Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1372-866/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-30
Bylos Nr.: e2A-1372-866/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24403-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: J. L., B. L.
Atsakovas: M. V.
Trečiasis asmuo: J. M.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1372-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24403-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) J. L. ir B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų J. L. ir B. L. ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. L. ir B. L. (toliau – ieškovai arba apeliantai) ieškiniu, kurį vėliau patikslino prašė priteisti iš atsakovės M. V. (toliau – atsakovė) 17 226,70 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 29 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo J. M. pasiskolino iš A. Š. (toliau – kreditorius) 675 000 Lt; 2006 m. spalio 20 d. skolos suma su palūkanomis sudarė 722 261 Lt, iš kurių iki 2006 m. spalio 20 d. kreditoriui buvo grąžinta 622 261 Lt, o skolos likutis 2006 m. spalio 25 d. sudarė 100 000 Lt.

3. Pažymėjo, jog 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo; 2015 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo priteista kreditoriui solidariai 28 962 Eur skolos, 15 929,10 Eur palūkanų (iš viso – 44 891,10 Eur), 5 proc. metinių palūkanų ir 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens.

4. Nurodė, kad ieškovė gavo iš antstolės 2016 m. liepos 11 d. patvarkymą priimti, kuriuo antstolė priėmė Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-67-577/2015 bei 2016-07-12 raginimą įvykdyti sprendimą dėl 44 891,10 Eur skolos ir 4 077,10 Eur palūkanų sumokėjimo kreditoriui vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/01058. Antstolės D. P. dokumentai buvo išsiųsti ir ieškovui B. L., kurį antstolė įtraukė į vykdomąją bylą skolininku.

5. Taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. ieškovai sudarė Susitarimą su sūnumi M. L., kuriuo jis sutiko padengti skolą kreditoriui ir vykdymo išlaidas, M. L. iš viso sumokėjo 51 055,47 Eur ir 624,62 Eur. Pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei dalį savo skolos. 2016 m. gruodžio 27 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. 2019 m. spalio 26 d. M. L. pasirašė su ieškovais kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo Sutartį, kuria jis perleido ieškovams savo kreditorinį reikalavimą atsakovei; taigi ieškovai įgijo reikalauti iš atsakovės sumokėti jai tenkančią bendros skolos dalį. Pabrėžė, jog ieškinio senaties termino nepraleido, nes ieškovų reikalavimas atsirado 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad 2004 m. ieškovė ir atsakovė nusipirko 300 paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Privati erdvė“; 2004 m. rugsėjo 1 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime ieškovė J. L. buvo išrinkta bendrovės direktore, o atsakovė bendrovėje ėjo komercijos direktorės pareigas. 2004 m. gruodžio 16 d. atsakovė įnešė į bendrovės kasą 85 000 Lt (įstatinio kapitalo didinimui). Pažymėjo, jog bendrovė planavo vystyti prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą bei leisti žurnalą „Privati erdvė“, todėl jos veiklos finansavimui ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo nusprendė pasiskolinti piniginių lėšų iš kreditoriaus A. Š.; taigi, 2005 m. lapkričio 29 d. pastarieji pasiskolino 675 000 Lt iš A. Š..

7. Nurodė, kad šalių Susitarime buvo nurodyta, jog 675 000 Lt buvo perduoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime įsigijimui; 622 261 Lt buvo grąžinti, o 2006 m. spalio 25 d. pastarųjų įsiskolinimas kreditoriui sudarė 100 000 Lt, šią sumą skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. balandžio 25 d. Pažymėjo, jog 100 000 Lt suma grąžinta nebuvo, todėl kreditorius A. Š. kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nesutiko, jog ieškovė sumokėjo už atsakovę 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad dėl 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidų antstolė D. P. buvo pradėjusi atskirą vykdomąją bylą Nr. 0068/16/01055 ir 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo išieškotos iš atsakovės. Taip pat atsikirtimus ieškinį atsakovė grindė aplinkybe, jog ieškovas į ją neturi reikalavimo teisės, nes Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-577/2015 kreditoriaus A. Š. reikalavimas buvo patenkintas, priteisiant sumas solidariai iš J. L., J. M. ir M. V..

