Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. skundą dėl notarės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė Rita Reistaitienė ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. spalio 19 d. teisme gautas pareiškėjos S. Z. skundas dėl notarės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Reistaitienės 2023 m. spalio 6 d. priimtą nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarę Ritą Reistaitienę, kad išduotų pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. Z. paaiškino, kad ji nepritaria notarės nutarimui, kadangi jai priklauso ir buto privalomoji palikimo dalis. Nurodė, kad ji tame bute šiuo metu gyvena. Ji po mamos mirties paveldėjo sodo sklypą su avarinės būklės nameliu, kuriame neįmanoma gyventi. Mano, kad turtas pagal tą testamentą į privalomąją dalį neturi būti įskaičiuotas, o buto ¼ dalis jai užtikrintų teisę jame gyventi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. Z. atstovas advokatas Alius Galminas pakartojo skunde nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad nesutinka su notarės teiginiais dėl būsto vertės. Nurodė, kad yra aiškus teismo sprendimas dėl privalomosios palikimo dalies ir šiuo metu visiškai neaktualu, kokia yra to buto vertė, tad notarė privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja ir šiuo metu gyvena tame bute, jai reikalingas gyvenamasis plotas, todėl jie prašo išduoti palikimo paveldėjimo liudijimą, kad žmogus galėtų gyventi. Pagal įstatymą yra numatyta privalomoji ¼ dalis ir notarė privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šią dalį. Taip pat nesutinka su notarės siūlomomis turto vertėmis.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notarė Rita Reistaitienė paaiškino, kad niekas neginčija, kad pareiškėjai priklauso privalomoji palikimo dalis ir būtų viskas labai lengva bei paprasta, jeigu turtą sudarytų vien tik butas, bet įstatymas aiškiai sako, kad priklauso pusė to, kas priklausytų pagal įstatymą. Jeigu nebūtų testamento, tai paveldėtų pusę sodo namelio, sklypo ir buto. Kadangi paveldėjo pagal testamentą sodo namelį su žeme, ji nežino, kokia to turto vertė, tai dėl to turto vertes ir reikia aiškintis, yra ir butas, tai reikia žinoti, kokios turto vertės yra. Labai svarbu nustatyti turto vertes, kadangi pareiškėja paveldėjo sodo namelį su žeme pagal testamentą, o kitu testamentu palikėja paliko sūnui butą, tad kilo ginčas, bet dabar reikia žiūrėti į kokią dalį buto pareiškėja paveldėjo, nes ¼ dalis buto sudarys žymiai daugiau, negu priklausytų pagal tą privalomąją palikimo dalį. V. K. 2022 metais buvo iš VĮ „Registrų centras“ gavęs pažymą apie mirties dieną, masinio vertinimo būdu buvusią vertę, o turto vertinimas nebuvo atliktas butui, tad dabar reikia spręsti, kaip abi šalys supranta, kokia ta vertė sodo sklypo, kad būtų galima atimti tas turto vertes ir nuspręsti, į kurią dalį išduoti. Pareiškėja prašo išduoti į ¼ dalį, bet ji išduoti negali, nes kitu atveju V. K. apskųs jos veiksmus, reikia teisingai viską daryti. Kai buvo ginčas dėl privalomosios dalies, tada niekas neatkreipė dėmesio, nei advokatai, nors tuo pačiu metu galėjo ir nustatyti, kokia ta turto vertė. Dabar ją „remia prie sienos“, kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet kaip išduoti, į kurią dalį, kadangi turtas yra paveldėtas ir iš to turto turi būti išskaičiuojama ta turto vertė. Rinkos vertė aišku vėl kitokia, tai šalys turi susitarti, pagal kurią vertę skaičiuoti, nes kitaip neaišku. Ji negali išduoti ¼ dalies, nes neaiški turto vertė. Kai turės turto vertes, tai reikės žiūrėti tai ką paveldėjo ir tada žiūrėti kas liko. Testamentu pareiškėjai nėra paskirta daugiau. Jos nuomone šalys turi susitarti, kaip jos turtą vertina, nes nėra atliktas tikras turto vertinimas. Jeigu nebūtų žemės sklypo, o tik butas, tai būtų viskas aišku. Turto vertė yra labai svarbi. Nurodytas turto vertes ji gavo, kai vyko ginčas, iš bylos. Ji skaitė teismo sprendimą, jame tik nustatė privalomąją dalį, bet reikia nustatyti turto vertę. Jai V. K. pateikė turto vertes, o pareiškėja jai turto verčių nepateikė, ji žino apie kitas turto vertes iš teismo sprendimų. Jai pirma tokia situacija, kai reikia nustatyti turto vertes, nes šiuo atveju buvo du testamentai ir nelygiavertis turtas. Ji bandė parašyti dėl turto verčių, kad teismui būtų aiškiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl notaro procesinio veiksmo – atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį, teisėtumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai J. K., atsiradusį palikimą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 29 d. testamentą, notarinio registro Nr. 1R19-2612, priėmė sūnus V. K.. Palikimą, kurį sudaro žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 18 d. testamentą, notarinio registro Nr. 1M18-165, priėmė duktė S. Z..

