- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-3974-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00935-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- M. Č.
- Advokatai
- Daiva Jonuškaitė, Rita Lankutienė
- Kategorijos
dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovui E. Č. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,
teismo posėdyje dalyvaujant atsakovei M. Č., jos atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei,
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,
teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei M. Č., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas E. Č. pateiktu ieškiniu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo nepilnamečiam vaikui T. Č. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečio T. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš ieškovo E. Č., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos teismui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, buvo nustatytas jo nepilnamečiam sūnui T. Č. ieškovo teiktinas periodinis išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodė, jog nebeturi galimybių mokėti priteistos išlaikymo sumos, nes ji nebeatitinka jo turtinės padėties, kuri labai pablogėjo dėl sunkios sveikatos būklės, t. y. nuo 2020 metų labai sunkiai serga – jam diagnozuotas lėtinis dismetabolinis pankreatitas, drenuojama kasos pseudocista, taikomas gydymas. Jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Dėl prastos sveikatos būklės ieškovas negali dirbti jokio fizinio darbo, o specialaus išsilavinimo pagal kurį galėtų dirbti su nustatytais ribojimais jis neturi. Jo nuolatines pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens pensija, neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų disponuoti ir gauti papildomų pajamų. Pabrėžia, kad siekiant paties ieškovo būtiniausius poreikius patenkinti finansiškai prisideda jo artimieji. Remiantis išdėstytu, ieškovas teigia, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, dėl ko pateiktu ieškiniu jis prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (el. medž. l. 1-3).
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. Č. atsiliepimu į pateiktą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškinyje ieškovo pateiktais argumentais ir laiko juos nepagrįstais, neteisingais bei prieštaraujančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitoms imperatyvioms teisės normoms, kurios aiškiai reglamentuoja neginčytiną tėvo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad remiantis ieškovo pateiktais medicininiais dokumentais ieškovo sveikata suprastėjo tik 2020 metų vasario mėnesį, tačiau jau iki to laiko ieškovas geranoriškai neteikė išlaikymo ir gera valia nevykdė Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria patvirtintas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui. Nustatyto dydžio periodinės išmokos per antstolį yra išieškomos priverstine tvarka. Atsakovės teigimu ieškovas visą šį laiką nedėjo pastangų imtis priemonių ir veiksmų gauti jo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas ir pagerinti turtinę padėtį, kad būtų galima užtikrinti vaiko materialinę gerovę, priešingai - nuolat keitė darbovietes. Iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovas dirbti gali, nes jam nustatytas 45 procentų nedarbingumas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad nuo 2020 m. būtų dėjęs realias pastangas bei būtų išnaudojęs visas galimybes rasti darbą pagal jo sveikatos būklę. Be to, pažymi, kad darbingumo netekimas yra terminuotas ir jis baigsis (duomenys neskelbtini), o ieškovas nepaneigė galimybės, jog nedarbingumo terminui pasibaigus, ieškovas neatgaus turėto darbingumo. Atsakovė mano, kad ieškovas netiesiogiai pripažįsta, kad gauna papildomas pajamas nurodydamas, kad jo minimaliems poreikiams patenkinti reikia 400,00 Eur per mėnesį, tuo tarpu jo nuolatines pajamas sudaro 169,33 Eur, be to atsakovei žinoma, kad ieškovas po santuokos nutraukimo iš atsakovės gautas kompensacijos lėšas panaudojo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, o nuosavybės teises registravo savo motinos vardu, siekiant nuslėpti turimą turtą. Atsakovės teigimu, taip ieškovas sąmoningai slepia turimą turtą ir gaunamas lėšas ir vengia geranoriškai teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo siūloma priteisti išlaikymo 100,00 Eur suma nepatenkintų sūnaus poreikių. Vaikas be būtinųjų poreikių turi ir kitų specialiųjų poreikių, t. y. vaikas nešioja akinius, kurie keičiami kas dvejus metus ir vaikui dėl neišdygusio danties bus taikomas ortodontinis gydymas, o tai sudarys naujas, papildomas išlaidas. Nepilnametis sūnus T. Č. lanko (duomenys neskelbtini), kuris yra nemokamas, tačiau reikia aprūpinti vaiką specialia apranga, batais bei amunicija. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi patenkinti savo nepilnamečio vaiko poreikius, prašo atmesti ieškinį (el. medž. l. 62-66).
