Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis 20-30, Mažeikiai, Mažeikių r. sav., Lietuva, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 304 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. perduotas teismui kaltinant tuo, kad 2018-07-24 10.30 val. siekdamas gauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pateikė antstoliui R. K. melagingą informaciją – savo telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su asmeniu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), nors tokio susirašinėjimo nebuvo.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiuose T. N. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 304 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. N. kaltinamas tuo, kad 2018-07-25 per savo atstovą advokatą G. G. pateikė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams civilinėje byloje Nr. e2-444-715/2018 žinomai suklastotą tikrą dokumentą – antstolio R. K. 2018-07-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-41.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiuose T. N. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. N. kaltu neprisipažino. Parodė, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. K. ieškinį jam dėl skolos priteisimo. Toje civilinėje byloje ieškovė pateikė antstolės G. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo buvo konstatuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis tarp jo telefono numerio ir I. K. numerio. Jis (T. N.) teismui iš karto paaiškino, jog šiuo faktinių aplinkybių konstatavimu negalima pasitikėti, nes jo buvusi sutuoktinė ir ieškovės dukra I. N. labai gerai išmano kompiuterinę techniką bei išmaniuosius telefonus ir galėjo I. K. išmaniajame telefone, pakeisdama telefono numerį, įkelti bet kokį žinučių tekstą. Tikslu įrodyti teismui, jog ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog tas susirašinėjimas, kuris nurodytas protokole, faktiškai buvo, jis savo išmaniajame telefone pakeisdamas siuntėjo telefono numerį, įkėlė tokias pat trumpąsias žinutes, tik siuntėjo numerį nurodė ieškovę atstovaujančio advokato A. R.. Taip pasielgė, ne tikslu iš kažko pasityčioti ar įžeisti, o tiesiog norėdamas parodyti, kad techniškai įmanoma išmaniame telefone padaryti įrašus, lyg būtų buvęs koks nors susirašinėjimas tarp dviejų abonentų, nors faktiškai tokio susirašinėjimo nebuvo. Tą savo telefono aparatą pateikė antstoliui R. K. ir šis konstatavo faktines aplinkybes. Pateikdamas teismui antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą paaiškino, kad pakeitė telefone numerius, ir įrašė advokato A. R. telefono numerį, atseit su juo buvo susirašinėjama šiomis žinutėmis, nors tokio susirašinėjimo nebuvo. Kaltu neprisipažįsta, nes siekdamas gauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jį pateikdamas civilinėje byloje, norėjo tik teismui patvirtinti savo teiginius, jog išmaniajame telefone nesudėtinga padaryti įrašus, kad buvo koks nors susirašinėjimas tarp abonentų, nors faktiškai tokio susirašinėjimo nebuvo. Ieškovė pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl prieš kelis metus rašytų žinučių. Už tokį laikotarpį jis (T. N.) nebegali gauti išklotinės apie jo rašytas žinutes ir pokalbius ir negali paneigti, kad tokio susirašinėjimo nebuvo. Dėl jo (T. N.) pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų žinučių ieškovės advokatas pateikė savo telefono išklotinę, kadangi prie žinučių nurodytos datos tokio laikotarpio, apie kurį duomenys yra saugojami.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad civilinėje byloje atstovo ieškovę I. K. Š. byloje ieškinį I. K. pareiškė savo buvusiam žentui T. N.. Ieškovė I. K. pateikė teismui atsakovo pasirašytą skolos lapelį. Ieškovė teismui pateikė antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, apie tai, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis ir atsakovas buvo pripažinęs skolą. T. N. teismo posėdyje teigė, kad tokius susirašinėjimus galima suklastoti. T. N. aiškino skolos lapelio nepasirašęs, todėl buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri nustatė, kad skolos lapelį pasirašė atsakovas. T. N. į teismo posėdį atsinešė kaip papildomą įrodymą antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedu iš 5 lapų, kuriame neva vyksta susirašinėjimas tarp asmenų, o rašančiojo numeris nurodytas jo (A. R.). Žinutės savo turiniu panašios į tas žinutes, dėl kurių toje civilinėje byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ankstesniame civilinės bylos teismo posėdyje buvo pateikusi ieškovė. T. N., pateikdamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismui pasakė, kad norėjęs parodyti, kad galima suklastoti tokius susirašinėjimus. Jis (A. R.) atsakovo pateiktame faktinių aplinkybių protokole nurodytų žinučių nerašė.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad T. N. užsakė paslaugą – konstatuoti faktines aplinkybes dėl telefone esančio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis. Atvykęs į kontorą asmuo pateikė savo telefoną ir nurodė, kurias žinutes reikia konstatuoti. Jis matė susirašinėjimą atidarius telefono žinučių poskyrį. T. N. pasakė, kad reikalingas sms žinutes atsisiųstų į savo paštą, o paskui persiųstų į jo (R. K.) elektroninį paštą. Kai į paštą atėjo asmens atsiųstos žinutės, jis žinutes atsispausdino ir tada, paėmęs asmens telefoną, sutikrino ar atsiųstos žinutės iš tikrųjų yra pas jį telefone. Viskas atitiko, todėl ir buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kad tokios žinutės asmens telefone iš tikrųjų yra. Asmuo nieko neaiškino, kam jam reikalinga tai, kur jis dės protokolą, tiesiog užsakė paslaugą apie fakto konstatavimą. Tų numerių savininkų jis nežino, asmuo neatskleidė, kam numeriai priklauso. Konstatuodamas faktines aplinkybes, kai šią funkciją atlieka vykdydamas užsakytą paslaugą, antstolis ryšių operatoriams paklausimų nepateikia ir netikrina, ar faktiškai šios trumposios žinutės buvo siųstos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. pateikė Telia telefono Nr. sąskaitos išklotinę Serija JUP Nr. 2023253183 už 2018 m. liepos mėnesį, kurioje matyti, kad iš šio numerio nebuvo siųstos trumposios žinutės į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (T. N.). (b.l. 29-32)

