Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-163-284/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-10Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-19
Bylos Nr.
1-163-284/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33560-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-163-284/2021m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33560-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 19 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant :prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,nukentėjusiajai J. M. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini). teistas 9 kartus: 1) 2011-06-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 9 mėn. laisvės apribojimo, kuri 2012-01-30 Joniškio rajono apylinkės teismo pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2012-08-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. galutine bausme - 35 parų arešto; 3) 2012-08-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 1 d. galutine bausme - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2013-11-29 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. ir LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 2 m. laisvės atėmimo; 5) 2015-06-11 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 287 str. 1 d. galutine bausme - 8 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 1 m. 6 mėn.; 6) 2015-10-29 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., LR BK 138 str. 2 d. 8 p., LR BK 286 str. ir LR BK 187 str. 3 d. galutine bausme - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2015-12-14 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. galutine bausme - 8 mėn. laisvės atėmimo; 8) 2016-03-10 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 9) 2017-11-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d. galutine bausme - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, kuri atlikta 2020-03-05, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 23:40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia metaliniu žarstekliu pastūmė nukentėjusiąją J. M. į petį, dėl ko ji, griūdama ant lovos, susitrenkė dešinės kojos šlaunį į medinį lovos kraštą, o jis su viena ranka laikė nukentėjusiąją J. M. ir taip neleido jai atsistoti, o su kitoje rankoje turėtu metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajai J. M. į kairės kojos šlaunį bei, jai bandant išvengti smūgių užsidengiant ranka, vieną kartą metaliniu žarstekliu sudavė į kairės rankos dilbį bei elektros laido prailgintuvu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į kairės kojos šlaunį, taip nukentėjusiajai J. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su M. buvo susitikę, bendravo. 2020 m. rugpjūčio 20 d. paskambino jam J., nuvažiavo pas ją, jie susipyko. Supykęs sudavė jai žarstekliu. Atvyko policija viską surašė ir stovi dabar teisme. Dėl civilinio ieškinio nesitarė. Iki to įvykio buvo draugai, jokio keršto neturėjo, kartu praleisdavo laisvą laiką. Tą dieną buvo blaivus , jam paskambino J., tada jis jai skambino, taip buvo kelis kartus. Apie ką kalbėjosi, neprisimena. Turbūt tarėsi susitikti, pabendrauti. Važiavo su draugu A. S.. Jis vairavo, nes jo automobilis. Kur J. gyvena, žinojo, pas ją yra buvęs anksčiau . Nuvažiavo į nuosavo namo kiemą. Nuėjo pas J. pasikalbėti, iš pradžių ėjo su draugu. Po to buvo vienas, bandė kalbėtis. Namo viduje dar buvo A. Ž.. J. M. buvo išgėrusi, ką kalbėjosi, neprisimena. Dėl ko konfliktas kilo, nepamena, gal nepatiko žodžiai, jos elgesys. Metalinis žarsteklis buvo prie pečiaus kambaryje. J. M. pastūmė į petį ir ji nugriuvo. Po to laikė ją