9. Pažymėjo, jog J. L. ir B. L. yra sutuoktiniai; antstolė turėjo įvykdyti vykdomąjį dokumentą pagal vieno iš sutuoktinių (J. L.) prievolę (pagal minėtą vykdomąjį dokumentą), nukreipdama išieškojimą į J. L. priklausiusio turto dalį, esančią bendrame J. L. ir B. L. turte. Tam turėjo būti atlikti J. L. turto dalies jungtinėje nuosavybės nustatymo veiksmai, o jų neatlikimas nepadarė B. L. kreditoriaus A. Š. skolininku bei nesuteikė B. L. reikalavimo teisės į atsakovę.

10. Pažymėjo, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodyme nėra minimas 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimas, todėl tikėtina, jog šis Susitarimas buvo surašytas atbuline data. Pasak atsakovės, M. L. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atliktas mokėjimo pavedimas nepadarė jo atsakovės kreditoriumi, todėl nebūdamas kreditoriumi jis negali perleisti kreditoriaus reikalavimo teisės kitam asmeniui. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.112 bei 6.114 straipsniuose nustatyta reikalavimo perėjimo regreso tvarka M. L. aplinkybė, todėl jis neįgijo reikalavimo teisės į atsakovę, o neįgijęs šios teisės - negalėjo jos perduoti 2019 m. spalio 26 d. Sutarties pagrindu ieškovams.

11. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato notarinę paskolos Sutarties formą, kuomet paskolos suma viršija 3000 Eur, o sandoris vykdomas grynaisiais pinigais. Byloje nėra notarinės formos M. L. ir ieškovų paskolos Sutarties (51 055,47 Eur ar 51 680,09 Eur sumai), nes M. L. neperdavė ieškovams grynaisiais pinigais paskolos sumos. Lygiai taip pat M. L. nepervedė į ieškovų sąskaitą paskolos sumos, todėl minėtos sumos niekada nebuvo tapusios ieškovų nuosavybe (CK 4.47 straipsnis). Nesant pinigų perdavimo ieškovams fakto - nėra ir paskolinių teisinių santykių. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kodėl ieškovai prašė priteisti 17 226,70 Eur; priteista suma sudaro 48 968,20 Eur, kurią padalinus iš 3 gaunama 16 322,73 Eur.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-577/2015 buvo priteista 44 891,10 Eur skola iš jo, ieškovės ir atsakovės solidariai kreditoriaus naudai. Pažymėjo, jog 2016 m. ieškovė jį informavo apie sumokėtą skolą, todėl jis, būdamas bendraskoliu, padengė jai 17 227 Eur. Nors atsakovė teigė, jog iš kreditoriaus skolinosi UAB „Privati erdvė“ veiklos finansavimui, tačiau jo žiniomis skolinti pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. pardavė įmonės akcijas. Jo manymu, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, ir priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų J. L. ir B. L., atsakovės M. V. naudai 2 262,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų į valstybės biudžetą 426 Eur žyminio mokesčio ir 22,70 Eur pašto išlaidų, iš viso – 448,70 Eur.

14. Teismas konstatavo, kad antstolės D. P. administruojamoje vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/1058 skolą, t. y. 51 680,09 Eur, sumokėjo ieškovų sūnus M. L.; tai patvirtina 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimas, sudarytas tarp ieškovų ir jų sūnaus M. L., kuriame nurodyta, kad M. L. pervedė 51 680,09 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant už ieškovus antstolės raginimą ir patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/01058 pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-67-77/2015; taip pat skolos sumokėjimo faktą patvirtina Swedbank 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymai Nr. 401 ir Nr. 402.

