Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212-219 straipsniai). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Pagrįstu gali būti laikomas tik toks ekspertizės aktas, kuriame išvada išplaukia iš akto tiriamosios (motyvuojamosios) dalies, yra motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau nesutikimo su eksperto išvada motyvai turi būti išdėstyti sprendime, nutartyje (CPK 218 straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2009; kt.). CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje atsakovo iniciatyva paskyrus ekspertizę bei ją atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centrui, gautos išvados, jog „1. tirti pateikta 2011 m. liepos 26 d. skolos lapelyje rankraštinis tekstas, po juo esantis įrašas „T. N.“ yra parašyti bei parašas yra pasirašytas rašymo priemone (šratinuku). t. y. pateiktas 2011-07-26 skolos lapelis yra originalas. 2. Nustatyti, ar tirti pateiktame dokumente – 2011-07-26 skolos lapelyje – rankraštinis tekstas, įrašas „T. N.“ ir parašas yra parašyti vienu metu, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos ir techninių galimybių rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui. 3. 2011-07-26 d. skolos lapelyje, po tekstu, rankraštinį įrašą „T. N.“ parašė ir šalia pasirašė T. N..“ Rankraštinis tekstas ir po juo esantis įrašas „T. N.“ yra parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta. Tikėtina, kad tekstas skolos lapelyje bei po juo esantis įrašas „T. N.“ ir parašas, parašyti ta pačia rašymo priemone. Kaip jau buvo minėta, ekspertizės išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje, tik jei ji yra motyvuota ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau byloje iš esmės nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie leistų suabejoti ekspertizės pagrįstumu. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų suabejoti ekspertizės išvadų tikrumu, o vien teiginys, kad jis nesiskolino pinigų, kad jam nebuvo perduota ginčo pinigų sumą, yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ir tėra atsakovo išsakytas argumentas (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, taip pat aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai paaiškino apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, tuo tarpu atsakovo argumentai yra prieštaringi, kelia abejonių, nes visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė pats surašęs ir pasirašęs sutartį, tačiau šį jo teiginį paneigė teismo rašysenos eksperto išvada. Įvertintina aplinkybė, jog paskolos raštelis iki bylos nagrinėjimo teisme buvo pas ieškovę (kreditorių), paskolos raštelio turinys, kuriame pavartoti žodžiai „pasiskolinau“ ir „grąžinsiu“, gramatiškai aiškinant sudaro pagrindą pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo faktą.

Dėl skolos priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju 2011 m. liepos 26 d. ieškovė su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 5126,00 Eur, o atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriame numatė, jog skolos grąžinimo terminas – 2014 m. liepos 26 d. (b. l. 6), tačiau tinkamai sutarties nevykdė ir nustatytu terminu skolos negrąžino. Kaip jau buvo minėta, teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė, kad paskolos raštelį pasirašė atsakovas, t. y. atsakovas savo parašu patvirtino, jog jis prisiima įsipareigojimus grąžinti skolą paskolos sutartyje nustatytu terminu, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindui būtų galima spręsti, jog tokia sutartis sudaryta nebuvo ir pinigai atsakovui perduoti nebuvo (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi teismą, kadangi atsakovas pagal išrašytą skolos raštelį su ieškove neatsiskaitė. Taigi, ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5126,00 Eur dydžio skola.

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti palūkanų nuo vėluojamos sumokėti paskolą dienos , t. y. 2014 m. liepos 26 d. CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas skolą turėjo grąžinti iki 2014 m. liepos 26 d., todėl 5 proc. dydžio palūkanos skaičiuojamos nuo 2014 m. liepos 26 d. iki prievolės visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (5126,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme (400,00 Eur) ir 115,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsakovas T. N. 2017 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu į Mažeikių rajono apylinkės teismo sąskaitą pervedė 1000,00 Eur už rašysenos ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018 m. kovo 29 d. išrašė Serija LTEC PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0001319 514,01 Eur sumai. 2018 m. gegužės 10 d. – 308,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pervedė didesnę sumą, t. y. 1000,00 Eur, permokėta suma – 177,59 Eur grąžinama atsakovui T. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)5126,00 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) skolos, 5 proc. dydžio palūkanas skaičiuojamos nuo 2014 m. liepos 26 d. iki prievolės visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų ir 515,00 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti atsakovui T. N. 177,59 Eur į T. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.