- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-125-919/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. gynėjams advokatams G. A., D. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamoji byla nutraukta.
R. V. perduota laiduotojo A. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, R. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 13 d.;
- konfiskuota automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų sumą – 3 500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų).
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje nustatyta, kad R. V. 2023 m. lapkričio 7 d. apie 20 val. 17 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0342, buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas.
2. R. V. nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti – uždrausti R. V. naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams. Sumažinti konfiskuotino turto vertę remiantis turto vertinimo ataskaitos išvadomis.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. sutinka su jai taikytu laidavimo institutu, aplinkybių neneigia, kaltę pripažįsta. Tačiau, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, priėmė nepagrįstą sprendimą bei neįvertino byloje esančių aplinkybių.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. V. pripažįsta padariusi vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Apeliantės teigimu, ji išgėrė dėl šeimoje kilusios stresinės situacijos, nesukėlė grėsmės aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams, vairavo neblaivi tamsiu paros metu, esant itin mažam eismui, turi ilgą darbinę patirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ištirti įvykį, neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo pažeidimus. Todėl, jos nuomone nagrinėjamu atveju teigiamą poveikį gali daryti ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminas.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantė supranta, jog BK nenumato galimybės vairuoti transporto priemonę su sumontuotais antialkoholiniais variklio užraktais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinė ir baudžiamoji atsakomybė iš esmės turi tuos pačius baudimo, perauklėjimo ir atgrasymo nuo teisės pažeidimų požymius, tokia priemonė mutatis mutandis jos atžvilgiu galėtų būti taikoma.
2.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė norėdama atgauti vairuotojo pažymėjimą turės baigti papildomus vairuotojų mokymus, t. y. patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl padaryto nusikaltimo. Be to, tam tikrą baudimą dėl padaryto nusikaltimo jaučia ir dabar, kadangi patyrė gėdos jausmą prieš artimuosius ir draugus.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neturint teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkinta jos kelionė į darbą ir iš jo, negalės lankyti tėvų ir artimųjų, laiku ir tinkamai gauti medicinines paslaugas ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju prokuroras nurodyto automobilio vertę (5 970,00 eurų) nustatė pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suma mažesnė ir atitinka automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą kainą. Tačiau, apeliantės nuomone, ši kaina nustatyta neatsižvelgiant į individualias tokio turto savybes. Dėl šių aplinkybių po nuosprendžio paskelbimo ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio „VW Touareg“ (duomenys neskelbtini) vertinimo, tačiau skundo surašymo metu ataskaita dar nėra gauta. Apeliantės vertinimu, tik tokios ataskaitos duomenys gali tinkamai nustatyti transporto priemonės rinkos vertę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė sutiko su apeliacinio skundo tenkinimu iš dalies. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. gynėjas advokatas D. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nei veikos kvalifikavimas, nei sprendimas R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčijamas. Nesutinkama tik su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, prašant šį terminą sumažinti iki 1 (vienerių) metų su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams. Taip pat sumažinti konfiskuotino turto vertę remiantis turto vertinimo ataskaitos išvadomis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo termino.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, R. V. apeliacinį skundą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apeliantės padarytu nusikaltimu, pagrįstai jai paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, kuri nėra laikytina per griežta ir negali būti švelninama.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
7. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
8. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad R. V., naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pati apeliantė, tačiau, jos teigimu, minėtosios teisės atėmimas dvejiems metams yra neteisingas ir neproporcingas. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju teismas, taikant analogiją pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK), galėtų paskirtąjį teisės vairuoti terminą padalinti į – uždraudimą vairuoti transporto priemones vieneriems metams, suėjus vienerių metų terminui uždrausti vairuoti transporto priemones teisės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones termino nustatymą, nevertino reikšmingų ir svarių bylos aplinkybių bei kaltinamosios asmenybės. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiuo teiginiui negali, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad R. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dalyje padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, kad neblaivi transporto priemonę vairavo pirmą kartą, nėra teista, yra bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės terminui aplinkybės buvo įvertintos.