15. Teismas, išanalizavęs 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimo turinį santykyje su 2015 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-77/2014, antstolės D. P. raginimu ir patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/01058, įvertino faktą, jog tiek teismas, tiek antstolė savo vykdomuosiuose dokumentuose aiškiai nurodė, jog skolininkai yra atsakovė, ieškovė ir trečiasis asmuo; tuo tarpu skola iš ieškovo B. L. nebuvo priteista, šis asmuo iš viso nedalyvavo teisminiame procese, vykdomoji byla jo atžvilgiu nebuvo užvesta. Teismas išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste sprendė, jog ieškovas B. L. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarime nurodytas nesant teisiniam pagrindui, t. y. kaip asmuo neturintis reikalavimo teisės pagal vykdomuosius dokumentus; juolab, kad B. L. net nefigūravo 2006 m. spalio 25 d. paskolos Sutartyje, jis neprisiėmė jokių prievolių kreditoriui A. Š..

16. Ta aplinkybė, kad antstolė nusiuntė ieškovui B. L. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą dėl informacijos apie areštuotą turtą pateikimo Nr. 2-67-577/2015, savaime nereiškia, jog jis tapo skolininku pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą; teismas pažymėjo, jog patvarkyme antstolė nurodė, jog skolininkas yra ieškovė J. L., o išieškotojas A. Š.. Teismas pažymėjo, jog ieškovai yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatytos; vedybų Sutarties jie nebuvo sudarę, nagrinėjamu atveju J. L. turto dalis jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta, todėl buvo nukreiptas išieškojimas į abiem sutuoktiniams priklausantį turtą; tačiau tokio pobūdžio aplinkybės per se (pats savaime) nesuteikė ieškovui skolininko statuso, o tuo pačiu ir reikalavimo teisės į atsakovę.

17. Teismas spręsdamas dėl 2016 m. rugpjūčio 26 d. ieškovų ir jų sūnaus M. L. sudaryto Susitarimo, kuriuo jis pervedė 51 680,09 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant už ieškovus antstolės raginimus ir patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/01058, teismas jį vertino kaip dokumentą, patvirtinantį, jog ieškovų sūnus padengė skolą, kuri buvo priteista iš ieškovės J. L.. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ar M. L. perėjo reikalavimo teisė kaip trečiajam asmeniui įvykdžiusiam už skolininkus prievolę CK 6.111 straipsnio ir 6.112 straipsnio pagrindais. Teismas spręsdamas dėl 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo Sutarties teisinės galios, įvertino aplinkybę, jog ši Sutartis buvo sudaryta jau po ieškinio pareiškimo (ieškovų ieškinys gautas teisme 2019 m. rugpjūčio 14 d.). Nors ieškovai teigė, jog ieškinio senaties termino nepraleido, nes jų reikalavimas atsirado 2016 m. rugpjūčio 30 d., teismas šį teiginį atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, jog ieškovų regresinis reikalavimas į atsakovę kilo iš 2019 m. spalio 26 d. Sutarties; tuo tarpu atsakovė prašė taikyti trijų metų ieškinio senatį, teigdama, jog teisė reikalauti regreso tvarka priteisti iš jos skolą atsirado būtent nuo dienos, kada buvo sudaryta kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo Sutartis (2019 m. spalio 26 d.), o M. L. skolą sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d.; taigi senaties terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 31 d.

18. Ieškovai savo reikalavimus kildina iš 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo Sutarties; tuo tarpu M. L. sumokėjo skolą, kurią jis perleido šia sutartimi, 2016 m. rugpjūčio 30 d; taigi 3 metų ieškinio senaties terminas nurodytam reikalavimui yra praleistas, juolab, kad ieškovai savo ieškinio reikalavimą patikslino 2019 m. lapkričio 7 d., nurodydami, jog M. L. pasirašė su ieškovais 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo Sutartį. Teismas pažymėjo, jog ieškovai termino atnaujinti senatį neprašė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