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinės bylos Nr. e2-444-715/2018 2018 m. liepos 25 dienos posėdžio garso įraše užfiksuota, kad teisėja paskelbia, jog prieš pat posėdį iš raštinės gautas T. N. pateiktas faktinių aplinkybių protokolas. T. N. advokatas Gintaras Gricius paaiškina, „Šiuo faktinių aplinkybių protokolu jo klientas, kaip minėjo viename iš pirmųjų posėdžių šioje byloje, kai buvo gautas į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš ieškovės pusės, tai tada jo klientas teigė, kad įmanoma padaryti tokį dalyką tiesiog pakeičiant telefono numerį. Tai jo klientas T. N. pajuokavo su advokato A. R. telefono numeriu. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėja tą aplinkybę, kad bet kas gali sudėlioti žinutes telefone pakeisdamas abonento numerį. Advokato A. R. telefono numeris buvo apimtas pajuokaujant, galėjo būti paimtas bet koks kitas telefono numeris. Techniškai yra labai paprasta padaryti, sudėlioti žinutes, o nuėjus pas antstolį, antstolis tiesiog konstatavo faktines aplinkybes, kad yra tokios žinutės, toks susirašinėjimas su tokiu telefono numeriu“. Baigiamojoje kalboje advokatas Gintaras Gricius kalba: „ ...kas liečia tuos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Kaip ir pasisakėme, ieškovė įrodinėdama neva skolos egzistavimą, pateikė teismui antstolio užfiksuotas susirašinėjimo žinutes telefonines, teigdama, kad tai yra susirašinėjimas tarp jos ir T. N.. Ir ten tuose tekstuose galima įskaityti sakykim tam tikras frazes, tam tikrus žodžius, susijusius su kažkokia skola, nors ten eina kalba ir apie skolas už butą ir panašiai. Kaip T. N. teigia, ten galėjo būti sakykim susirašinėjime kažkokių tai kalbų apie skolą už butą, tačiau vėlgi jisai teigia, kad apskritai tokio susirašinėjimo iš viso nežino ir jo telefone tokio susirašinėjimo nebuvo. Nors jisai net ir iš karto kaip ir šiandien minėjome, jisai teigė, kad tai yra iš esmės suklastotas susirašinėjimas pakeičiant telefono numerį, kuomet tokiu būdu, sakykim, galima susirašinėti su bet kokiu abonentu, išsaugot tas žinutes ir vėliau pakeisti abonento telefono numerį. Automatiškai atrodys, kad buvo susirašinėjimas visai su kitu žmogumi. Tai mes šiandien pateikėm T. N. užsakymu antstolio sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad būtent tai yra įmanoma pakeisti tą telefono numerį ir būtent jisai padarė, atliko, sakykim, susirašinėjimą įrašydamas tekstą analogišką kaip pateikė ieškovė, tačiau pakeitė telefono numerį ir antstolis tiesiog įvertinęs telefono aparatą, IMEI kodą, sakykim, nematė jokių priežasčių, kad nebūtų galima konstatuoti faktines aplinkybes, kad būtent toks susirašinėjimas yra įvykęs ir tarp tokių būtent telefoninių numerių...“ (b.l. 46-48)

