- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-33-733/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27559-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Kaltinamasis
- N. R.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
nukentėjusiojo E. A. atstovei pagal įstatymą M. D. ir atstovui Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, per įgaliotas atstoves Kristiną Šadauskaitę, Laimą Stirbienę,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. R. kaltinama tuo, kad 2017-06-04, apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ji tyčia badmintono rakete sudavė vieną kartą mažamečiui E. A. į nugarą, po to suėmusi mažamečiui E. A. už pečių prirėmė jį prie sienos ir laikė iki jį patraukė jo mama M. G., taip sukėlė nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą.
Kaltinamoji N. R., apklausta teisiamajame posėdyje, dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji su savo sūnumi M. žaidė badmintoną. Tuo metu jos sūnus D. su dilgėle padilgino E. A. ranką. Ji sudrausmino sūnų D., kuris nuėjo šalin, o jie toliau žaidė badmintoną. Netrukus E. atėjo su drauge A. žaisti badmintoną šalia jų, nors akivaizdžiai matė, kad jiems žaisti vietos nebuvo, ir liepė jai su sūnumi pasitraukti. Paklaususi ar jam neužtenka vietos kieme, šis jai atsakė necenzūriniu žodžiu, dėl ko ji, pasijutusi viešai, vaikų ir kaimynų akivaizdoje, pažeminta ir įžeista, E. A. pavadino snargliumi. Tuomet E. trenkė jai badmintono rakete į kairiąją ranką ir pasileido bėgti, o ji iš skausmo, instinktyviai kairę ranką, kurioje laikė badmintono raketę, blokšdama į šoną neatsargiai galėjo kliudyti jį, pataikydama jam per nugarą, ir ėmė jį vytis. E. A. bėgdamas nuo jos užkliuvo už bloko ir pargriuvo netoli namo sienos, o ji pribėgusi atsirėmė į metalinius vamzdžius, bet prie E. A. nebuvo prisilietusi, jo už pečių nebuvo suėmusi ir nelaikė prirėmusi prie sienos. E. A. atsistojęs pats nuėjo pas savo mamą. Vydamasi E. A. neturėjo tikslo jo sumušti, o tik norėjo jį pagąsdinti, kad šis bėgtų pas mamą. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užrašė jos parodymus, kad ji tyčia trenkė E. A.. Kieme, netoli jų ant suoliuko sėdėjusi E. A. mama M. D., kuri po sūnaus sukelto konflikto grasino jai papurkšti dujų balionėliu, turėjo matyti ir girdėti savo mažamečio sūnaus E. netinkamą elgesį ir išsakytus necenzūrinius žodžius jos, kaip suaugusio asmens, atžvilgiu, bet ši niekaip nereagavo, o tik po to pati kieme keikėsi necenzūriniais žodžiais, į kuriuos ji atsikirto tuo pačiu. Tvirtina, kad įvykį, kuris truko neilgai, matė kaimynai. Dėl sužalojimo, patirto nuo E. A. veiksmų, ji, po paleidimo iš sulaikymo, kreipėsi į gydytoją.
Ikiteisminio tyrimo metu N. R. apklausta įtariamąja nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarp jos ir mažamečio kaimyno E. A. kilusio konflikto, kurį pastarasis tyčia sukėlė, metu E. A. keikdamasis rusiškais necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu badmintono rakete vieną kartą trenkė jai per kairiąją ranką, o ji rankoje laikoma badmintono rakete trenkė jam atgal į nugarą. E. A. pradėjus bėgti ji jį vijosi. Tačiau šis bėgdamas užkliuvo ir pargriuvo ant cemento. Ji sustojo. E. A. nelaikė ir prie sienos nebuvo prirėmusi. Kieme su M. D. (G.), pradėjusia keiktis necenzūriniais žodžiais, apsižodžiavo, atsikirsdama jai tokiais pačiais žodžiais (1 t., 109, 125 b. l.).
Iš 2017-06-06 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad tyrėja atlikusi N. R. kūno apžiūrą objektyviai nustatė poodinę kraujosruvą ant kairiojo dilbio vidinės dalies (1 t., 62, 64 b. l.).
Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos matyti, kad 2017-06-06 N. R. kreipėsi į gydytoją, kuris konstatavo, jog N. R. 2017-06-04 patyrė traumą – kairio dilbio sumušimą buityje, t. y. „per ranką trenkė su badmintono rakete kaimynų vaikas“. Apžiūros metu objektyviai buvo nustatyta 3 x 3 cm poodinė kraujosruva kairio dilbio vidinėje pusėje (1 t., 66, 67 b. l.).