19. Apeliantai J. L. ir B. L. apeliaciniu skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba nesant pagrindo ieškinio tenkinti visiškai – ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės M. V. ieškovų J. L. ir B. L. naudai 17 226,70 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas arba nesant pagrindo priteisti skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas 750,00 Eur sumoje abiejų ieškovų naudai, priteisti vien tik ieškovės J. L. naudai; atnaujinti ieškovams (arba ieškovei) ieškinio senaties terminą, iškviesti į teismo posėdį bei apklausti liudytoją – M. L. ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Nurodo, kad Teismas netinkamai atskleidė šios bylos esmę, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovai tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, vertinant 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimą nuolat vartojo sąvokas „paskola“, „paskolino“. Teigia, kad sudarant 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimą ieškovų (arba ieškovės) tikroji valia buvo pasiskolinti iš savo sūnaus M. L. 51 680,09 Eur tikslu padengti bendraskolių skolą kreditoriui ir vykdymo išlaidas, visos Susitarimo šalys susitarė, kad ieškovams (arba ieškovei) sūnaus paskolinti pinigai būtų tiesiogiai pervesti į antstolės sąskaitą. Ieškovų sūnaus tikroji valia buvo paskolinti savo tėvams paminėtą sumą su sąlyga, kad ieškovai grąžins jam paskolintą sumą po ieškovės bendraskolių atsiskaitymo su ieškovais (arba ieškove).

21. Teigia, kad, nors šiuo atveju pinigai tiesiogiai nebuvo perduoti ieškovams (ieškovei), ši aplinkybė neiškreipia paskolinių santykių esmės, todėl remiantis paskolos sutarties bruožais, darytina išvada jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. susitarimas laikytinas paskolos sutartimi, kurioje yra aptartos praktiškai visos pagrindinės paskolos sutarties sąlygos, tame tarpe ir paskolos suma (51 680,09 Eur), ir paskolos grąžinimo sąlygos, kurios yra esminės paskolos sutarties sąlygos. Tokiu būdu 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimas vertintinas kaip M. L. paskola ieškovams (arba ieškovei), pasiskolintą tikslu įvykdyti antstolės D. P. raginimus ieškovams sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 51 680,09 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/01058. Šią išvadą patvirtina Susitarimo 2 punktas, pagal kurį ieškovai įsipareigojo grąžinti sūnui Susitarimo 1 punkte nurodytą sumą.

22. Anot apeliantų, 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimas nėra sutartimi dėl skolos sumokėjimo (CK 6.112 straipsnis), jame nenustatyti jokios su reikalavimo perėjimu regreso tvarka šalių teisės ir pareigos, Susitarime nenurodyta, jog šis Susitarimas susijęs su reikalavimo perėjimu ir sūnaus reikalavimo teisės į atsakovę atsiradimu bei iš šios teisės kylančiomis teisėmis ir prievolėmis. Vertinant ir aiškinant 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį pažymėtina, jog Teismui tinkamai aiškinant 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimą ir iš esmės pripažįstant jį paskolos sutartimi, sudaryta tarp ieškovų ir M. L., 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis tarp tų pačių šalių laikytina negaliojančia (niekinis sandoris), nes M. L. 2016 m. rugpjūčio 26 d. paskolino ieškovams pastariesiems reikiamą sumą ir už juos pervedė šią sumą antstolei, o ieškovai įsipareigojo šią sumą sūnui grąžinti, tokiu būdu ieškovų sūnus M. L. neįgijo 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisės į atsakovę ir negalėjo šių teisių perleisti ieškovams 2019 m. spalio 26 d. Sutarties pagrindu. Pažymi, kad Teismas niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) - CK 1.78 straipsnio 5 dalis, bet Teismas to nepadarė, nes netinkamai įvertino ir Susitarimą ir Sutartį.

23. Iš kitos pusės, vertinant ir aiškinant 2019 m. spalio 26 d. Sutartį ir netgi pripažįstant, jog M. L. visgi turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, šiuo atveju pažymėtina, jog apie tai jam tapo žinoma tik po kai prasidėjo bylinėjimasis tarp ieškovų ir atsakovės dėl dalies bendros skolos priteisimo, nes M. L., kaip ir ieškovai, iki atsakovės atsiliepimo pateikimo šioje byloje buvo įsitikinęs, kad tėvų prašymu tik paskolino savo tėvams 51 680,09 Eur, todėl būtent jo tėvai turi patys reikalauti šių pinigų grąžinimo iš atsakovės. Tokiu būdu laikytina, kad apie savo teisių pažeidimą M. L. sužinojo 2016 m. rugpjūčio 31 d., o iš ieškovų tik po ieškinio pateikimo Teismui, t. y. sudarant 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo Sutartį ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs ir prašyti ji atnaujinti nebuvo pagrindo.