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr.e2-444-715/2018 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos priteisimo 2018-08-14 sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Sprendimas neįsiteisėjęs, 2018-09-12 gautas atsakovo apeliacinis skundas. Byla apeliacinės instancijos teisme neišnagrinėta.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo nustatytos aplinkybės

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,

Pagal BK 304 straipsnį atsako tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją.

Šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į valdymo tvarką, jos abi padaromos tiesiogine tyčia.

T. N. kaltinamas pagal BK 304 straipsnį tuo, kad, siekdamas gauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pateikė antstoliui melagingą informaciją – savo telefone susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su asmeniu, nors tokio susirašinėjimo nebuvo.

Analizuojant šiuos kaltinamojo veiksmus, teismo nuomone, svarbu akcentuoti, ką patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Antstolio nustatytas faktas turi didesnę įrodomąją galią, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 635 straipsnio 3 ir 4 dalyse, tik esant teismo pavedimui. Tokiu atveju, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės nurodytos juose – visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Jei antstolis faktus nustatinėja veikdamas kitu pagrindu, kaip šioje baudžiamojoje byloje tiriamu atveju – suteikia užsakovui paslaugą, tokie jo veiksmai nelaikytini procesine antstolio veikla, o rezultatu esantis protokolas gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais.

Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi (CPK 635 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis smulkiai aprašo tai, ką objektyviai mato (Sprendimų vykdymo instrukcijos 22 priedas). Šioje byloje tiriamu atveju antstolis R. K. aprašė tai, ką matė T. N. telefono žinučių paskyroje: telefono numerį ir tekstą bei pridėjo prie protokolo teksto nuotraukas. Paties susirašinėjimo momento ir fakto antstolis nematė. Antstolis netikrino ir nenustatinėjo, ar šios žinutės buvo siunčiamos abonentui, kurio telefono numeris +370 (698) 03002 nurodytas prieš žinutės tekstą. Kaltinamasis T. N. nepateikė antstoliui informacijos, kad iš jo telefono žinutės buvo išsiųstos į šį telefono numerį ir gautos iš šio telefono numerio, tai yra, jis nepateikė informacijos, kad vyko susirašinėjimas. Prokuroras tą aplinkybę, kad iš kaltinamojo telefono nebuvo siunčiamos žinutės į telefoną Nr. +370 (698) 03002 įrodinėja šio abonento sąskaitos išklotine. Tai yra, prokuroras pripažįsta, kad susirašinėjimo tarp telefonų abonentų buvimą ar tokio susirašinėjimo nebuvimą įrodo sąskaitos išklotinė apie ryšio operatoriaus suteiktas paslaugas, o ne tokių žinučių buvimas telefono aparate. Tai yra, ta aplinkybė, kad žinutės tekstas yra telefono žinučių paskyroje, dar nereiškia kad ta žinutė buvo išsiųsta abonentui, kurio numeris nurodytas prieš tą žinutę, ar gauta iš to abonento. Kaltinamasis antstoliui nepateikė melagingos informacijos apie susirašinėjimą, jis nepateikė melagingos savo telefono išklotinės, nepateikė informacijos, kad žinutės buvo išsiųstos iš jo telefono. Jis tik pateikė savo telefoną, kuriame buvo žinučių tekstai. Kadangi kaltinamasis antstoliui nepateikė melagingos informacijos, todėl jo veikoje nėra būtino nusikalstamos veikos sudėties elemento – objektyviosios BK 304 straipsnyje numatyto nusižengimo pusės.

Kaip minėta, BK 304 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektas ( į ką nukreipta veika) yra valdymo tvarka. Pateikdamas antstoliui savo telefoną ir prašydamas konstatuoti faktinę aplinkybę kaltinamasis nesikėsino į valdymo tvarką. Todėl kaltinamojo veiksmuose nėra šio baudžiamojo nusižengimo sudėties būtinojo elemento – šio nusižengimo objekto.

