- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- I1-630-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02035-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. (A. C.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. C. (A. C.), (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus), 36 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).
Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, Kalėjimas). Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Kalėjime jis buvo kalinamas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus, daug vietos užėmė nejudinami baldai, buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą, t. y. pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, nes jis neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nėra oro šalinimo sistemos, langų negalėjo atsidaryti dėl grotų, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose sienų ir lubų tinkas byrėjo, buvo ištrupėjęs, dezinfekuoti neįmanoma. Pareiškėjas nurodo, kad daug kartų raštu ir žodžiu kreipėsi į Kalėjimo administraciją reikalaudamas geresnių kalinimo sąlygų. Skundai buvo suplėšomi, išmetami į šiukšliadėžę. Kamerose nebuvo šilto vandens, prastas apšvietimas, langai maži, kamerose buvo šalta, drėgmė, pelėsis, patalpos apleistos, neremontuotos, pareiškėjas nėra girdėjęs apie dezinfekavimo priemonių išdavimą. Patalpose veisėsi tarakonai, pelės ir kiti parazitai, kaip pavyzdžiui, blakės. Čiužiniai ir antklodės buvo eksploatuojami be užvalkalų, jie buvo prisigėrę prakaito kvapo, dulkėti, purvini. Pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais būdavo išduodami. Skalbykla galėjo naudotis tik pinigų turintys asmenys, kamerose nebuvo sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbus. Tai diskriminavo socialiai pažeidžiamus asmenis. Lukiškių TI-K neaprūpino darbu, nesudarė galimybės užsidirbti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K nėra švaryklos, tik atvykusiems žmonėms pasiūloma prastis po šaltu dušu, jie dažniausiai pasirašytinai atsisako, o tai negarantuoja, kad pareiškėjo sveikatai nekyla pavojus apsikrėsti utėlėmis, blakėmis bei kitais parazitais.
Dėl neteisėtų Kalėjimo veiksmų pareiškėją kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo konfliktai ir ginčai. Taip pat patyrė ir fizinį skausmą. Taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, realią emocinę depresiją, akivaizdžius pažeminimus, fizinį bei psichologinį susidorojimą, reputacijos pablogėjimą, jautė dvasinę skriaudą. Dėl prasto apšvietimo suprastėjo regėjimas.
Atsiliepimas
2019 m. liepos 31 d. gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą (b. l. 143–145), kuriame nurodyta, kad atsakovas klaidina teismą, neteisingai nurodytos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 13–24).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, tarp jų ir ploto. Kamerose yra visi teisės aktų nustatyti baldai, jie neturi būti išskaičiuojami iš kameros ploto nei pagal nacionalinius teisės aktus, nei pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija). Dėl kamerų remonto nurodė, kad jis atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą.
Dėl švaros palaikymo kamerose nurodė, kad už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys nuteistieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kriauklių ir unitazų valymui. Ūkio skyrius aprūpina priemonėmis indams plauti. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.
Sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės). Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.
Pareigūnai su pareiškėju elgėsi visada laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. TI taisyklių 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Kalėjime oro temperatūra atitinka minėtus reikalavimus, įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Vilniaus pataisos namai nurodė, kad visiems atvykstantiems į įstaigą asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Atvykę asmenys vedami maudytis, asmuo, kuris įtariama serga, yra izoliuojamas tam skirtose kamerose.
Pabrėžė, kad galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę atitinka nustatytus reikalavimus, o siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvarų bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m.
Dėl minkštojo inventoriaus nurodė, kad antklodžių, pagalvių ir čiužinių pirkimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Visiems atvykusiems į įstaigą suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nurodytos nuteistiesiems ir suimtiesiems išduodamos patalynės normos. Minkštasis inventorius ir patalynės komplektas įstaigoje išduodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprūpinimo norma).
Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą ar nors iš dalies. Papildomai paaiškino, kad nuotraukos neatitinka tikrovės. Į teismo klausimus atsakė, kad kameras jis nurodė skunde, negalėjo paaiškinti, kas atsiliepime nurodyta netinkamai. Užuolaidėlėmis negalima užsidengti, o smilkalai uždrausti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 36 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sąlygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 1–7).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Bylos duomenys (b. l. 15–16) patvirtina, kad pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. taigi teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nes pagal bylos duomenis (b. l. 15–16) tada pareiškėjas nebuvo laikomas Lukiškių TI-K. Toliau teismas analizuos pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.
Pareiškėjas teigia, kad buvo kamerose laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus.
HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo (toliau – ir Įsakymas), vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto reikalavimus (b. l. 15–16). Taigi, byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos, ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (b. l. 18), vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas visiškai atitiko Konvencijos reikalavimus. Taigi, byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus pataisos namai teikė teismui klaidinančią informaciją (b. l. 143–145).
Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakinėdamas į klausimus pareiškėjas negalėjo nurodyti, kuo Vilniaus pataisos namų pateikta informacija yra neteisinga. LVAT savo praktikoje taip pat ne kartą pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais (LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4946-602/2019, LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4837-602/2019). Teismas pažymi, kad atsižvelgdamas į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, į Vilniaus pataisos namų išsamiai pateiktus duomenis ir paaiškinimus, atmeta atsakovo teiginius apie teismo klaidinimą kaip neįrodytus ir nepagrįstus.
Pareiškėjas teigia, kad Kalėjime neužtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele.
EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. R. (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Į bylą pateiktas Vilniaus pataisos namų atsiliepimas ir Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pranešimas „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33), patvirtina, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252–Nr. 257; Nr. 386–Nr. 395; Nr. 406–Nr. 417; Nr. 418–Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 14–15) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. 254, kurioje sanitarinio mazgo patalpos atskirtos kabinomis su durimis. Tai atitinka teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimus privatumui užtikrinti. Taip pat pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 104; Nr. 109, Nr. 115, Nr. 127, Nr. 138, Nr. 148, Nr. 165, Nr. 179, Nr. 258, Nr. 266, Nr. 270, Nr. 271, Nr. 273, Nr. 293, Nr. 298, Nr. 299, Nr. 300, Nr. 303, Nr. 306, Nr. 310, Nr. 311, Nr. 318, Nr. 320, Nr. 331, Nr. 342, Nr. 357, kuriose sanitarinis mazgas nėra įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Teismas pažymi, jog pareiškėjas minėtose kamerose tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas vienas, o šių kamerų sanitariniai mazgai, siekiant uždengti matomumą nuo apžiūros posto bei iš kameros vidaus, buvo įrengti panaudojant užuolaidas. Aplinkybių, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaida, skunde neneigia ir pareiškėjas. Tokiais laikotarpiais pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, tuomet, kai jis kamerose Nr. 115, Nr. 127, Nr. 138, Nr. 148, Nr. 165, Nr. 179, Nr. 258, Nr. 266, Nr. 270, Nr. 271, Nr. 273, Nr. 298, Nr. 299, Nr. 300, Nr. 303, Nr. 306, Nr. 310, Nr. 311, Nr. 318, Nr. 320, Nr. 331, Nr. 342 buvo laikomas ne vienas (b. l. 15–16), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo oro šalinimo sistemos, dėl grotų negalėjo atsidaryti langų, kamerose buvo drėgmė, pelėsis, šalta.
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Kalėjime yra įrengta centrinė šildymo sistema ir šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Vilniaus pataisos namai pateikė Turto valdymo skyriaus pranešimą „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33), kuriame nurodė, kad gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per langus, langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Kamerose įrengta centrinė šildymo sistema, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją sveikatos saugos kontrolę. Taip pat Vilniaus pataisos namai pateikė 2018 m. vasario 6 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 (b. l. 43–47), kuriame nurodyta, kad tikrintos kameros Nr. 109 ir Nr. 115 ir nustatyta, kad oro temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, yra sudaryta galimybė išvedinti patalpas per langus. Analogiškos išvados padarytos 2016 m. gegužės 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-271(16.17.7 10.12) (b. l. 54–55) dėl kameros Nr. 298, 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-769(16.17.7 10.12) (b. l. 61–63) dėl kamerų Nr. 293, Nr. 298, Nr. 299, 2016 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-977(16.17.7 10.12) (b. l. 70–73) dėl kameros Nr. 298, 2017 m. birželio 30 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-1082(16.16.8 10.12) (b. l. 80–81) dėl kamerų Nr. 293, Nr. 342, 2017 m. sausio 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-38(16.16.8 10.12) (b. l. 89–90) dėl kamerų Nr. 266, Nr. 303, 2017 m. balandžio 6 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-437(16.16.8 10.12) (b. l. 94–96) dėl kamerų Nr. 148, Nr. 165, Nr. 300, 2017 m. gegužės 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-744(16.16.8 10.12) (b. l. 99–101) dėl kamerų Nr. 115, Nr. 148, Nr. 165, Nr. 300, 2017 m. gruodžio 5 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-1980(16.16.8 10.12) (b. l. 112–113) dėl kameros Nr. 115, 2017 m. kovo 28 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-338(16.17.7 10.12) (b. l. 114–116) dėl kameros Nr. 148 .
2017 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-1472(16.16.8 10.12) (b. l. 105–106) dėl kameros Nr. 115 nurodyta, kad buvo vizualiai nešvarus palangės paviršius, ant lubų ir sienos virš sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. 2017 m. spalio 23 d. raštu (b. l. 107) Lukiškių TI-K informavo, kad paviršius nuvalytas, lubų ir sienų vietos nušlifuotos, naujai užglaistytos. 2017 m. lapkričio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-1761(16.16.8 10.12) (b. l. 110–111) dėl kameros Nr. 115 nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta.
2017 m. rugsėjo 25 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-1494(16.16.8 10.12) (b. l. 84–86) nurodyta, kad kamerose Nr. 342, Nr. 270 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 320 buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai. 2017 m. spalio 11 d. raštu (b. l. 88) Lukiškių TI-K informavo, kad kamerų stiklai išvalyti.
2018 m. balandžio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-1598 (b. l. 54–55) nurodyta, kad kameroje Nr. 357 virš sanitarinio mazgo ant sienos ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. 2018 m. balandžio 13 d. raštu Lukiškių TI-K (b. l. 56) informavo, kad minėtos lubų ir sienų vietos buvo nušlifuotos, apdirbtos preparatu prieš pelėsį, naujai užglaistytos ir nudažytos. 2018 m. gegužės 23 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-3034 (b. l. 57–58) patvirtinama, kad pelėsio nebėra. Tai įrodo, kad nustatyti pelėsio atvejai operatyviai šalinami. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai atmestini. Teismas pažymi, kad grotų buvimas ant langų atitinka teisės aktų reikalavimus, nes PĮĮET 16.9 punkte nustatyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. TI taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos.
Taigi, byloje aptariamu atveju (dėl oro šalinimo sistemos, grotų ant langų, temperatūros, drėgmės ir pelėsio kamerose) viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, dezinfekuoti neįmanoma.
Vilniaus pataisos namų pranešime „Dėl „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33) nurodyta, jog kamerose krentančių atsilupusių dažų nėra. Kamera Nr. 104 remontuota 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2012 m., kamera Nr. 109 remontuota 2018 m., kamera Nr. 115 – 2007 m. ir 2015 m., kamera Nr. 127 – 2007 m., 2010 m., 2011 m., kamera Nr. 138 – 2011 m., kamera Nr. 165 – 2014 m., kamera Nr. 179 – 2005 m., kamera Nr. 258 – 2013 m., kamera Nr. 266 – 2015 m., kamera Nr. 270 – 2018 m., kamera Nr. 306 – 2010 m., kamera Nr. 320 – 2010 m., kamera Nr. 357 – 2018 m. Į bylą pateikti aukščiau nurodyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktai patvirtina (b. l. 43, 60, 61, 95, kt.), kad kameros ir jose esantys įrenginiai tvarkingi, byrančio tinko nenustatyta.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo šilto vandens.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kameroje būtų tiekiamas karštas vanduo. Kamerose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas skunde nurodė daug, jo nuomone, teisės aktų pažeidimų, tačiau nenurodė, kad nebuvo galimybės pasinaudoti dušu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens nebuvimo kameroje atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nėra nustatyto reikalavimo tiekti karštą vandenį į kamerą.
Pareiškėjas teigia, kad kamerų apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pagal PĮĮET 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Į bylą pateiktas Vilniaus pataisos namų pranešimas „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33) patvirtina, kad šis higienos normos punktas nebuvo pažeistas. Taip pat tokio pažeidimo nenustatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas patikrinimuose (b. l. 43–125), kai tikrino apšvietimą kamerose Nr. 109 (b. l. 44, 49), Nr. 115 (b. l. 44, 49), Nr. 148 (b. l. 122), Nr. 270 (b. l. 85), Nr. 293 (b. l. 62, 81), Nr. 298 (b. l. 59, 62, 71, 75), Nr. 299 (b. l. 62), Nr. 320 (b. l. 85), Nr. 342 (b. l. 81, 85). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad dėl netinkamo kamerų apšvietimo atmestini.
Pareiškėjas teigia, kad nėra girdėjęs apie dezinfekavimo priemonių išdavimą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad patalpose veisėsi pelės, tarakonai ir kiti parazitai.
Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakyme Nr. 1-148 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti sanitarinius įrenginius. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125) išduotos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“ , per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.
HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namų pranešime „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33) nurodė, kad gyvenamąsias kameras (išskyrus kameras Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Į visas kameras (išskyrus kameras Nr. 104–125) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti gridnis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namų pranešime „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33) nurodė, kad Kalėjime nuolat yra naikinami parazitai, kad įstaiga yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Iš į bylą pateiktų 2015 m. gruodžio 30 d. (b. l. 130–133), 2016 m. gruodžio 21 d. (b. l. 126–129), 2018 m. sausio 5 d. (b. l. 134–137) paslaugų teikimo sutarčių su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ matyti, kad Lukiškių TI-K ėmėsi nuolatinių būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad buitinių kenkėjų naikinimo darbai Lukiškių TI-K atliekami nuolat. Pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas patikrinimuose (b. l. 43–125), kai tikrino graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo (dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimą kamerose Nr. 109 (b. l. 44),Nr. 148 (b. l. 186), Nr. 298 (b. l. 60, 62), 298 (b. l. 62, 72), Nr. 299 (b. l. 62), kai tikrino, ar yra šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai kamerose Nr. 298 (b. l. 72), Nr. 270 (b. l. 85), Nr. 320 (b. l. 85), Nr. 342 (b. l. 85).
Remiantis į bylą pateiktais aukščiau aptartais duomenimis, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti.
Pareiškėjas teigia, kad čiužiniai ir antklodės buvo eksploatuojami be patalynės, jie buvo prisigėrę prakaito kvapo, dulkėti, purvini. Taip pat nurodė, kad pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais buvo išduodami.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PĮVTT) 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2009 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-172 (galiojusios ginčo laikotarpiu) (toliau – ir TIVTT) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
HN 134:2015 nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas).
Vilniaus pataisos namų pranešime „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33) nurodyta, kad Vilniaus PN išduoti patalynės komplektai, asmeninės patalynės komplektai skalbiame nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems jie grąžinami tą pačią dieną jau sausi.
Vilniaus pataisos namų pateiktame 2018 m. vasario 6 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 (b. l. 43–47) nurodyta, jog kontrolės metu nustatyta, kad minkštasis inventorius, t. y. čiužiniai yra iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje ir atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Analogiška išvada padaryta 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-1769(16.17.7 10.12) (b. l. 61–63). 2016 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo akte Nr. PA.10-977 (16.17.7 10.12) (b. l. 70–73) nurodyta, kad I-ojo ir II-ojo korpusų naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Minėto patikrinimo metu konstatuota, kad Lukiškių TI-K išvykstančių asmenų minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, o naujai atvykusiems asmenims yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, tai atitiko HN 134:2015 42 punkto reikalavimus. Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad nešvarūs lovos skalbiniai surenkami ir švarūs išduodami pagal sudarytą grafiką kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neteisėtų atsakovės veiksmų šiuo aspektu nenustatė.