viena ranka, o kita ranka sudavė su prailgintuvu. Ji pradėjo klykti, sakė, kad skauda. Ar ji dengėsi ranka, nepamena. Kambaryje buvo numestas prailgintuvas , pasiėmė jį ir sudavė J.. Viskas baigėsi tuo, kad iškvietė policiją. Jie sulaukė policijos pareigūnų, tikrino jo girtumą, pasakė pareigūnams viską, kaip buvo. Jie važiavo pasitikti policijos pareigūnų, nes nerado, kur gyvena J.. Draugas, su kuriuo važiavo pas J., nieko nedarė. Jei J. nebūtų buvusi girta ir nesikeikus, nieko nebūtų buvę. Jam liepė eiti nachui, vadino pideru. Viduje trūko kantrybė, todėl galvojo, kad suduos jai ir viskas nurims. Su žarstekliu sudavė už tokį netinkamą elgesį. Mėlynių nematė, apie tai žino iš kaltinamojo akto, ekspertizės akto ir tyrėjų pasakymų. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kur buvo padarytos mėlynės ir kraujosruvos. Po įvykio J. neatsiprašė, dabar atsiprašo. Apie civilinį ieškinį sužinojo dabar. Sutinka atlyginti teritorinei ligonių kasai. J. neturtinę žalą atlygintų 200 eurų. Jis nesenai atliko bausmę ir, praėjus metams,vėl padarė naują nusikaltimą.Įvykio metu J. M. buvo neadekvati ir girta. Jis teistas 10 kartų. Dabar jo gyvenimas pasikeitė, įkūrė įmonę, taps tėvu. Įmonė teiks kurjerio paslaugas. Vaiko susilauks liepos mėnesį. Administracine tvarka baustas dėl karantino sąlygų pažeidimo. Gailisi, pasižada laikytis LR numatytų įstatymų. Draugė laukiasi, ji niekur nedirba. Anksčiau dirbo pagal žalius lapelius. Kitą mėnesį eina į dekretą. Aš gaunu po truputį pajamas, ją išlaiko. Prašo skirti viešųjų darbų bausmę, susiderintų, savaitgaliais atidirbtų, susitartų su seniūne. Civilinį ieškinį šią savaitę galėtų iš dalies padengti.

Po kaltinamojo J. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) 2020-08-20 pas ją buvo atėjęs A. Ž..Ji su A. Ž. vartojo alkoholį. Ji gyvena viena nuosavame name. Tame kambaryje, kuriame vartojo alkoholį su A., degė šviesa. Į tą kambarį norint patekti, reikia pereiti lauko koridorių, prieškambarį ir miegamąjį ir tik tada ateini į tą kambarį, kuriame ji ir A. vartojo alkoholį. Jai su A. vartojant alkoholį, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino J. M.. Ar A. girdėjo, kai jai skambino J., ji pasakyti negali, nes neatsimena, tačiau ji tuomet buvo kambaryje, kuriame buvo ir A.. Tuo metu A. jau buvo labai apgirtęs, todėl gal ko nors ir nepamena. Kai J. skambino, buvo naktis, tai yra lauke buvo tamsu, bet, kiek valandų buvo, ji pasakyti negali. J. paskambinęs pasakė, kad atvažiuoja. Jis nesakė, dėl ko atvažiuoja. Ką ji jam atsakė, ji pasakyti negali, nes nepamena. J. ji pažinojo iš seniau, nes jie yra prieš tą įvykį susitikę tris kartus. Jų santykiai iki to įvykio buvo geri, jie nesipyko. Jai būnant namuose kartu su A., kažkas atvažiavo į kiemą, nes pro langą pamatė mašinos šviesas ir išgirdo garsą. Ji nuėjo prie lauko durų. Ji atdarė duris ir prie lauko durų ji pamatė, kad stovi J. M. su draugu. Kas buvo šio draugas, ji nežino. Ji J. M. pasakė, kad šis važiuotų namo. J. M. įsiveržė į koridorių. Ji pasitraukė atgal. Ji matė, kaip J. M. iš virtuvės pasiėmė metalinį žarsteklį, kuris buvo su medine rankena, užsimojo ir ėjo link jos. Ji tada traukėsi atgal ir šonu nuėjo į kambarį, kuriame sėdėjo A.. A. sėdėjo ant fotelio prie lango. Jai atsitraukus į tą kambarį, kuriame buvo A., ją J. M. su rankoje turėtu metaliniu žarstekliu pastūmė į petį, po ko jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Pastumta ji pargriuvo ant lovos dešiniu šonu. Griūnant ji dešinės kojos šlaunį susitrenkė į medinį lovos kraštą, o ant dešinės kojos šlaunies liko dvi kraujosruvos. Jai griūnat ir užsigaunant dešinės kojos šlaunį, dėl ko atsirado