Šalies argumentai

24. Apeliantai nurodo, kad teismas be pagrindo 2019 m. spalio 26 d. Sutartį laikė vieninteliu ieškinio faktiniu pagrindu ir taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, nes iš tikrųjų ieškovai savo reikalavimo teisę kildina iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimo CK 6.9 straipsnio pagrindu, o ne iš 2019 m. spalio 26 d. Sutarties, o tokiam reikalavimui taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė su skundžiamu teismo sprendimu sutinka, o apeliacinį skundą prašo atmesti visa apimtimi, bei priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodo, kad byloje nebuvo / nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimo egzistavimo nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki pat 2019 metų, kuomet minėto susitarimo kopija buvo pateikta kartu su 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškiniu.

27. Pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimo sąlygos paneigia paskolinių teisinių santykių egzistavimą. Susitarimą sudaro 1 ir 2 punktai, tačiau juose, kaip ir pavadinime, nėra minimi žodžiai: „paskolos davėjas“, „paskolos gavėjas“, „paskola“, „perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus“, „paskolina“, „paskolos suma“, „paskolos grąžinimas“ ir pan. (CK 6.870 straipsnis). Pažymėtina, jog pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį faktas paprastai paskolos sutartyje aprašomas atskirai, nurodant pvz., „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“ ir pan. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos / patvirtinimo nėra. Nustačius, jog paskolos dalykas (piniginės lėšos) nebuvo perduotos apeliantams, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

28. Pabrėžia, jog prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo apeliantų turėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinėje instancijoje, nes procesinėmis teisėmis reikia naudotis sąžiningai (savalaikiai). Bet kuriuo atveju, apeliantai skunde nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios objektyviai (M. L. ir/ar apeliantams) būtų sutrukdžiusios savalaikiai kreiptis su ieškiniu į teismą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai, atsakovės prašymu, taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą bei teisėtai ir pagrįstai ieškinį atmetė, nes ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

29. Būtent 2019 m. spalio 26 d. Sutarties pagrindu apeliantai grindė savo reikalavimą atsakovės atžvilgiu (CPK 135 straipsnis) ir tik 2020 m. balandžio 3 d. apeliaciniame skunde atsirado naujas teiginys, kad 2019 m. spalio 26 d. Sutartis kažkodėl neva yra niekinė. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savarankiškai spręsti dėl 2019 m. spalio 26 d. Sutarties pripažinimo niekine.

30. Apeliacinio skundo 50 punkte Apeliantai vienu sakiniu nurodo, jog pageidauja nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Akivaizdu, jog Apeliantai neįvykdė CPK 322 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti motyvuotą prašymą skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą.

31. Tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankų teismo sprendimą dar nereiškia, kad atsirado pagrindas apklausti liudytoju M. L.. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo (kaip pirmosios instancijos teismas), o patikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 301 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

34. Apeliantai J. L. ir B. L. apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

35. Apeliantai apeliaciniu skundu taip pat prašo iškviesti į teismo posėdį bei apklausti liudytoją – M. L., tačiau nepateikia jokių tokį savo prašymą pagrindžiančių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, asmeninis šio asmens dalyvavimas byloje nepadėtų nustatyti jokių šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl šis apelianto prašymas kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, ieškovė ir trečiasis asmuo 2005 m. lapkričio 29 d. pasiskolino 675 000 Lt iš A. Š.. Skola šalių sulygtais terminais grąžinta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-67-577/2015 priteisė A. Š. solidariai iš M. V., J. L. ir J. M. 44 891,10 Eur (28 962 Eur skolos ir 15 929,10 Eur palūkanų), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš pastarųjų lygiomis dalimis, t. y. po 467,35 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