4. Teismo posėdžio metu ieškovas E. Č. ieškinį palaikė pilna apimtimi prašė jį tenkinti. Nurodė, kad didesnės sumos nei 100,00 Eur per mėnesį jis nesutinka teikti, nes neturi tam finansinių galimybių. Paaiškino, kad 2017 metais teismas patvirtino taikos sutartį, kuriame buvo numatytas išlaikymas iš ieškovo savo nepilnamečiam sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. 2020 metais suprastėjus sveikatos būklei jis nebeturėjo galimybių susirasti darbą, kadangi per tą laiką buvo atliktos trys operacijos (2020, 2021 ir 2022 metų spalio mėnesį), laukia dar viena. Ieškovo teigimu, jis nežino kokia jo sveikatos būklė bus po atliktos operacijos, t. y. ar ji pagerės, ar ne. Teigė, jog nuolat turi gerti vaistus nuo skausmo, kraujo spaudimo mažinimo ir cukrinio diabeto. Pažymėjo, kad iki sveikatos pablogėjimo jis išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui teikė tik per antstolius, geranoriškai savo valia išlaikymo neteikė, su sūnumi nebendrauja, nes jam trukdo jo vaiko motina. Laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2020 metų turėjo daug darboviečių, tačiau dėl nepakankamo darbo užmokesčio dydžio jis darbovietes palikdavo savo noru. Teigė, jog yra registruotas užimtumo tarnyboje, turi vidurinį išsilavinimą, tačiau darbo pasiūlymų iš užimtumo tarnybos negauna dėl trūkstamos kvalifikacijos. Nurodė, jog jokios kitos specialybės nėra įgijęs, nes visą laiką dirbo vairuotoju. Iš Užimtumo tarnybos nėra gavęs pasiūlymo pradėti mokymus siekiant kelti kvalifikaciją, o pats tokiais pasiūlymais nesidomėjo ir tokios galimybės nesvarstė. Savo poreikiams patenkinti jam per mėnesį yra reikalinga 400,00 Eur. Teigė, jog tokių pajamų jam nepakanka, todėl finansiškai pačiam padeda jo tėvai. Šiuo metu gyvena tėvams priklausančiame sodo namelyje, (duomenys neskelbtini), savo vardu registruotos transporto priemonės neturi, naudojasi vienu iš savo motinai priklausančiu automobiliu, kuri pati vairavimo teisės nėra įgijusi. Taip pat pabrėžė, jog jis į teismą kreipėsi ir dėl tos priežasties, jog vaikui priteista išlaikymo skola toliau nebeaugtų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo E. Č. atstovė advokatė Rita Lankutienė prašė ieškinį tenkinti pilnai ir nurodė tas pačias aplinkybes, kurios pateiktos ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovas savo finansinę padėtį pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. medicininiais dokumentais dėl suprastėjusios sveikatos būklės, Valstybės Įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktais išrašais, kurie patvirtina, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto bei jo pajamas sudaro tik valstybės išmokos. Paaiškino, kad ieškovo sveikatos būklė neleidžia susirasti darbo, kadangi ieškovas dėl ligos dažnai turi lankyti procedūras, gydymas numatytas ilgas, todėl vertina, kad esant tokiai sveikatos būklei rasti darbą, kuris teiktų papildomas pajamas yra tikrai sudėtinga, todėl ieškovas nebeturėdamas galimybės teikti savo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo 2017 m. teismo Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, prašo jį sumažinti iki 100,00 Eur bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė M. Č. prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nei iki santuokos nutraukimo, kuomet šalys jau nebevedė bendro ūkio, nei nuo 2017 m., kuomet buvo teisme patvirtinta taikos sutartis, geranoriškai išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui neteikė. Išlaikymo išieškojimas iš ieškovo visada buvo vykdomas priverstine tvarka – per antstolį. Nurodė, jog vienu metu išlaikymo įsiskolinimo suma siekė beveik 10 000,00 Eur. Teigė, jog šiuo metu vaiko išlaikymui kas mėnesį preliminariai yra reikalinga apie 600,00 Eur suma. Pačios vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000,00 Eur „į rankas“, todėl tam, kad būtų pilnai patenkinti jos pačios ir nepilnamečio vaiko poreikiai jai padeda ir jos būsimas sutuoktinis. Vaikui vasarą sueis penkiolika metų, todėl poreikiai didėja kasmet. Vaikas taip pat turi specialių poreikių, t. y. kas antrus metus jam reikalinga keisti akinius, taip pat dėl dantų patologijos jam bus būtinas dantų gydymas breketais. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini), būrelis yra nemokamas, tačiau reikia aprūpinti specialia apranga. Papildomai pažymėjo, kad šiuo metu ji su sūnumi ir būsimu vyru gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas pirktas su paskola, taip pat yra paimti dar keli papildomi kreditai tam, kad būtų galima sutvarkyti įsigytą nekilnojamąjį turtą bei įsigyti transporto priemonę.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovė advokato padėjėja Daiva Jonuškaitė posėdžio metu prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo būtina atsižvelgti į vaiko poreikius. Sutinka, kad įstatymas numato, kad iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, yra galimybė teikti ieškinį teismui dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau mano, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, t. y. neįrodė, kad su netektu daliniu darbingumu dėl ligos, kuris nustatytas terminuotai, jis nebeturi galimybės dirbti ir susirasti bet kokį darbą, iš kurio gautų papildomų pajamų. Ieškovui nurodžius, kad jo pajamas sudaro tik minimalios išmokos iš valstybės, tačiau poreikiams patenkinti reikalinga yra 400,00 Eur per mėnesį, kyla abejonių, ar ieškovas deklaravo visas gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, ieškovė turi nekilnojamojo turto ir automobilį, tačiau siekiant turėti šį turtą ji buvo priversta prisiimti kreditorinių įsipareigojimų, kurių suma kas mėnesį siekia apie 400,00 Eur. Be to, tam, kad pilnai būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai atsakovei padeda jos būsimas sutuoktinis.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė E. B. remdamasi pateiktos 2023 m. kovo 22 d. išvados Nr. 6SD-2598 duomenimis (el. medž. l. 68-69) ir šalių paaiškinimais posėdžio metu, nurodė, tam, kad šalys tinkamai patenkintų savo vienintelio savo nepilnamečio vaiko ne tik minimalius bet ir specialius poreikius, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekiant gauti pajamų. Ieškovas turėdamas tik dalinį nedarbingumą turi dėti daugiau pastangų siekiant susirasti darbą ir gauti papildomas pajamas, kad išlaikytų savo nepilnametį vaiką. Didesnė našta, kuri šiuo atveju būtų keliama atsakovei siekiant išlaikyti savo nepilnametį sūnų būtų neteisinga ir neproporcinga, todėl Skyriaus atstovės teigimu ieškinys turėtų būti atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
9. Teisme ieškovas pareiškė ieškinį dėl priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas E. Č. ir atsakovė M. Č. yra nepilnamečio vaiko T. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el. medž. l. 7).
10. Įstatymu nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 d. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 dalis).
11. Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 straipsnis). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
12. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Net ir nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).
13. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, buvo susitarta ir nutarta, kad E. Č. teiks savo nepilnamečiam vaikui – sūnui T. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Ieškovas prašo sumažinti priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki 100,00 Eur, nes pasikeitė jo finansinė padėtis, t. y. nuo 2020 m. pablogėjo jo sveikatos būklė. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui diagnozuota kasos pseudocista. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus (toliau – Plungės Skyrius) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui terminuotai iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (el. medž. l. 16-17). (duomenys neskelbtini) Plungės Skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam terminuotai iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis (el. medž. l. 12-13). Plungės Skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad ieškovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo (el. medž. l. 14-15). Iš kitų pateiktų duomenų matyti, jog ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 196,18 Eur netekto darbingumo pensija ir 32,00 Eur vienišo asmens išmoka. Iš šių gaunamų pajamų daromos išskaitos išlaikymo išieškojimui – 58,85 Eur.
14. Ieškovas tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jo sveikata pablogėjo 2020 metais, todėl jis nebėra pajėgus teikti vaikui priteisto 200 Eur dydžio išlaikymo. Iš antstolio Svajūno Degimo 2023 m. vasario 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ieškovo atžvilgiu, iki 2023 m. sausio mėnesio yra susidariusi 8 565,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (el. medž. 41-42). Pastebėtina, jog dar iki 2020 m. iki tuomet, kuomet ieškovo sveikata dar nebuvo pablogėjusi, ieškovas ir tada gera valia jau neteikė savo vaikui pilno priteisto išlaikymo dydžio (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki 2020 metų būtų dėjęs pakankamai pastangų su tikslu nuolat dirbti ir taip užtikrinant tiek savo gaunamas pastovias pajamas, tiek ir geranoriškai teikiant tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas gana dažnai keisdavo darbovietės, iš kurių jis išeidavo savo noru (el. medž. l. 32-36). Teismo posėdžio metu ieškovas prisipažino, jog turėjo daug darboviečių, tačiau dėl nepakankamo darbo užmokesčio dydžio, jis darbovietes palikdavo savo noru. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų, nėra. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi (el. medž. l. 38-39, 40, 80). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu gyvena name, priklausančiame jo motinai, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų kvitų matyti, jog ieškovas turi papildomai išlaidų perkant medikamentus, tačiau, kaip ir pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis vaistų ieškovui yra kompensuojami. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pateiktų kvitų matyti, jog tarp ieškovo perkamų vaistų yra ir vaistai skirti mažinti gerklės skausmą (Decatylen), lengvinantys atsikosėjimą (Brontex, Pertusinas), t. y. tokie medikamentai lygiai analogiškai yra reikalingi ir ieškovo nepilnamečiam vaikui, todėl dalies išlaidų trumpalaikiams sveikatos sutrikimams gydyti, negalima laikyti išlaidomis, kurios iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį. Vertinant ieškovo sveikatos būklę ir patiriamas su tuo susijusias išlaidas, svarbu atkreipti dėmesį, jog ir ieškovo sūnus turi sveikatos problemų, t. y. sutrikęs regėjimas, vaikui yra problemos su dantų augimu, todėl yra reikalingas ortodontinis gydymas breketais, kurių šiuo atveju valstybė nekompensuoja. Teisme tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog abu turi tik po vieną išlaikytinį, t. y. judviejų bendrą vaiką.
15. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis jos darbo užmokestis „neto“ yra 1050,00 Eur (el. medž. l. 67, 81-83). Atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, vienam iš atsakovės įsigytų būtų yra pritaikyta hipoteka (el. medž. l. 84, 85-89), tačiau atsakovė teisme nurodė, jog ji turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie susidarė siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones ir tokiu būdu ji siekia užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius tiek dabar, tiek ateityje. Atsakovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams kas mėnesį sudaro apie 401,05 Eur (el. medž. l. 100-111), tad likusi pajamų dalis atsakovei kartu su jos vaiku sudaro apie 600 Eur, o jas dalinant per pus – kiekvienam asmeniui sudarytų po 300 Eur. Taigi, remiantis tokiu skaičiavimu, akivaizdu, jog ne tik ieškovo turtinė padėtis ir jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jos ne itin ženkliai skiriasi ir nuo atsakovei bei jos nepilnamečiam vaikui tenkančių pajamų (CPK 185 straipsnis).
16. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismo 200,00 Eur periodinių išmokų, mokėtinų kas mėnesį suma vaiko išlaikymui, buvo priteista kiek daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini), kuomet šalių vaikas dar buvo gana mažo amžiaus, o bylos nagrinėjimo metu vaikui jau yra (duomenys neskelbtini) ir jis jau paauglys. Akivaizdu, jog per šį laikotarpį vaiko poreikiai be abejo pasikeitė – jie padidėjo. Šalių sūnus šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 92); jam reikalingos išlaidos tiek maitinimui, tiek mokymosi priemonėmis, tiek laisvalaikiui ir visokeriopam vystymuisi. Vaikas turi sveikatos problemų su regėjimu, dėl ko kas antrus metus jam keičiami akiniai (tiek rėmelis, tiek stiklai), kurių kaina apie 170,00 Eur (el. medž. l. 94-95). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog vaikui taip pat bus reikalingas ortodontinis gydymas, kuris sieks apie 2 000,00 Eur. Iš kitų į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog vaikas T. Č. nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 93). Atsakovė paaiškino, jog būrelis yra nemokamas, tačiau papildomai reikalinga įsigyti specialią avalynę, kurią vaikas gana greitai išauga, bei kitą aprangą.
17. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto registruoto savo vardu, jo pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija bei vienišo asmens pensija. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors pagal byloje pateiktus duomenis atrodytų, kad atsakovės turimas turtas ir pajamos yra didesnės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė už turimą turtą, turi prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, be to, dalies turtimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nėra didelė, todėl atsižvelgiant į tai, kad disproporcija tarp motinos ir tėvo skiriamų išlaikymo lėšų ir taip jau yra didelė, todėl, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tą naštą dar labiau didinti. Individualizuojant nepilnamečio vaiko poreikius pažymėtina, jog šalių vaikas be minimalių poreikių, taip pat turi ir sveikatos problemų, kurių gydymas taip pat kainuoja ir taip susidaro papildomos išlaidos, kurias dengia viena atsakovė (CPK 175, 185 straipsniai).
18. Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad dar labiau mažinti išlaikymą iš ieškovo sūnui nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių ir jo interesų. Be to, ir pats ieškovas, nors ir esant ribotam darbingumui, turi dėti visas įmanomas pastangas įsidarbinti bei gauti lėšų, kad vaiko poreikiai būti užtikrinti. Priešingai, tiek įvertinus ieškovo teisme nurodytus argumentus, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog iš dalies dėl paties ieškovo veiksmų (ieškovas savarankiškai nebando ieškotis kitokio pobūdžio darbo, nebando įgyti kitokią specialybę, nesiekia persikvalifikuoti ir pan.), ieškovas yra tokioje finansinėje padėtyje, kokioje jis dabar yra. Be to, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog šiuo atveju, ieškovo darbingumo lygis yra nustatytas laikinai, ieškovas laukia dar vienos operacijos, tad šiuo atveju lieka neaišku, ar po nustatyti laikinojo darbingumo termino ir atliktos operacijos, ieškovo sveikata (ne) gerės, galimai bus nustatytas didesnis darbingumas ir tokiu būdu ieškovas pasveikęs neturės galimybės savo finansinės padėties pagerinti (CPK 185 straipsnis).
19. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Ieškovas nurodė, kad pablogėjus sveikatos būklei nuo (duomenys neskelbtini), kartu pasikeitė ir jo turtinė padėtis, tačiau kaip jau buvo nurodęs teismas šiame sprendime, ieškovas neįrodė, jog tiek iki 2020 m., tiek ir esant pablogėjusiai sveikatos būklei, po (duomenys neskelbtini), jis dėjo visas maksimalias pastangas siekiant pagerinti savo finansinę būklę, dirbant kuo ilgiau išbūti vienoje darbovietėje, ieškotis papildomo darbo, bandyti įgyti kitą specialybę, persikvalifikuoti ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, kritiškai vertintinas ieškovo elgesys ir tais laikotarpiais, kuomet ieškovas turėjo pastovų darbą ir turėjo nuolatines darbines pajamas, t. y. ieškovas nei nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir ieškovas neturėjo rimtų sveikatos problemų, nei vėliau, jau nuo 2020 metų (kuomet pablogėjo ieškovo sveikata), laiku ir tinkamai, t. y. be priverstinio išieškojimo, gera valia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui neteikė. Pastebėtina, jog priteisto išlaikymo išieškojimas visada buvo vykdomas priverstine tvarka, t. y. per antstolį. Pastebėtina ir tai, jog atsakovė teisme nurodė, jog ieškovas niekada nebuvo sąžiningas, geranoriškai išlaikymo vaikui ir neteikė, jai buvo pasakyta, jog (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas dirbdamas vairuotoju rodydavo ne visas pajamas, t. y. ieškovas gaudavo atlyginimą – nuo kurio yra galima daryti išskaitas, bei dienpinigius – nuo kurių išskaitos nebuvo daromos. Be to, vaiko tėvas savo vaikui nėra papildomai nupirkęs ar padovanojęs papildomų dovanų. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas iš tiesų nėra itin sąžiningas, galimai siektinas mažintinas teiktino išlaikymo dydis yra susijęs ne su itin pablogėjusia jo finansine padėtimi, o su siekiu mažinti turimą gana didelį priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Be to ir pats ieškovas teisme neneigė, jog į teismą kreipėsi ir dėl tos priežasties, jog vaikui priteisti išlaikymo skola toliau nebeaugtų (CPK 185 straipsnis).