dvi kraujosruvos, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Jai pargriuvus, J. M. viena ranka ją laikė ir neleido jai atsistoti, nors ji bandė atsistoti, o kitoje rankoje laikytu metaliniu žarstekliu jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į kairės kojos šlaunį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes sumuštą vietą skauda iki dabar. Atsirado kraujosruvos, patino toje vietoje koja. Dėl ko jai sudavė J. M., šis jai nesakė. Mušdamas ją, J. nieko nekalbėjo. Kai jai J. M. metaliniu žarstekliu sudavė į kairės kojos šlaunį, ji ranka bandė atsiginti, tai yra užstoti mušamą vietą, ir jai tada J. M. vieną kartą sudavė metaliniu žarstekliu į kairės rankos dilbį. Jai liko kraujosruva, o sumuštą vietą skauda iki dabar. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai ją J. M. mušė su metaliniu žarstekliu, nusimovė metalinio žarsteklio medinė rankena. Tada jis tą metalinį žarsteklį numetė prie stalo ir paėmė elektros prailgintuvo laidą, kuris buvo įjungtas į rozetę netoli lovos. Jis elektros prailgintuvo laidą perlenkė tris kartus ir juo jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į tą pačią kairės kojos šlaunį. Suduodant parilgintuvo laidu jai į kairės kojos šlaunį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes sumuštą vietą skauda iki dabar. Ant kojos liko žymės, o kojos ta vieta sutinusi iki dabar. Ji pradėjo verkti ir pasakė, kad skambins policijai. Ji pasiėmė nuo lovos, šalia savęs nukritusį, telefoną. Kai ją mušė, ji telefoną visą laiką laikė dešinėje rankoje, tačiau jis jai iš rankos iškrito ant lovos šalia jos, kai ji buvo mušama. J. M. bandė atimti telefoną, tačiau neatėmė. Ji puolė skambinti pagalbos numeriu 112, o J. M. pasakė, kad lauks kieme, ir išėjo iš gyvenamojo namo lauk. Su juo kartu išėjo ir jo draugas. Ji iš karto nuėjo prie lauko durų ir jas užrakino. Kai ją mušė J. M., kambaryje buvo A., kuris sėdėjo ant fotelio, o šalia šio stovėjo J. draugas. Šie nieko nedarė, nieko nesakė, nesikišo. Kas tas J. draugas, ji pasakyti negali, nes nežino šio vardo ir pavardės. Tą J. draygą ji yra mačiusi anksčiau. Šis yra pas ją atvažiavęs kartu su J.. J. šį tikrai pažįsta ir galėtų įvardinti. Tas asmuo atvežė J. dabar ir prieš tai buvo atvežęs. J. draugas vairuoja juodos spalvos automobilį "Mersedes", kurio valstybinių numerių ji nežino. Kai ji užsirakino duris, A. paliko name. Ar A. ką nors sakė, kai ji buvo mušama, ji nepasakys, nes nepamena. Ji išsikvietė policiją, kuri atvyko, o ji išėjo į lauką. Lauke buvo J. M. ir jo draugas. Taip pat kieme stovėjo ir jų automobilis. Policijos pareigūnams ji papasakojo tai, ką ir dabar pasakoja, tačiau policijos pareigūnai jai nustatė 2,60 promilių girtumą, todėl pareiškimo iš jos neėmė, nors ji sakė, kad nori rašyti pareiškimą. Medikai taip pat buvo atvykę, kurie ją apžiūrėjo, tačiau niekur nevežė, paliko namuose. Policijos pareigūnai J. ir jo draugą su automobiliu išlydėjo iš kiemo, palaukė, kol išvažiuos J. ir jo draugas, o tuomet ir patys išvažiavo. Kitą dieną ji vėl skambino pagalbos telefonu Nr. 112, nes norėjo, kad atvyktų policijos pareigūnai, kad ji galėtų parašyti pareiškimą dėl to, kad buvo sumušta ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuomet pas ją atvyko policijos pareigūnai, ir ji parašė pareiškimą. Pas ekspertus tuo kartu ji sakė, kad nevyks, tačiau ji buvo nuvykusi. Ekspertai ją apžiūrėjo. Į medikus po to, kai ją apžiūrėjo greitosios pagalbos specialistai, ji papildomai nesikreipė ir nesikreips, nes jai padaryti tik sumušimai, kraujosruvos bei buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ji reikš, dėl to, kad ji labai išsigando, patyrė didelį skausmą, nes sumuštas vietas skauda iki šiol, jautė nepatogumus, bijo būti viena namuose, kad vėl neatvažiuotų ir nebūtų sumušta. Neturtinei žalai atlyginti ji nori pareikšti 1000 eurų civilinį ieškinį. 