37. Teismo sprendimo įvykdymui kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolė D. P. užvedė šias vykdomąsias bylas Nr. 0068/16/01058 (skolininkė - J. L.), Nr. 0068/16/01059 (skolininkas - J. M.) ir Nr. 0068/16/01057 (skolininkė - M. V.) bei Nr. 0068/16/01055 (dėl 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš M. V.). 2016 m. gruodžio 27 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

38. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. ieškovai ir jų sūnus M. L. sudarė susitarimą, kuriuo M. L. pervedė 51 680,09 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant už ieškovus antstolės raginimą ir patvarkymus vykd. byloje Nr. 0068/16/01058; Susitarimo 2 punkte nurodyta, jog ieškovai įsipareigojo grąžinti M. L. minėtą sumą po bendraskolių - atsakovės ir trečiojo asmens atsiskaitymo su ieškovais. Ieškovė teigia, kad gavo 17 227 Eur iš bendraskolio J. M. pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-67-577/2015 ir jokių pretenzijų jam neturi.

39. Taip pat byloje nustatyta, jog 2019 m. spalio 26 d. M. L. ir ieškovai sudarė kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį (toliau - Sutartis), kuria M. L. perleido naujam kreditoriui, t. y. ieškovams, 51 680,09 Eur skolą, kurią jis įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant antstolės raginimus ir patvarkymus ieškovų atžvilgiu vykd. byloje Nr. 0068/16/01058 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-67-77/2015, išduotą A. Š. dėl 44 891 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų - M. V., J. L. ir J. M., įskaitant kreditoriaus teisę reikalauti iš skolininkės M. V.; skolininkės skola pagal Sutarties 1 str. sudarė 17 226,70 Eur. 2020 m. sausio 4 d. antstolės D. P. pažyma patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo priteistos.

40. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad jis iš esmės grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis: 1) teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis); 2) teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

41. Apeliantai teigia, kad, nors 2016 m. rugpjūčio 26 d. Susitarimo pagrindu pinigai tiesiogiai nebuvo perduoti ieškovams, ši aplinkybė neiškreipia paskolinių santykių esmės, todėl remiantis paskolos sutarties bruožais, darytina išvada jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. susitarimas laikytinas paskolos sutartimi, kurioje yra aptartos praktiškai visos pagrindinės paskolos sutarties sąlygos: paskolos suma (51 680,09 Eur), paskolos grąžinimo sąlygos, kurios yra esminės paskolos sutarties sąlygos.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Kai šalis sieja paskolos sutartis, kuri pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, ji laikoma nesudaryta (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

43. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. susitarimas neatitinka paskolos teisinių santykių esmės. Nurodytas susitarimas patvirtina susitarimą dėl trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką. Nagrinėjama ginčui taikytinos CK 6.50 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis). Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusias su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.112 straipsnis), o skolininkas turi teisę pareikšti jo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių (CK 6.107 straipsnis).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006, išaiškinta, kad trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku. Trečiasis asmuo (kitas asmuo) prievolės už skolininką negali įvykdyti, kai ši yra neatskiriamai susijusi su skolininko asmeniu. Negalima priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriams prieštaraująs tokiam įvykdymui. Įstatyme ar šalių sutartyje taip pat gali būti nustatytas draudimas tretiesiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dėl įvairių priežasčių už skolininką prievolę gali įvykdyti kitas asmuo tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva.

45. Byloje nekilo ginčo dėl trečiojo asmens įvykdytos prievolės kreditoriui priimtinumo. Taigi, trečiasis asmuo (ieškovų sūnus) įvykdęs prievolę už visus solidarius skolininkus, perėmė visas kreditoriaus teises į solidarius skolininkus.