Pateikdamas antstoliui savo telefoną ir prašydamas konstatuoti faktinę aplinkybę kaltinamasis siekė gauti duomenis, patvirtinančius, kad ieškovės pateiktas įrodymas negali būti laikomas patikimu, t. y., jo veiksmų tikslas ir motyvas nebuvo susietas su pakenkimu nusikalstamos veikos objektui – valdymo tvarkai, todėl kaltinamojo veiksmuose nėra ir dar vieno būtino nusikalstamos sudėties elemento – subjektyviosios pusės.

Kadangi kaltinamojo veiksmuose nėra trijų būtinų nusikalstamos veikos elementų – objekto, objektyviosios pusės ir subjektyviosios pusės, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose pateikiant antstoliui telefoną, kuriame žinučių paskyroje yra nurodytas telefono numeris +370 (698) 03002 ir parašyti tekstai, nėra BK 304 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. N. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad per savo atstovą advokatą pateikė teismui civilinėje byloje žinomai suklastotą tikrą dokumentą – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra bet kokios (taip pat ir elektroninės) formos dokumentas, galintis paliudyti ar įrodyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Dokumentas yra kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-16/2010, 2K-7-175-303/2015).

Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kas suklastojo tikrą dokumentą – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kaltinamasis T. N. yra kaltinamas tik pateikęs teismui žinomai suklastotą dokumentą.

Teismų praktikoje BK 300 straipsnio prasme tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija: keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama pasinaudojus intelektinėmis pastangomis – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Prokuroras nepateikė duomenų, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole būtų fizinėmis pastangomis pakeista jame užfiksuota operacija, todėl kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo suklastotas. Kadangi nėra įrodyta, jog pateikiamas dokumentas buvo suklastotas, todėl kaltinamojo veiksmuose nėra būtino BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – objektyviosios nusikaltimo pusės.

Be to, nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačių veikų pavojingumo, kiek dėl veikų padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013.)

Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011).

Nors antstolis R. K. 2018-07-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-41 konstatavo, kad buvo susirašinėjama trumposiomis žinutėmis tarp jo (T. N. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir asmens, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdyje antstolis parodė, kad jis netikrino, ar faktiškai tos žinutės buvo siųstos, ryšio operatoriaus tokios informacijos neprašė pateikti. Kaip jau teismo šiame nuosprendyje pažymėta, antstolis protokolu konstatavo, kad toks žinučių tekstas yra užsakovo pateiktame telefone.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad minimą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą civilinėje byloje pateikė tikslu patvirtinti savo teiginį, jog išmaniajame telefone nėra sudėtinga prie žinutės teksto įrašyti bet kokį telefono numerį, todėl ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra įrodymas, kad ieškovė ir atsakovas siuntė vienas kitam protokole užfiksuotas žinutes. Civilinės bylos protokole – garso įraše užfiksuota, kad atsakovo, t.y., kaltinamojo, atstovas, pateikdamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą paaiškino tas pačias aplinkybes, kodėl į bylą pateikiamas minimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas savo telefone prie žinučių nurodė ieškovės atstovo advokato A. R. telefono numerį. Iš šių duomenų teismas daro išvadą, jog pateikiant 2018-07-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-41, kaltinamasis nesiekė padaryti įtakos teisiniams santykiams, nesikėsino į valdymo tvarką. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais siekė parodyti, kad techniškai nesudėtinga išmaniajame telefone prie trumposios žinutės nurodyti bet kokį telefono numerį. Šiuose kaltinamojo veiksmuose nėra būtino BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – nusikaltimo objekto, nes veika nebuvo nukreipta į valdymo tvarką. Kadangi kaltinamojo veiksmais nebuvo siekiama padaryti įtakos teisiniams santykiams, o kaltininko veiksmų tikslas ir motyvas yra nusikaltimo subjektyviąją pusę apibūdinantys požymiai, todėl kaltinamojo veiksmuose nėra ir kito būtino BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – subjektyviosios pusės. Kadangi kaltinamojo veiksmuose nėra trijų būtinų nusikalstamos veikos elementų – objekto, objektyviosios pusės ir subjektyviosios pusės, teismas konstatuoja, kad jo veiksmuose teismui pateikiant antstolio R. K. 2018-07-24 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-41, nėra BK 300 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

T. N. dėl kaltinimo pagal BK 304 straipsnį išteisinti remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

T. N. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.