2020-08-23 vėlai vakare pas ją buvo atvažiavęs J. su tuo automobiliu, kuris buvo atvažiavęs tą dieną, kai buvo sumušta. Su kuo J. buvo atvažiavęs, ji pasakyti negali, nes nematė. J. buvo priėjęs prie miegamojo kambario lango ir pabeldė į jį, prašė įleisti. Ji tylėjo, nieko nesakė. Tada J. nuėjo į mašiną, užsidarė dureles ir išvažiavo iš jos gyvenamojo namo kiemo. Jam išvažiavus, suskambo jos telefonas. Skambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Tas numeris turėtų būti asmens, kuris atvežė J. pas ją į namus su "Mersedesu". Ji atsiliepė,ir jai tas vyriškis pasakė, kad ji atsiimtų pareiškimą, kurį ji parašė ant tų dviejų panelių, kurios ją taip pat sumušė 2020-08-23, ir dėl to yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Ji atsakė, neturi ką kalbėti su jjuo ir padėjo ragelį. Daugiau pas ją jie nebuvo atvažiavę ir neskambino. Kai buvo apklausiama pareigūnų 2020-08-21 gal ne viską tiksliai pasakė, nes dar buvo šoke, todėl dabar, jau kažkiek tai nusiraminusi, ji nurodė, kaip viskas buvo tiksliai, tai yra, kiek kartų ir su kuo jai buvo suduota. (1 t., b. l. 66-70).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojos J. M. ir įtariamojo J. M., kurios metu J. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, apie 23:40 val. jai J. M. sudavė tris kartus žarstekliu į kairės kojos šlaunį. Žarsteklis buvo metalinis. Po suduotų smūgių jai liko mėlynos spalvos kraujosruvos. Taip pat jai J. M. sudavė laidu - prailgintuvu tris kartus į tą pačią koją. Ji bandė užsidengti nuo smūgių ir tada jai kliuvo į kairę ranką, tarp alkūnės ir riešo. Metaliniu žarstekliu jai kliuvo vieną kartą. J. M. metalinį žarsteklį numetė ant grindų. Metaliniam žarstekliui buvo nutrūkusi medinė rankena. Rankena nutrūko dėl suduodamų smūgių. Ta rankena buvo supuvusi. Prailgintuvą jis taip pat numetė ant žemės. Daugiau manęs J. M. jos nemušė. Jai buvo sukeltas fizinisskausmas. Tuo tarpu J. M. paroidė, jog jis besigindamas J. M. tik sudavė prailgintuvu, kurį rado kambaryje. Jis nematė, kur sudavė, ar į koją, ar į užpakalį. Prailgintuvas buvo susivyniojęs. Jis nežino, ar po jo suduoto smūgio liko J. M. kažkokie sužalojimai. Daugiau jis J. M. nesudavė nė vieno smūgio pailgintuvu. Taip pat jis nesudavė J. M. metaliniu žarstekliu į kairę koją. Jis galėjo J. M. sukelti fizinį skausmą, bet jis sudavė besigindamas, nes ji ir jam taip pat sudavė ir sukėlė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 80-81).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2020-08-20 jis buvo pas J. M. namuose, kur jie dviese vartojo alkoholį. Jis nežino, kiek buvo valandų, tačiau lauke jau buvo tamsu, kai pas J. atvažiavo du vyriškiai, kurių jis nepažįsta. Dėl ko jie tuo laiku atvažiavo, jis nežino. Jis negali pasakyti, ar prieš atvažiuojant tiems vyriškiams J. su vienu iš jų bendravo. Jam apie tai J. nieko nesakė, o jis J. neklausė. Kiek pamena, J. sakė, kad turi atvažiuoti J., tačiau ji šio neįleis. Dėl ko ji šio nenori įleisti, jis pasakyti negali, nes nežino, kadangi apie tai J. jam nesakė. Jiems būnant kambaryje, kažkas pabeldė į duris. J. nuėjo atidaryti durų, o jis pasiliko kambaryje. Su kokia mašina šie atvažiavo, jis pasakyti negali, nes jis į lauką išėjęs nebuvo. Kad jie atvažiavo su mašina, jis suprato iš garso, ūžimo. Tame kambaryje, kuriame jie buvo, degė šviesa, tačiau kambaryje, per kurį reikia ateiti į tą kambarį, šviesos nedegė, nes jos iš viso ten nėra. J. įleidus