Nukentėjusysis E. A., kurio ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, o vaizdo įrašas peržiūrėtas, parodė, kad įvykio dieną, prie savo namo ant žolyno žaidė su drauge A. badmintoną. Kaimynas D. D. su dilgėle nudilgino jam ranką, dėl ko jis užsimojęs badmintono rakete pagąsdino, bet ja nesudavė. D. pasiskundė savo mamai N. R., kad jis jį sumušė. Ši ant jo šaukė ir jį iškeikė įvairiais keiksmažodžiais, pavadino snargliumi. Pradėjus bėgti N. R. jį vijosi, badmintono rakete sudavė vieną kartą į nugarą ir pagavusi prirėmė prie daugiabučio namo sienos. Jis ištrūkęs iš N. R. rankų suklupo ant kelių ir nubėgo pas savo mamą. Neigia badmintono rakete sudavęs N. R. (1 t., 27 b. l., kompaktinis diskas – 1 t., 28 b. l.).
Iš E. A. duomenų išrašo matyti, kad šis yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir nusikaltimo metu buvo mažametis (1 t., 40 b. l.).
Iš 2017-06-26 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1068/2017(03) matyti, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog E. A., jį apžiūrint 2017-06-04, būtų nustatyti kokie išoriniai sužalojimai mechaniniai kūno sužalojimai, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas, jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį sumušimo (sudavimo) faktą (1 t., 39 b. l.).
Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos 2017-06-12 pateiktos E. A. charakteristikos matyti, kad „ <...> E. yra jautraus būdo, nervingas. Klasėje dažnai išprovokuoja įvairias konfliktines situacijas. Gaudo kiekvieną pasakytą vaikų žodį, jį labai sureikšmina. Klasės draugų vertinamas patenkinamai. <...> Berniukas žingeidus, domisi jį supančia aplinka, noriai dirba pamokose, dalyvauja užklasinėje veikloje. Nemėgsta sportinės veiklos. Turi sveikatos sutrikimų. Mano, kad berniukas išgyvena visas problemas, kurias išgyvena jo artimieji.“ (1 t., 43 b. l.).
Nukentėjusiojo E. A. atstovė pagal įstatymą - mama M. D. (G.), apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017-06-04 su J. M. sėdėjo ant suoliuko kieme. Sūnus E. A. su savo drauge A. nuėjo žaisti badmintoną. N. R. sūnus D. dilgėlėmis nudilgino jos sūnų E., kuris užsimodamas badmintono rakete jį pagąsdino. D. nubėgęs pasiskundė mamai, kad neva E. jį muša. N. R. pradėjus šaukti „ką daro tavo vaikas“, keiktis, su ja sukonfliktavo, šaukė abi bandydamos perrėkti viena kitą. Nematė ką padarė ir negirdėjo ką pasakė E., bet matė kaip N. R., kuri su savo sūnumi žaidė badmintoną, pradėjo jį vytis, badmintono rakete trenkė jos sūnui, kurį pagavusi nutvėrė už pečių ir keletą sekundžių laikė. E. jai pasakojo, kad N. R. buvo prispaudusi jį prie sienos. Liepė N. R. paleisti jos sūnų. Nematė, kad sūnus būtų suklupęs, nes tą vietą užstoja krūmai. Namie apžiūrėjusi E., kuris skundėsi nugaros skausmu, ir pamačiusi paraudimą ant nugaros iškvietė policiją, kuri patarė išsikviesti ir greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja J. M., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 50 b. l.), kad įvykio dieną, ji, būdama (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, su M. G. (D.) matė kaip N. R. su sūnumi M. žaidė badmintoną ir kaip N. R. konfliktavo su M. G. (D.) bei vijosi E. A.. Tačiau nematė, kad N. R. badmintono rakete būtų sudavusi E. A. į nugarą, šis bėgdamas būtų nugriuvęs ar N. R. būtų prirėmusi E. A. prie sienos, nes vaizdą užstojo krūmai. Po to atėjęs E. A. savo mamai skundėsi nugaros skausmu.
Liudytoja J. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017-06-04, po pietų, apie 16 val. ar 16 val. 30 min., ji su mama R. S. ir savo vaikais buvo kieme. Matė, kaip N. R. sūnus D. su dilgėle nudilgino E. A. ranką, dėl ko M. D. pirmoji pradėjo konfliktą su N. R.. Jos pradėjo šaukti viena ant kitos, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nekreipdamos dėmesio į kieme esančius kaimynus. N. R. žaidžiant badmintoną su savo sūnumi M., atėjo E. A. su A. žaisti badmintoną. Tačiau akivaizdžiai matėsi, kad atėjęs E. nežaidžia, o provokuoją naują konfliktą, nes N. R. išsakė necenzūrinius žodžius, o ši jam liepdama nesikišti į suaugusiųjų ginčą pavadino jį snargliumi. E. A. atsakydamas, kad kur norės, ten ir kišis N. R. badmintono rakete sudavė per kairiąją ranką, ties alkūne, ir pasileido bėgti, o ši jį vytis. Viskas taip staigiai įvyko, kad nepastebėjo ar N. R. badmintono rakete sudavė E., kuris bėgdamas pargriuvo užkliuvęs už betono, o atsistojo ir vėl bėgdamas griuvo. N. R. E. A. vijosi rankoje neturėdama badmintono raketės, kurią numetė. N. R. E. A. nugriuvus jo nebesivijo ir nebuvo suėmusi E. už pečių bei prispaudusi prie sienos. M. D., rodydama dujų balionėlį, liepė palikti ramybėje jos sūnų, kuris skundėsi skausmu ir dusuliu, grasino kviesti policiją, kuri už valandos vis tiek buvo iškviesta. E. A. apibūdina kaip konfliktišką, namo gyventojus užkabinėjantį, meluojantį vaiką, mokantį manipuliuoti savo motina, besąlygiškai tikinčia tuo ką jis sako. Tvirtina, kad jų kieme tokie konfliktai vyksta nuolat. Šį įvykį matė ir girdėjo daugiau kaimynų, bet niekas nenori liudyti.
Liudytoja R. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio dieną, po pietų, ji, būdama kieme, sėdėdama ant suolelio su anūkais, matė kaip N. R. sūnus D. su dilgėle nudilgino E. A., dėl ko M. D. supykusi pradėjo šaukti N. R., kad ši prižiūrėtų savo vaiką. N. R. sudrausminusi savo sūnų atėmė iš jo dilgėlę. Po to N. R. su savo vyresniuoju sūnumi nuėjo žaisti badmintoną. M. D. pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti N. R., kad ši neauklėja savo vaiko. E. priėjęs prie N. R. jai kažką pasakė, o ši jam atsakė: „snargly, nesikišk į suaugusiųjų reikalus“. E. A. užsimojęs trenkė badmintono rakete N. R. į krūtinę, bet ši prisidengė ranka, į kurią ir kliuvo, bei ėmė bėgti, N. R. jį vijosi. Bėgdamas E. A. pargriuvo, pakilęs vėl bėgo ir griuvo, nusibrozdino dešinę ranką ir dešinįjį šoną. Paskui jis ėmė rėkti, kad iš jo atėmė badmintono raketę, bet ji jam pasakė, kad raketė guli po lapais ir niekas iš jo nepaėmė. Kieme buvo ir daugiau įvykį mačiusių žmonių. Visą įvykį matė gerai, todėl tvirtina, kad N. R. nesudavė E. A. badmintono rakete nė karto, jo už pečių nelaikė, nebuvo prispaudusi prie sienos, iš viso nieko jam nedarė, jo net nepalietė. Kitą dieną po konflikto girdėjo kaip E. A. J. M. dukrai G. dėl šio įvykio sakė „melavau ir meluosiu“. E. A. apibūdina kaip labai negražiai, grubiai bendraujantį su vyresniais žmonėmis vaiką.
Liudytoja N. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio dieną, ji, kieme sėdėdama ant suolelio, matė kaip N. R. su savo sūnumi žaidė badmintoną. Kieme kilo triukšmas, nes N. R. jaunesnysis sūnus D. nudilgino ranką E. A., kuris klykė ant viso kiemo. Prasidėjus ginčui, kilus pykčiui tarp vaikų, įsikišo N. R., kurią E. išvadino necenzūriniais žodžiais. N. R. perspėjo M. D., kad jos vaikas keikiasi, elgiasi netinkamai, tačiau pastaroji, kaip visada, gynė savo sūnų, nereagavo į pastabas. Po to matė kaip E. A. badmintono rakete trenkė N. R. per ranką, o ši jį vijosi. Bėgdamas E. A. nuo N. R. už kažko užkliuvęs pargriuvo. Tvirtina, kad N. R. E. A. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Šį įvykį matė ir daugiau kaimynų. Teigia, kad E. A. pats erzina vaikus ir suaugusius, o paskui skundžiasi savo mamai, kad nuo jų neva nukenčia, o ši, aklai tikėdama savo vaiku, kviečia policiją.
Liudytoja N. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną, ji, būdama kieme, matė ir girdėjo kaip tarp N. R. ir M. D. kilusio žodinio konflikto metu E. A. necenzūriniais žodžiais išvadinęs N. R., kuri jam atsikirsdama pavadino jį snargliumi, šiai badmintono rakete trenkė per ranką, o N. R. sudavusi jam atgal pradėjo vytis E. A.. Teigė, kad N. R. E. A. nebuvo prirėmusi prie sienos ir jo nesmaugė (1 t., 60 b. l.).
Iš 2017-08-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad N. R. laisvanoriškai pateikė tyrėjai badmintono raketę (1 t., 68 b. l.), kurios individualūs požymiai užfiksuoti daikto apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (1 t., 74, 75, 78, 79 b. l.), bei pagal kvitą perduoti saugoti policijos įstaigai (1 t., 71, 73 b. l.).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo akivaizdu, kad 2017-06-04, 18 val. 45 min. į policiją kreipėsi M. G. (D.), kuri nurodė, jog tą pačią dieną, apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), susipyko su N. R. šešiamečiu sūnumi D. D., dėl ko N. R. pribėgusi apšaukė jos sūnų, o pasivijusi bėgantį jos sūnų sudavė rankoje laikoma badmintono rakete vieną kartą jam į nugarą ir suėmusi rankomis už pečių laikė jį prirėmusi prie sienos, taip sukeldama fizinį skausmą, iki ji atbėgo ir sustabdė N. R.. Sūnaus E. A. paraudusią nugarą apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos specialistai. Be to, M. G. (D.) policijai nurodė, kad įvykį matė liudytojos J. B. ir J. M.. Šio pranešimo pagrindu buvo apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 1-6 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų faktinių duomenų visetą konstatuoja, kad kaltinamoji N. R. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintina, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nes pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, Nr. 2K-347/2007, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013).
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs formuojant teisminę praktiką, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad į konfliktą, kilusį tarp M. D. (G.) ir N. R. dėl pastarosios sūnaus D. D. dilgėle nudilginusio M. D. sūnui E. A. ranką, tyčia įsitraukė mažametis E. A., kuris provokuodamas N. R. galimiems neteisėtiems veiksmams, šią kieme buvusių asmenų (vaikų ir suaugusiųjų) akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidė ir pažemino, dėl ko jis N. R. buvo pavadintas snargliumi, bei badmintono rakete trenkė jai į kairiąją ranką, dėl ko N. R. jį vijosi.
Kaltinamoji neigia tyčia naudojusi fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. badmintono rakete sudavusi jam į nugarą, suėmusi jį už pečių ir laikiusi prirėmus jį prie sienos. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad tuo metu kai E. A., viešai, vaikų ir kaimynų akivaizdoje, ją pažeminęs ir įžeidęs, trenkė jai badmintono rakete į kairiąją ranką bei pasileido bėgti, ji iš skausmo, instinktyviai kairiąją ranką, kurioje laikė badmintono raketę, blokšdama į šoną neatsargiai galėjo kliudyti jį, pataikydama į nugarą, bet tyčinio užsimojimo, kryptingo smūgio sudavimo nukentėjusiajam į nugarą nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užrašyti neišsamiai, todėl neatitinka tikrovės. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė dėl galimai neatsargaus smūgio sudavimo iš skausmo badmintono rakete nukentėjusiajam į nugaros sritį, po to kai šis jai badmintono rakete sudavė per kairiąją ranką, už kurį apskritai nekyla baudžiamoji atsakomybė, byloje nepaneigta. Be to, tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos J. M., J. B., R. S. ir V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamoji N. R. jokio fizinio smurto mažamečio E. A. atžvilgiu nenaudojo ir negalėjo naudoti žinant konfliktišką M. D. (G.) elgesį, kuri dėl menkiausios dingsties kylantiems konfliktams spręsti kviečiasi policiją, o priešingai, N. R. nukentėjo nuo mažamečio E. A. netinkamo elgesio – panaudoto fizinio smurto, patirdama sveikatos sutrikdymą, kuris užfiksuotas medicininiuose dokumentuose ir asmens apžiūros protokolo bei jo priede – fotolentelėje.
Šioje byloje kaltinamosios N. R. kaltumas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui grindžiamas tik nukentėjusiojo E. A. ir liudytojos M. D. (nukentėjusiojo mamos) parodymais, kurie yra prieštaringi dėl kaltinamosios veiksmų eigos iki įvykio pabaigos. Be to, E. A. smūgio į nugarą sudavimo, jo laikymą už pečių ir prispaudimo prie sienos faktų nepatvirtino ne tik teisiamajame posėdyje apklaustos minėtos liudytojos, bet ir teismo medicinos specialistas.
Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių N. R. dalyvavimą nusikaltime, numatytame BK 140 straipsnio 3 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. A., byloje nėra.
Teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, o ne spėjimais, prielaidomis, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo, prielaidos vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas išnaudojo visas galimybes, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka ištyrė ir įvertino pateiktus byloje įrodymus. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo E. A. charakteristiką, o taip pat nenustačius patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji N. R. padarė nusikaltimą, kuriuo ji kaltinama, bei nesant prokurorės prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ji išteisintina neįrodžius jos dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.
N. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - badmintono raketę, paimtą iš N. R., saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2017-08-08 kvitą B Nr. 065252, grąžinti teisėtai savininkei - N. R. nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
N. R. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisinti neįrodžius jos dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.
N. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - badmintono raketę, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2017-08-08 kvitą B Nr. 065252, grąžinti N. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.