Pareiškėja S. Z. 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z. mamos J. K. mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas ir pareiškėja įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį. Telšių apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29-1139/2023, pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai palikėjos J. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos teismui 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-381-368/2023, apeliacine tvarka patikrinus pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja S. Z. į Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarę Ritą Reistaitienę, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – užsakyti duomenų tikslinimą paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį ir paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kadangi tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl turto vertės, o nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Nagrinėjamoje byloje, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. K. teismui pateikė nekilnojamojo turto vertinimus, t. y. pareiškėja S. Z. pateikė atsakymus iš UAB „RESTO Group“ apie tai, jog sodo namelio su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2022 m. birželio 21 d. galėtų siekti 6000 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2022 m. birželio 21 d. galėtų siekti 42 000 Eur. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. K. pateikė UAB „Aireda“ parengtą Nekilnojamo turto ekspertizės aktą Nr. MŽ22/08-352, kuriame nurodyta, kad sodo namelio su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 5 d. sudaro 13 000 Eur. Taigi, nors šioje byloje teismas nesprendžia nekilnojamojo turto verčių nustatymo klausimų, akivaizdu, kad tarp įpėdinių egzistuoja ginčas dėl palikimu palikto nekilnojamojo turto verčių.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas.

Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

CK 5.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

Notariato įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, ir tokio atsisakymo įforminimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą – nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu, taip pat išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, palikėja J. K. buvo sudariusi du testamentus – 2018 m. gegužės 18 d. testamentą, notarinio registro Nr. 1M18-165, kuriuo dukrai S. Z. patvarkė palikti žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 29 d. testamentą, notarinio registro Nr. 1R19-2612, kuriuo sūnui V. K. patvarkė palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai J. K., palikėjos įpėdiniai testamentais paliktą palikimą priėmė, tačiau pareiškėja S. Z. 2022 m. balandžio 8 d. taip pat kreipėsi į teismą pareiškimu dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, kurį teismas tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai palikėjos J. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas bei nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-381-368/2023, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą.

Pastebėtina, jog teismuose nagrinėtose bylose nebuvo keliami reikalavimai dėl palikimu palikto nekilnojamojo turto verčių, nors pirmosios instancijos teismas vertindamas pateiktus įrodymus pasisakė, jog bylos medžiaga patvirtinta, kad pagal teismo eksperto D. M. pateiktą ekspertizės aktą sodo namelio ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 7800 Eur, tačiau tuo pačiu sprendimu teismas atkreipė dėmesį, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. ar motinos mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Šiuo atveju nebuvo pareikštas reikalavimas dėl privalomosios dalies nustatymo ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl konkrečios privalomosios dalies nustatymo pareiškėjai, todėl nebuvo vertinama, ar pagal testamentą pareiškėjai atitenkantis turtas sudaro privalomąją palikimo dalį ar ne. Taip pat nebuvo nustatinėjamas privalomosios išlaikymo dalies dydis ir nevertinamos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant privalomojo palikimo dalies dydį CK 5.20 straipsnio 2 dalies prasme (Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-29-1139/2023, 30 ir 44 punktai).