atvykusius asmenis, jis išgirdo, kad vyksta žodinis konfliktas. Jis girdėjo, kaip J. sako kažką panašaus: "dink iš kambario, neįleisiu". Jis sėdėjo kambaryje, kur degė šviesa, bet nėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, nes nenorėjo kištis. Jis negali pasakyti, ar J. į tai, ką ji pasakė, buvo atsakytą. Jis nematė kiek asmenų ir kas pas ją atvažiavo ir įėjo pro duris į kambarį. Jam būnant tame kambaryje, sėdint ant fotelio, jis išgirdo J. žodžius: "baik, ką čia darai" ir pamatė, kad J. traukiasi į kambarį, kuriame degė šviesa, kuriame jis sėdėjo ant fotelio. J. traukėsi į tą kambarį, kuriame jis buvo, šonu. Kai J. atėjo į tą kambarį, kuriame jis sėdėjo ant fotelio, ji šonu sėdosi ant lovos, ir jis tada pamatė, kad į kambarį įeina du vyriškiai. Vyriškių vardų ir pavardžių jis nežino. Vieną iš jų jis matė pirmą kartą, o tas kitas, kuris rankoje turėjo metalinį žarsteklį, buvo matytas pas J. iš seniau. Vienas iš vyriškiu rankoje turėjo metalinį žarsteklį, juo mosikavo ir ėjo link J., o ji šonu sėdosi ant lovos. Tas vyriškis kokius du kartus, kiek tiksliai kartų nepasakys, sudavė metaliniu žarstekliu jai į kairės kojos šlaunį. Sudavęs tuo metaliniu žarstekliu, šis jį numetė ant grindų. Jis pasakė: "vyrai, baikit, ką čia darote, kam reikia tų nesąmonių". Vyriškiai tylėjo, nieko nesakė, nekonfliktavo su juo. Viskas įvyko greitai. J. neverkė. Jis nežino, iš kur tas žarsteklis buvo paimtas, kam jis priklauso. Jis gal J.. Jis nematė, ar tuo žarstekliu buvo suduota J. tamsiame kambaryje. Kai J. tas vyriškis sudavė, J. pasakė, kad iškvies policiją, ir čiupo telefoną, kurį turėjo su savimi. Ji skambino policijai. Tada tie vyriškiai, nieko nesakę, išėjo lauk iš gyvenamojo namo. J. skambino policijai, būdama kambaryje. Matė mašinos šviesas išvažiuojant iš kiemo ir suprato, kad tie vyriškiai išvažiuoja iš J. gyvenamojo kiemo. Prie jo tas vyriškis, kuris J. sudavė metaliniu žarstekliu per kairės kojos šlaunį, daugiau J. nemušė arba jis nematė, ar neatkreipė dėmesio dėl girtumo. Jis buvo labai stipriai pavartojęs alkoholio. Tas kitas vyriškis, kuris buvo kartu su tuo vyriškiu, kuris sudavė J. metaliniu žarstekliu į kairės kojos šlaunį, nieko nedarė, stovėjo ir žiūrėjo, nesikišo, nieko nesakė, J. nemušė. Tas vyriškis, kuris sudavė J. su metaliniu žarstekliu, yra J. pažįstamas J., nes J. po to jam kalbėdama paminėjo. Jis tą vyriškį yra matęs pas J. atvažiuojanti, tačiau su juo nebendrauja, nežino jo vardo ir pavardės, kiek J. tik sakė, kad jis yra J.. Buvo atvykusi policija. Jis sėdėjo kambaryje. Įėjo policijos pareigūnas, pamatė, kad jis girtas, pasakė, kad yra girtas ir išėjo iš kambario. Jis į lauką nebuvo išėjęs ir negali pasakyti ar buvo atvykę medikai ar ne, nes to nežino, nematė. Jo tą vakarą policijos pareigūnai nieko neklausė ir jis su policijos pareigūnais nebendravo. Kai atvyko policija, J. išėjo į lauką, todėl visas pokalbis tarp J. ir policijos pareigūnų vyko lauke. Ar, kai atvyko policijos pareigūnai, dar buvo tie vyriškiai, kurių vienas buvo J., jis pasakyti negali, nes nežino. Jis nematė ir negali pasakyti, ar tas J. J. sudavė į kairės rankos dilbį ir su prailgintuvu. Jis nematė, kad šis būtų sudavęs J. į tą pačią koją, į kurią sudavė metaliniu žarstekliu. Gal jis to nematė dėl girtumo, o gal jai buvo suduota tuo metu, kai ji buvo dar tamsiame kambaryje, prieš ateinant į tą kambarį, kur jis buvo ir, kur degė šviesa. Dėl ko J. sumušė J., jis pasakyti negali, nes nežino. Jis nenukentėjo, jam žala jokia nepadaryta, jo rimtis nebuvo sutrikdyta. To kito vyriškio, kuris buvo su J., jis apibūdinti negali, todėl atpažinti negalėtų, nes jis nestebėjo šio veido, neįsidėmėjo