21. Vertinant atsakovės turtinę padėtį bei atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, jog atsakovės turtinė padėtis būtų taip pat pagerėjusi, priešingai, atsakovė iš vaiko tėvo pastaruosius metus gaudama vos 58 Eur skirtus vaiko išlaikymui, atsakovei pačiai ženkliai išaugo ir padidėjo išlaidos skirtos vaiko išlaikymui. Atsakovė teisme teigė, jog siekdama pagerinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, siekdama ateityje užtikrinti jo gerbūvį, pirko būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir todėl buvo paimtas kreditas, kurį ji pati ir dengia. Ieškovas vaikui priteisto išlaikymo pilnai neteikė iki jo sveikatos pablogėjimo, jo neteikia ir dabar, o išlaikymo įsiskolinimas vaikui siekia 8 565,00 Eur. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, jog vaiko tėvas siekia išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur sumos, kai tuo tarpu valstybė, siekdama užtikrinti finansinę paramą šeimoms, pagal Išmokų vaikams įstatymą nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiria ir yra mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Tad teismo vertinimu, beveik vienoda suma, kurią skiria valstybė (85,75 Eur) ir kurią siekia susimažinti vaiko tėvas (100 Eur) (skirtumas vos 15 Eur), negali būti prilyginama iki vaiko tėvų tinkamo teiktino išlaikymo dydžio. Juolab svarbu dar kartą pažymėti, jog ieškovas turi tik vieną išlaikytinį. Be to, pastebėtina ir tai, jog ieškovas prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jį prašo mažinti nuo 200 Eur iki 100 Eur, t. y. siekia, jog išlaikymas būtų sumažintinas 50 proc., nors šalių sūnus šiai dienai yra paauglys, kurio poreikiai tokiame amžiuje tik didėja (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad paminėta, teismas sprendžia, jog sumažinus ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, dėl pasikeitusios ieškovo turtinės padėties (jos pablogėjimo) dar labiau nukentės nepilnamečio vaiko interesai.
22. Įvertinant byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pasikeitė – pablogėjo jo turtinė padėtis. Tėvai - ir ieškovas, ir atsakovė privalo stengtis, ieškoti visų įmanomų galimybių gauti pakankamai pajamų nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui ir pagal šiandienos šalių situaciją, nėra per didelis. Ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu sumažinti priteistą išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškinį ir dalyvaudama teismo posėdyje patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400,00 Eur (el. medž. l. 122-123). Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovo.
24. Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07719 yra iš dalies (30 proc.) atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei, todėl papildomai iš atsakovo valstybei priteistinas 19,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (CPK 80, 83, 93, 96 straipsniai). Be to, iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažymos matyti, jog už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui susidarė 280 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl ieškovo ieškinį atmestus, iš ieškovo valstybei priteistina 196,00 Eur (280,00 Eur × 70 proc.) dydžio antrinių teisinių pagalbos išlaidų dalis, nuo kurios ieškovas šiame procese nebuvo atleistas.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur sumą ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau įvertinus tai, jog ieškovas E. Č. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07719 yra iš dalies (30 proc.) atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, taip pat įvertinus tai, jog patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (įvertinus procentine išraiška, nuo kurios mokėjimo ieškovas yra neatleistas) sudaro 4,64 Eur (6,64 Eur × 70 proc.), o tai yra mažesnė nei 5,00 Eur suma, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 88, 92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo E. Č. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas.
Priteisti iš ieškovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,00 Eur (devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (žyminis mokestis), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 196,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovui), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.