžiūrėti automobilį ir įvertinti padarytą žalą, todėl jis labai nekreipė dėmesio į vyriškį ir jo būklę, tačiau nuo vyriškio šiek tiek buvo juntamas alkoholio kvapas, tačiau vyriškio kalba buvo rišli, o judesiai koordinuoti (1 t., b. l. 36-39). Taip pat A. K. 2024 m. balandžio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 30 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, R. D., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. J., ir jį apgadino. Po eismo įvykio R. D. 19 val. 04 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0012“, patikros Nr. 1985292, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. 19.23 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu R. D. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 1-10). R. D. neblaivumo faktą patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0012, patikros Nr. 1985292, nustatyta, kad R. D. neblaivumas buvo tikrintas du kartus, t. y., pirmojo tikrinimo metu - 2024 m. balandžio 30 d. 19.04 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu - 2024 m. balandžio 30 d. 19.23 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 97-99). Taigi pripažintina, kad R. D. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vartoti alkoholį po eismo įvykio iki kol nebus išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, kol nebuvo išsiakintos visos eismo įvykio aplinkybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis R. D. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus A. D. atsakomybei. A. D. taip pat pateikė teismui prašymą atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant be užstato sūnaus A. D. atsakomybės ir bylą nutraukti. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, R. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas jo sūnus, kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Tiek A. D., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Galimas laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja pakankamai dažnai – savaitgaliai laiką leidžia kartu gamtoje, darbo dienomis susitinka pavakarieniauti. Galimas laiduotojas nurodė, kad jo nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį, galimas laiduotojas nurodė, jog kalbėjosi su tėvu apie jo poelgį, išsakė savo nuomonę, tad mano, kad tėvas daugiau nebenusikals. Laiduotojas, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka, bet nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis iš (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika, kurioje nurodyta, kad A. D. yra ramaus būdo karys, kruopštus atsakingas, uolus, pareigingas, tarnyboje visada pasitempęs. Taip pat atsižvelgiant į laiduotojo požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad A. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui. Esant R. D. ir A. D. prašymui perduoti kaltinamąjį R. D. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis nėra teistas (1 t., b. l. 139-140), baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu (1 t., b. l. 142-144). VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavo padalinio Psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 150). Kaltinamasis R. D. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo R. D. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo – kaltinamojo sūnaus gaunamas pajamas – laiduotojas šiuo metu dirba, uždirba 1 500-1 600 Eur per mėnesį, sutinka sumokėti užstatą iki 7 000 Eur, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl atleidus kaltinamąjį R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte, įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui, iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Kaltinamajam R. D. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – pirmu pūtimu – 2,17 promilių neblaivumas, antru – 2,39 promilių. Taigi kaltinamasis padarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, tačiau įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio, o eismo įvykio metu kita transporto priemonė buvo nežymiai apgadinta, atsakomybės iš esmės R. D. nevengė, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, anksčiau nėra teistas, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tik tris kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonę paliko stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, ėjo per gatvę į kitą pusę ne pėsčiųjų perėjoje), baudos sumokėtos, administracinių nuobaudų už vairavimą neblaiviam nėra turėjęs, teismas mano, kad bausmės tikslams įgyvendinti privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti pakaks terminą nustatyti kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei prašo prokurorė – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 8 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pažymėtina, kad vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022)

Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju R. D. nuosavybės teise nepriklauso nusikalstamos veikos įrankis – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis Akcinės bendrovė (toliau AB) „Regitra“ duomenų bazės pateikta informacija, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam asmeniui ir duomenų, kad jam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma. Iš bylos duomenų ir VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad minėtos transporto priemonės, kurios gamybos metai yra 2017-2020, automobilio vertė su PVM 7 560 Eur (1 t., b. l. 85). Byloje taip pat yra pateikta automobilio savininko UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 6 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio balansinė vertė 1 501,00 Eur (2 t. b. l. 13). R. D. pateikė UAB „Claimspro“ turto vertinimo ataskaita“, kurioje nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 4 030 Eur (2 t. b. l. 16-44).

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, konfiskuotino turto vertė įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Šiuo atveju kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 4 030 Eur. Teismo nuomone, abejoti šios ataskaitos tikslumu nėra pagrindo. Taigi, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, nurodytą VšĮ „Emprekis“ atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, nustatant 7 560 Eur sumą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. patirtų iškirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes realizuojamai atsakomybei. Reikšminga ir tai, kad R. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteistas. Be to, nusikalto pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, byloje nėra jokių duomenų, kad ji piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais. Įvertinusi aptartas aplinkybes bei kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš R. D. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jos padaryto nusikaltimo pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus šioje byloje atitiktų 4 300 Eur sumos išieškojimas iš R. D. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-919/2024). Teismo vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga siekiant užtikrinti tiek BK 41 straipsnio, tiek BK 67 straipsnio paskirtį.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 132-135), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132-135) ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. 01523120 – paėmimas (1 t., b. l. 132-135), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje netaikomas ir netaikytinas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kuris saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje Technikos g. 18A, Kaunas ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, grąžinti R. R. (1 t., b. l. 80-82). Vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“. Plastikinės žibintų dalys popieriniuose vokuose Nr. 1 ir Nr. 2 saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje grąžinti UAB (duomenys neskelbtini). Kompaktinis diskas su kūno kamerų vaizdo įrašais (1 t., b. l. 96) ir kompaktinis diskas su bendrosios pagalbos centro graso įrašu (1 t., b. l. 89) saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų) užstatu, perduodant jį A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją A. D. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. LT16 4040 0636 1000 1615 (VIKSVA), gavėjas: Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942349, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 8 d. R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi išieškoti konfiskuotino turto – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 4 030 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

- plastikinės žibintų dalys popieriniuose vokuose Nr. 1 ir Nr. 2 saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui.

- Kompaktinį diską su kūno kamerų vaizdo įrašais ir kompaktinį diską su bendrosios pagalbos centro graso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę –specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.