46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, laikydamas, kad būtent šioje dalyje nustatyti terminai taikyti ieškovų pareikštam regresiniam reikalavimui. CK 1.125 straipsnio dalyje, nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, teismo sprendimu iš solidarių skolininkų buvo priteistas ne žalos atlyginimas, o prievolės įvykdymas natūra pagal paskolos sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pagrindinę prievolę, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs pagrindinę prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo pagrindinės prievolės įvykdymo trečiasis asmuo tampa skolininko (-ų) kreditoriumi ir nuo pastarojo momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties terminas akivaizdu nėra praleistas.

47. Atsakovų vienas iš atsikirtimų argumentų yra tas, kad ieškovas B. L. ir/ar ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovę. Kaip teisingai sprendė, pirmosios instancijos teismas B. L. nebuvo skolininkas nei pagal teismo sprendimą, nei vykdymo procese, kas lemia išvadą, kad iškėlus bylą teisme B. L. pagal pareikštus reikalavimus neturėjo reikalavimo teisės. Tačiau, pažymėtina, kad dėl reikalavimo teisės (ne)turėjimo teismas išsprendžia priimdamas sprendimą byloje. Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo metu, ieškovai sudarė su M. L. 2019 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, kuria M. L. perleido ieškovams reikalavimo teises. Reikalavimo perleidimo sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl ieškovai įgijo kreditoriaus (M. L.) teises reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovės (CK 6.101 straipsnis). Taigi, argumentai susiję su ieškovų reikalavimų teisės neturėjimu, laikytini teisiškai nepagrįstais.

48. Byloje nustatyta, kad M. L. pervedė viso 51 680,09 Eur, į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant už ieškovus antstolės raginimą ir patvarkymus vykd. byloje Nr. 0068/16/01058 pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-67-77/2015, 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymais Nr. 401 ir Nr. 402.

49. Sprendžiant dėl prašomos priteisti sumos dydžio pažymėtina, kad ieškovų reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytinas pagrįstu tik toje dalyje, kurioje trečiasis asmuo padengė solidarią prievolę, t. y. teismo sprendimu priteistą skolą bei apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo. Iš byloje pateiktų antstolių patvarkymų nustatyta, kad be 44 891, 10 Eur skolos, buvo apskaičiuotos 4 384, 57 Eur procesinių palūkanų. Šios sumos, kaip minėta, apmokėtos trečiojo asmenes. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti įrodymai (antstolės pažyma, sąskaitų išrašai) paneigia ieškovų argumentus, kad buvo padengtos ir atsakovės teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės, pačiai ieškovei apskaičiuotų vykdymo išlaidų, nes pastarosios viena vertus neatlygintinos solidariai, kita vertus trečiasis asmuo padengęs ieškovei apskaičiuotas vykdymo išlaidas, šių atlyginimo, tik iš jos pačios ir galėtų reikalauti.

50. Nors ieškinio reikalavimuose ir baigiamosiose kalbose ieškovai iš esmės teigė, kad buvo išieškota tik 624,62 Eur vykdymo išlaidų, tačiau tai neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinio. Iš antstolio pateiktų patvarkymų nustatyta, kad išieškotas pinginis reikalavimas sudaro viso 49 275,67 Eur (44 891, 10 Eur skola + 4 384, 57 Eur palūkanos), o likusios sumos skirtos ieškovei apskaičiuotoms vykdymo išlaidoms padengti, kurios pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą sudarė 2 432 Eur. Todėl, ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu dalyje dėl 16 425,22 Eur priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tinkamai neatlikęs šalių ginčo materialinės teisinės kvalifikacijos, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kas sudaro pagrindą priimtą sprendimą panaikinti (CPK 330 straipsnis) ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys, 98 straipsnis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

53. Pirmosios instancijos teisme, ieškovams žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, todėl valstybei mokėtinas žyminis mokestis 370 Eur priteistina iš atsakovės. Taip pat, iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistina 22, 70 Eur pašto išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teisme apeliantai patyrė 426 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 750 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas tenkino 95, 35 Eur reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 121 Eur išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliantų J. L. ir B. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 16 425,22 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt penkis Eur 73 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 16 425,22 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 121 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 370 Eur žyminio mokesčio ir 22,70 Eur pašto išlaidų.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė