Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-09-25 · Administracinė byla Nr. A-4946-602/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
A-4946-602/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00009-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4946-602/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00009-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupės kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos. Pareiškėjas buvo laikomas pirmajame aukšte esančiose kamerose Nr. 11, 1, 2, 3 ir antrajame aukšte esančiose kamerose Nr. 8, 1, 9, 5, kuriose jam teko tik apie 2 kv. m ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimą, kameroje esančių sanitarinių įrenginių užimamas plotas neturi būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą, taip pat apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turėtų būti atsižvelgta į baldais užstatytą kameros plotą. Taip pat kamerose buvo bloga ventiliacija, būdavo drėgna. Tokios laikymo sąlygos sukėlė jam neigiamus išgyvenimus ir papildomus nepatogumus.

3. Pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad daugumoje kamerų, kuriose buvo laikomas, buvo laikomas su dar 3 asmenimis. Šiuo metu kameros yra rekonstruotos, trivietės, atsakovo atstovas pateikė informaciją apie šiuo metu esančią situaciją kamerose. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko oro, buvo sunku kvėpuoti, lovos stovėjo nestabiliai.

Atsiliepimas

4. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nustatyti, kiek asmenų ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas kartu su pareiškėju, nėra galimybės. Pats pareiškėjas skunde nenurodė, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko kartu su juo, taip pat nenurodė, koks kamerų plotas teko vienam asmeniui. Kamerų tipo patalpose Nr. 1K, 4K, 11K, 15K bei drausmės grupės patalpoje Nr. 9D pareiškėjas atliko nuobaudas, kurios jam buvo paskirtos už įstaigos reikalavimų pažeidimus. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, nei yra įrengta miegamųjų vietų. Sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, nes sanitariniu mazgu naudojasi tik toje patalpoje esantys nuteistieji. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo jam sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą tam skirtose pataisos įstaigose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN Ūkio skyrių nesikreipė su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose. Pareiga įrodyti, jog buvo patirta tam tikra žala, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinimo ir bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atliko jam paskirtas nuobaudas ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1K, 4K, 11K, 15K ir 9D.

10. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą, sanitarinio mazgo įrenginių užimamą plotą, kamerose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taip pat į atsakovo atstovo tvirtinimą, jog kamerose buvo laikoma ne daugiau asmenų nei yra įrengta miegamųjų vietų, apskaičiavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko apie 4,55 kv. m, 4,51 kv. m, 4,74 kv. m, 4,67 kv. m, 4,74 kv. m ploto. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra.

11. Teismas pažymėjo, jog jis, atsižvelgęs į Vilniaus PN pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą, 2019 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus PN su įpareigojimu pateikti pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius/patvirtinančius įrodymus, pateikti nuomonę dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Vilniaus PN 2019 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 9-4522 ,,Dėl nuomonės pateikimo“ atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN 2018 m. kovo 19 d. atsiliepime Nr. 9‑1362(03) informavo, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad informacija nėra sisteminama, iš pareiškėjo asmens bylos buvo pateiktos visų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ kopijos (ginčo laikotarpiui aktualūs Vilniaus PN direktoriaus nutarimai). Šiuose dokumentuose nurodyta, kuriose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas, laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo laikomas minėtose patalpose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 4K, Nr. 11K, Nr. 15K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D. Vilniaus PN pakartotinai nurodė kamerų plotus, miegamų vietų skaičių, sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui tenkantį plotą. Vilniaus PN pabrėžė, kad būtent atsiliepime ir nuomonėje nurodomose kamerų tipo patalpose nuobaudas ginčo laikotarpiu atliko pareiškėjas. Kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengtas tiek Vilniaus PN 2018 m. kovo 19 d. atsiliepime, tiek šiame rašte nurodytas miegamųjų vietų skaičius. Pareiškėjo abstraktūs, niekuo neparemti apeliacinio skundo išgalvoti argumentai dėl tariamos kamerų tipo patalpų rekonstrukcijos klaidina teismą, jokia kamerų tipo patalpų rekonstrukcija ginčo laikotarpiu nebuvo atlikta. Vilniaus PN neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi niekuo nepagrista nuteistojo pozicija, juk akivaizdu, kad nuteistieji dažnai teismams pateikia argumentus, kurie visiškai neatitinka realios situacijos, turėdami tikslą nepagrįstai pasipelnyti.

12. Pareiškėjas skundo papildyme ir teismo posėdžio metu nesutiko su atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, kad kameros buvo trivietės, ir teigė, kad kamerose buvo laikomi 4 asmenys, o šią aplinkybę patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1672-261/2019.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, nes minėtoje nutartyje teisėjų kolegija vertino patalpą Nr. 7D, kurioje pareiškėjas nekalėjo, be to, teisėjų kolegija nekonstatavo, o tik darė prielaidą, kad minėtoje kameroje galėjo būti laikomi 4 asmenys, taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės vienam asmeniui turinčio tekti ploto aspektu nebuvo pažeistos, t. y. Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo teiginius, jog kamerose buvo po keturias lovas ir vadovavosi Vilniaus PN pateiktais duomenimis, kuriais abejoti nenustatė pagrindo. Be to, Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu kamerų rekonstrukcija nebuvo atliekama.

15. Teismas apibendrino, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 kv. m kameros plotą nebuvo pažeista, todėl Vilniaus PN veiksmų neteisėtumas nekonstatuotas.

16. Teismas, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus dėl baldų užimamo ploto neįtraukimo į bendrą kameros plotą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos kamerų ventiliacijos ir drėgmės, rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, taip pat, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose. Teismo vertinimu, pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, todėl suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Dėl to teismas pareiškėjo teiginius dėl nurodytų aplinkybių laikė nepagrįstais ir atmetė.

18. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Teismas, nenustatęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo administracinę bylą. Jis teismui nurodė asmenis, su kuriais ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose. Teismas šių asmenų posėdyje neapklausė, o jie būtų patvirtinę, jog jie kamerose buvo laikomi keturiese, o ne trise, kaip nurodė atsakovo atstovas. Be to, jau yra teismuose laimėta bylų, kuriuose pripažinta, jog kameros buvo keturvietės.

21. Pareiškėjas pažymi, kad kameros buvo apie 10–12 kv. m ploto, dalį šio ploto užėmė sanitariniai įrenginiai bei baldai, todėl jam teko ne daugiau kaip 2 kv. m kameros ploto.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas nepagrįstai nesirėmė jo pateiktais dokumentais apie jo (duomenys neskelbtini) būklę.

Atsiliepimas

23. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

25. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog neįmanoma, kad atsakovo atstovas nežinotų, kuriose patalpose kiek ir kokių asmenų yra laikoma. Pareiškėjas išvardino asmenis, su kuriais buvo laikomas kamerose Nr. 8D ir 5D. Atsakovo atstovas nurodė neteisingus duomenis apie kamerų plotą, nes iš tiesų kameros buvo mažesnės. Pareiškėjas prašo teismo išsireikalauti duomenis apie asmenis, su kuriais ginčo laikotarpiu kamerose atliko bausmę, kamerų tikslų plotą, taip pat jų nuotraukas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kartu su juo kalėjusių asmenų skaičių bei kamerų plotą, neteisingai nustatė, jog jie kamerose buvo laikomi keturiese, o ne trise, nepagrįstai neapklausė su juo kalėjusių asmenų, nesirėmė suformuota teismų praktika dėl vietų skaičiaus Vilniaus PN kamerose.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo jam tekusio kamerų ploto, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 1K, 4K, 11K, 15K ir 9D (b. l. 21–42). Atsakovo atstovas pateikė pataisos namų pirmojo ir antrojo aukštų planus, kuriuose nurodyti konkretūs kamerų plotai bei kiek kamerose yra įrengta miegamųjų vietų (po tris miegamąsias vietas) (b. l. 43–44), o atsiliepime į pareiškėjo skundą ir kituose procesiniuose dokumentuose detalizavo, kokį plotą nurodytose kamerose užima sanitariniai įrenginiai (b. l. 17), patvirtino, kad ginčo laikotarpiu ir vėliau nebuvo atlikta kamerų rekonstrukcija (b. l. 113). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovo patekti duomenys yra aiškūs, išsamūs, neprieštaringi, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jais rėmėsi pagrįstai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų duomenų teisingumu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime atliktų aritmetinių skaičiavimų matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (net iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą) teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, todėl pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą nebuvo pažeista. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento dėl baldų užimamo ploto įtakos apskaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, pasisakytina, jog asmens laikymo sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima baldai. Priešingi pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais ir nekonkrečiais, todėl kitokios išvados nesuponuoja. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo ir jo pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu aspektu.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomi keturiese ir dėl šios priežasties jam trūko kameros ploto, mini kameras Nr. 5D ir 8D bei jose laikytų asmenų vardus ir pavardes, tačiau, kaip jau buvo minėta prieš tai, iš atsakovo atstovo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė būtinybės apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis, nes šie asmenys, kaip kad teigia pats pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvo laikomi kitose kamerose nei jis. Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas abejoja atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų plotus teisingumu, prašo išreikalauti tikruosius duomenis, taip pat kamerų nuotraukas. Šiuo aspektu pasisakytina, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodo panašius kamerų plotus (b. l. 75, 124), kaip ir atsakovo atstovas, todėl teisėjų kolegija nurodyto pareiškėjo prašymo netenkina, juo labiau, kad, kaip buvo pastebėta prieš tai, atsakovo atstovas pateikė aiškius ir nedviprasmiškus duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1672-261/2019 nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo vadovautis, nes paminėtos bylos pareiškėjas buvo laikomas kitose Vilniaus PN patalpose, kurių plotas ir jose laikytų asmenų skaičius yra skirtingas nuo nagrinėjamos bylos. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo (duomenys neskelbtini) būklę neturi jokios įtakos nagrinėjamos administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Ramutė Ruškytė