Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti skolininką R. M. vykdymo procese į naująjį skolininką Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko. Nurodoma, kad skolininkas R. M. mirė 2013 m. birželio 10 d. Pagal 2015-10-14 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 4150, turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pakeitė skolininką vykdymo procese Nr. 0133/12/00417 Lietuvos Respublikos valstybe.Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2009 m. spalio 15 d. turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkui R. M. priklausančio nekilnojamojo turto areštas. Skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas bei įregistruotas ir išviešintas viešame registre dar iki skolininko mirties – (duomenys neskelbtini) Duomenys, kad skolininko turtas buvo areštuotas, yra nurodyti palikimo perėjimo valstybei liudijime. Šios aplinkybės patvirtina, jog valstybė, priimdama skolininko palikimą žinojo apie skolininko skolas ir turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo, todėl buvo pasiektas Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio nuostatų tikslas. Nustačius šias aplinkybes yra teisinis pagrindas skolininką vykdymo procese pakeisti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (tokiau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir pareiškėjos antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal CK 5.63 straipsnį nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Taigi, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. Išimties dėl nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių vylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė A. K. būtų uždėjusi areštą skolininkui priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energiją“ naudai. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2013-09-10. Turto areštų registre įregistruotas skolininkui priklausiusio turto areštas tik išieškotojų UAB „Alytaus butų ūkis“ bei AB SEB banko naudai.Nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti suėjo 2016 m. birželio 10 d., todėl praleistas terminas negali būti atnaujinamas. Pakeitus skolininką R. M. šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Suinteresuotas asmuo išieškotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nagrinėjamu atveju yra visos CPK 48 straipsnio bei CPK 596 straipsnio sąlygos pakeisti mirusį skolininką vykdymo procese. Tam, kad miręs skolininkas vykdymo procese galėtų būti pakeistas jo įpėdiniu pagal CPK 596 straipsnį, įpėdinis turi būti priėmęs palikimą. Palikėjas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Apie šį faktą išieškotojas sužinojo tik 2013-11-18, t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po palikėjo mirties. Kreditorius 2013-12-03 kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą su prašymu nurodyti palikimo priėmėjus, tačiau 2013-12-19 gavo Centrinės hipotekos įstaigos pranešimą Nr. B5-8575, jog palikėjų neatsirado. Šie faktai rodo, kad kreditorius ėmėsi priemonių palikimo priėmimo faktui nustatyti, tačiau įpėdinių neatsirado.Apie išieškotojo naudai areštuotą turtą nurodyta Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje (pridedamas 2016-07-13 išrašas), nes antstolė A. K. buvo areštavusi skolininko R. M. butą. Kreditorius ne vieną kartą informavo raštu apie palikėjo skolas Valstybinę mokesčių inspekciją. VMI 2014-03-18 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-9773 atsakė, jog dėl galimo R. M. turto paveldėjimo valstybės vardu atlieka veiksmus. Tik 2015-10-20 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-37574 VMI informavo, jog valstybė paveldėjo palikėjo turtą ir 2015-10-14 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Taigi, išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, valstybei jau buvo žinoma apie palikėjo skolas.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Tai reiškia, kad tik valstybei priėmus palikimą (teisės aktuose nustatytais terminais), kreditorius 1) apskritai gali sužinoti, kas yra įstatyminis įpėdinis priėmęs palikimą, 2) gali pareikšti reikalavimą valstybei (atitinkamai atstovaujančiai institucijai). Taigi, akivaizdu, kad tuo atveju, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, valstybei nepriėmus palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikimo/teisės į palikimą atsiradimo, kreditorius net neturi galimybės pareikšti kreditorinio reikalavimo dėl palikėjo skolos per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi įstatymuose nenustatytas terminas, per kurį valstybė privalo priimti palikimą/įforminti palikimo priėmimą, valstybė palikimą gali priimti ir suėjus naikinamajam 3 metų kreditorių reikalavimų pareiškimo terminui. Nagrinėjamos bylos atveju valstybė palikimą priėmė beveik praėjus 2,5 metų nuo palikimo atsiradimo. Taigi, susidarė situacija, kai kreditorius praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą naikinamąjį 3 metų terminą ir tokiu būdu iš kreditoriaus atimta teisė į reikalavimo patenkinimą.Jau po to, kai kreditorius buvo informavęs valstybę apie reikalavimą mirusiam skolininkui, tik 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują praktiką dėl būtinybės kreiptis į teismą atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui (skolininkui) pereina išieškotojo (skolininko) materialioji reikalavimo teisė (pareigos) pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė šias teisiniam ginčui išspręsti svarbias aplinkybes: išieškotojas UAB Litesko pateikė 2012-01-01 vykdyti anstolei A. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4893-292 dėl 994,19 Lt išieškojimo iš skolininko R. M. (vykdomosios bylos Nr. 0133/12/00417 b.l. 4, 26). Skolininkas R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0133/12/00417 b.l. 27). Turto arešto aktų registro duomenimis skolininkui priklaususiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), antstolė A. K. 2009-06-19 taikė areštą kreditoriaus UAB ,,Alytaus butų ūkis“ 2 566,19 Lt reikalavimams užtikrinti vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/02757 (Turto arešto aktas 0709002094); Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi taikytas areštas kreditorius AB SEB banko 42 502,29 Lt + 139 Lt reikalavimams užtikrinti civilinėje byloje Nr. 2-376-570/2012 (Turto arešto aktas 0712000799); antstolė D. K. 2012-10-15 taikė areštą kreditoriaus AB SEB banko 14 481 Eur reikalavimams užtikrinti vykdomojoje byloje (Turto arešto aktas 2012018984). 2015-10-14 išduotas Lietuvos valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 4150 (b.l. 3-4).Nurodytais turto arešto aktais buvo įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas pareikšti kreditoriui reikalavimus įpėdiniams pagal susiformavusią teismų parktiką. Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo R. M. turto areštas bei palikėjo kreditoriai ir jų skolų mastas. Pagal šiuos duomenis laikoma, kad valstybė kaip įpėdinė buvo tinkamai informuota apie kreditorių UAB ,,Alytaus butų ūkis“ ir AB SEB banko reikalavimus per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Turto arešto aktų registre nebuvo išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ 994,19 Lt reikalavimui užtikrinti vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00417. UAB ,,Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ 2014-02-07 raštu Nr. 2.3-45 dėl nepaveldėto nekilnojamo turto informavo Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie R. M. 10 051,77 Lt skolą (iki mirties) ir 724,69 Lt skolą (po mirties) (b.l. 34-36). Taigi, byloje nėra duomenų, kad kreditorė UAB ,,Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ bet kokiu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. 2014-02-07 raštas Nr. 2.3-45 dėl nepaveldėto nekilnojamo turto laikytinas įpėdinės informavimu praleidus nustatytą terminą. Duomenų apie tai, kad kreditorė aukščiau nurodytą pareigą būtų įgyvendinusi iki palikėjo mirties momento, nėra, nors vykdomasis raštas išduotas 2011-12-10. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ 994,19 Lt reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-4893-292 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00417. Duomenų apie tai, kad terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti būtų atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, nėra.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nėra duomenų apie kreditorius, įsiskolinimo dydžius, o nurodytas tik juridinis faktas – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas. Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šių duomenų pagrindu negalima laikyti, kad buvo išviešintas kreditoriaus UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ 994,19 Lt reikalavimas ir pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos, iš esmės nevertino, ar antstolės pateiktas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus, t. y. iš esmės nepatikrino, ar perėjo valstybei skolininko pareigos pagal vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos ir nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja valstybe. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės A. K. pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00417 atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje 0133/12/00417 atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.