Pareiškėjas skundžiasi, kad buvo diskriminuojamas dėl socialinės padėties, nes skalbykla gali naudotis tik turintys pinigų, o Lukiškių TI-K neaprūpino darbu, nesudarė galimybės užsidirbti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties pakeitimas palyginti su kitais asmenimis be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Be to, diskriminacijos uždraudimas yra įtvirtintas ir Konvencijos 14 straipsnyje, kurį aiškindamas, EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr., pvz., 1986 m. liepos 8 d. sprendimą Lithgow ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių ypatingų jo laikymo sąlygų, kurios galėtų pagrįsti pareiškėjo padėties išskirtinumą palyginti su kitų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų padėtimi. Taigi pareiškėjas visiškai nepagrindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ir Konvencijos 14 straipsnio pažeidimo buvimo.
Vadovaujantis PĮVTT 258 punktu ir TIVTT 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems ir suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Vilniaus pataisos namai nurodė, kad Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-444 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo aprašo patvirtinimo“ suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga, kuria jie gali pasinaudoti, jei jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 1-444 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjui Kalėjime buvo sudarytos galimybės išsiskalbti drabužius. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos dėl socialinės padėties yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės, be kita ko, yra nuteistųjų darbas. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija; pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pagal BVK 125 straipsnio 4 dalį, nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų; ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis BVK 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 straipsnio 6 dalis). BVK 125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato BVK 2 priedas. Aptariamo straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).
LVAT, analizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).
Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis nustatyta tvarka į kalėjimo administraciją dėl darbo, nėra. Taigi teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu nenustatyti jokie Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nėra švaryklos. Tik atvykusiems žmonėms pasiūloma prastis po šaltu dušu, jie dažniausiai pasirašytinai atsisako, o tai negarantuoja, kad pareiškėjo sveikatai nekyla pavojus apsikrėsti utėlėmis, blakėmis bei kitais parazitais.
HN 134:2015 29 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (HN 134:2015 29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo / apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (HN 134:2015 30 punktas). Pagal PĮVTT 257 punktą sanitarinis švarinimas yra atliekamas tik naujai į pataisos įstaigas atvykusiems nuteistiesiems. Vėliau, nuteistiesiems suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu (258 p.).
Vilniaus pataisos namų pranešime „Dėl A. C. (A. C.) skundo“ (b. l. 29–33) nurodyta, kad Vilniaus pataisos namuose yra trylika dušų patalpų, kurių įrengimas atitinka HN 134:2015 reikalavimus, paaiškinta, kad suimtieji ir nuteistieji vedami praustis į dušą pagal išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktuose nurodyta, kad teisės aktų pažeidimų tikrinant konkrečius dušus, prausimosi patalpas nenustatyta (b. l. 45, 71, kt.), o nustatyti pažeidimai šalinami operatyviai (b. l. 53, 71, ). 2016 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte Nr. PA.10-977(16.17.7 10.12) nurodyta, kad visiems atvykstantiems į Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas (b. l. 70–73). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertina kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais įrodymais, todėl juos atmesta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas nurodo, kad daug kartų kreipėsi į Kalėjimo administraciją reikalaudamas geresnių kalinimo sąlygų, tačiau skundai suplėšomi, išmetami į šiukšliadėžę.
Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodė, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas būtent pareiškėjui tenka pareiga nurodyti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Teismo nuomone, skundo pagrindas turėtų būti nurodomas pakankamai detaliai, kad teismas galėtų patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių egzistavimą, nes valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus pataisos namai neigia pareiškėjo teiginius, o pastarieji yra gana abstraktūs, lakoniški ir nepakankamai detalizuoti, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su skundų nepriėmimu, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas iš dalies, nes nustatyta, jog Vilniaus pataisos namai (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. Iš viso privatumas nebuvo užtikrintas 513 parų. Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 513 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. C. (A. C.) skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 513 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. C. (A. C.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. C. (A. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 513 Eur (penkis šimtus trylika eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.
Likusią pareiškėjo A. C. (A. C.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.