Šiaulių apygardos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą taip pat pasisakė, kad iš byloje esančio Turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 2022-37 DM nustatyta, kad pareiškėjai pagal 2018 m. gegužės 18 d. atiteksiančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. lapkričio 10 d. buvo 7800 Eur, o iš pareiškėjos pateiktos į bylą UAB „Resto group“ konsultacijos nustatyta, kad pagal 2019 m. gegužės 29 d. testamentą apeliantui tenkančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2022 m. birželio 21 d. galėtų siekti 42 000 Eur. Vis tik, Šiaulių apygardos teismas kartu pažymėjo, jog nors sutiktina su apeliantu, kad minėto nekilnojamojo turto vertės nustatytos buvusios jau po palikimo atsiradimo, o ne palikimo atsiradimo dieną, tačiau šioje byloje nėra sprendžiama dėl palikimo priėmimo, jo vertės (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-381-368/2023, 25-27 punktai). Taigi apeliacinės instancijos teismas taip pat tik preliminariai vertino ginčo šalių pateiktas nekilnojamojo turto vertes ir kartu pažymėjo, jog byloje nebuvo sprendžiama dėl palikimo priėmimo, jo vertės, todėl akivaizdu, kad nesant pareikštų reikalavimų, nekilnojamojo turto verčių klausimas liko neišspręstas.

Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Taigi, minėto įstatymo formuluotė lemia, jog asmeniui, kuriam nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, tačiau testamentu paveldėjus dalį po palikėjo mirties atsiradusio turto, būtina nustatyti, konkretų testamentu atitekusio palikimo ir likusio palikimo dydį, atsižvelgiant į paveldimo turto vertę, kadangi privalomoji dalis skaičiuojama pusei tos dalies, kuri asmeniui tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).

Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog palikėja buvo sudariusi du testamentus, kuriais skirtingus nekilnojamojo turto objektus paliko skirtingiems asmenims. Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, tačiau byloje nebuvo keliamo reikalavimo nustatyti viso paveldimo turto vertę, todėl teismui tenkinus pareiškėjos pareiškimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai S. Z. palikėjos J. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę paveldėti privalomą palikimo dalį, paveldimo turto vertės klausimas nebuvo išspręstas. Pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus dokumentus preliminariai buvo vertinta palikimo vertė, tačiau teismas pasisakė, kad byloje nebuvo nustatinėjamas privalomosios išlaikymo dalies dydis ir nevertinamos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant privalomojo palikimo dalies dydį, jo vertę. Tuo tarpu, net ir iš šioje byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. pateiktų turto verčių matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl palikimo dalių vertės, todėl akivaizdu, jog šalims nesutariant dėl palikimo dalių vertės ir nesant šalių susitarimo ar teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyta palikimo dalių vertė, notarė neturėdama galimybės nustatyti palikimu palikto nekilnojamojo turto vertes, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju dėl palikėjos skirtingais testamentais, skirtingiems asmenims, palikus skirtingus nekilnojamojo turto objektus, tik nustačius palikimu palikto nekilnojamojo turto vertes, galima nustatyti bendrą palikimo ir privalomosios išlaikymo dalies dydį, į kurį pretenduoja pareiškėja.

Paminėtina ir tai, jog pareiškėja S. Z. ir suinteresuotas asmuo V. K. turi teisę susitarti dėl palikimu palikto nekilnojamo turto objektų vertės ir minėtus duomenis pateikti notarui, o šalims nesutarus dėl palikimo vertės, šalys turi teisę inicijuoti bylą teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu suinteresuoto asmens V. K. bylinėjimosi išlaidos – 750 Eur, kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos, priteisiamos iš pareiškėjos S. Z. suinteresuoto asmens V. K. naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos S. Z. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.