10. Apeliantė skundu prašydama iki 1 metų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o suėjus vienerių metų terminui uždrausti vairuoti transporto priemones teisės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams nurodo, kad ji išgėrė dėl šeimoje kilusios stresinės situacijos, nesukėlė grėsmės aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams, vairavo neblaivi tamsiu paros metu, esant itin mažam eismui, turi ilgą darbinę patirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“, davė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ištirti įvykį, neturint teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkinta jos kelionė į darbą ir iš jo, negalės lankyti tėvų ir artimųjų, laiku ir tinkamai gauti medicinines paslaugas ir kt. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas klausimą dėl R. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pačios savaime jos nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. buvo atleista pagal laidavimą 2 metų terminui be užstato, teismas jai paskyrė itin švelnias poveikio priemones – turto konfiskavimą ir trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, dar švelnesnės poveikio priemonės nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti ją nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apeliantė gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Kita vertus, tai, jog R. V. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jai itin palankiai. Be to, R. V. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jai yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, R. V. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad R. V. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, yra suaugusi, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviai, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jai turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. V. nusikalto veikdama tyčia, vairavo automobilį būdama neblaivi, pripažino, jog vartojo alkoholį dėl šeimoje kilusios stresinės situacijos. Jai buvo nustatytas 2,10 promilės neblaivumas, o tai net penkis kartus viršijo leistiną normą, tokiais veiksmais ji neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo pačios sveikatai ar net gyvybei, o jos nusikalstami veiksmai nutrūko tik todėl, kad įvažiuojant į kiemą ji kliudė bortelį, įvykį mačiusiems asmenims kilo įtarimas dėl jos blaivumo, ko pasėkoje buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo pripažino savo kaltę, anksčiau nebuvo teistas/baustas administracine tvarka už tokius teisės pažeidimus ar tokius veiksmus atliko dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.
12. Atsakant į apeliantės teiginius dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones teisės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 31¹ straipsnio 1 dalis). Tokios priemonės BK nenumato. BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, <...>. Taigi, tokia priemonė, kokią apeliantė prašo paskirti, BK nėra numatyta. Šiuo atveju R. V. padarė nusikaltimą, t. y. pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veiką, tad švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės jam negali būti taikomos.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliantė skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ir jos taikymo termino nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
14. Kauno apylinkės teismas taikydamas R. V. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė dar ir automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (3 500 Eur). Apeliantė neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydžiu ir prašo konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydį sumažinti remiantis turto vertinimo ataskaitos išvadomis.
15. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).
16. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).
17. Teisėjų kolegija, pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, konfiskuotino turto vertė įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
18. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Touareg“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintos laikotarpiu nuo 2004-2008 m., pasirinkti metai 2005, vidutinė rinkos vertė yra 5 970, 00 Eur su PVM. Byloje taip pat yra pateikta A. K. (automobilio savininko) 2021 m. kovo 19 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad jis automobilį įsigijo už 3 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes, konfiskuotino turto vertę nustatė pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.
19. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
20. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo gauta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „Volkswagen Touareg“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 420, 00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, abejoti šios ataskaitos tikslumu nėra pagrindo. Taigi, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, nustatant 3 500 Eur sumą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės R. V., patirtų iškirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes realizuojamai atsakomybei. Be to, R. V. yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, todėl ji negalės naudotis automobiliu nesuėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Reikšminga ir tai, kad R. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteista. Be to, nusikalto pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, byloje nėra jokių duomenų, kad ji piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais. Įvertinusi aptartas aplinkybes bei kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš R. V., turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jos padaryto nusikaltimo pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus šioje byloje atitiktų 1 420, 00 eurų sumos išieškojimas iš R. V..
Dėl proceso išlaidų
21. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą R. V., kurias sudaro 258, 48 Eur. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas buvo atleistas nuo dalyvavimo byloje, kadangi R. V. interesus gynė jos pasirinktas gynėjas pagal susitarimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš R. V. šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų neišieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį - iš R. V. išieškotiną konfiskuotino automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 1 420, 00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. 258, 48 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktą pažymą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.