jo veido bruožų. Apklausiamas papildomai liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Ž. parodė, kad jis tikslios datos neprisimena, bet tai įvyko maždaug prieš mėnesį, kai jis vakare su J. M. buvo jos namuose (duomenys neskelbtini) k., kur jie vartojo alkoholį. Daugiau žmonių nebuvo. Jie išgirdo mašinos ūžesį. J. nuėjo prie durų, o jis liko sėdėti kambaryje ant fotelio. Jis išgirdo triukšmą, nes jie konfliktavo, bet jis nieko nematė. J. į kambarį įėjo atbulomis, o J. priekiu, kuris jai sudavė. Viskas vyko apie 23 val. Jis į lauką išėjęs nebuvo. J. atidarė namų duris. Jis girdėjo, kaip ji sakė: "neleisiu, ką čia darai?" Ji nenorėjo jų įsileisti į vidų. Jis girdėjo J. balsą, o kito balso jis negirdėjo. Vėliau J. ir J. įeidinėjo į kambarį. J. pavardės jis nežino. Iki šio įvykio jis J. buvo matęs tik vieną kartą. J. traukėsi atbulomis nuo J., o šis ėjo priekiu. Šie abu atsirado kambaryje. J. sudavė J. metaliniu žarstekliu per koją, į šlaunį. Jis nežino, iš kur šis gavo žarsteklį. Jis nesupranta, dėl ko įvyko konfliktas. Po to J. pastovėjo dar kurį laiką kambaryje, bet šis nesikoliojo. J. čiupo telefoną ir skambino policijai. Jis tuo metu sėdėjo. Jis buvo stipriai girtas. J. žarsteklį numetė. Jis pasakė: "baigit, ką čia darot, vyrai". Buvo J. ir dar vienas vyras, kuris atėjo iš paskos J.. Kitas vyras nieko nedarė. Viskas nurimo, daugiau incidentų nebuvo. Šie pastovėjo kambaryje gal minutę, bet nieko nesakė. J. paskambino policijai, o šie turbūt išvažiavo. Jis iš to kambario nebuvo išėjęs. Jis nematė, kaip atvažiavo policija, nes jis visą laiką buvo kambaryje. Kol šie visi trys įėjo į kambarį, konfliktas truko apie 1-2 minutes. Žarsteklio iki įvykio J. namuose jis nematė, o po įvykio jis į jį neatkreipė dėmesio. Daugiau nieko jis vyrų rankose nematė. Po įvykio su J. ir tais vyrais jam bendrauti neteko. J. po įvykio išvažiavo pas draugę. Jis nebendravo su ja, o tik pasisveikino. Jis pyksta, kad jį į šį reikalą įvėlė. Jis tų vyrų daugiau nematė, o tik šiandien pirmą kartą po įvykio susitiko su jais, bet jie nieko nekalbėjo. Ateinančią savaitę jis planuoja išvykti dirbti į užsienį, o grįš gruodžio mėnesio pabaigoje. Jis grįš, pabus ir vėl išvažiuos. Įvykio dieną jis gėrė visą dieną namuose, o paskui atėjo pas J.. Ji irgi buvo išgėrusi, bet už jį mažiau. Atvykę vyrai jam atrodė blaivūs. Jis girdėjo, kaip J. skambino ir kvietė policiją. Ji kalbėjo telefonu lauke. Kai J. paėmė telefoną skambinti, tie vyrai išvažiavo. Jis girdėjo, kaip triknktelėjo durimis. Jis policijos pareigūnams sakė, kad yra girtas, todėl jis nieko nežino. Policijos pareigūnas sakė: "esi neadekvatus, ir nėra čia ko tavęs klausinėti". Jis nežino, ar girtumas trukdo prisiminti įvykio aplinkybes, bet jis papasakojo tiek, kiek prisimena. (1 t., b. l. 95-98, 105-106).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. jis nuvažiavo pas J., kurios pavardės jis nežino. Jis nuvažiavo su J. M.. Pas J. nuvažiavo vakare, bet, kiek buvo valandų, jis pasakyti negali, bet lauke buvo tamsu. J. gyvena (duomenys neskelbtini), bet kaimo, kuriame gyvena J., jis nežino. Pas J. jis važiavo nebe pirmą kartą, prieš tai yra buvęs. Pas J. važiavo juodos palvos automobiliu "Mercedes Benz", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso jam, o jis ir vairavo minėtą automobilį. J. jam pasakė, kad J. susisiekė su šiuo ir kviečia atvažiuoti, dėl to jis ir vežė J. pas J.. Jis ir J. pagalvojo, kad gal kažkas nutiko J.. Vėlus metas buvo, dėl to ir vežė J. pas J.. Nuvaživus pas J., automobiliu jie įvažiavo į gyvenamojo namo kiemą, kur sustojo ir išlipo iš automobilio. Išlipus iš automobilio, kieme nieko nebuvo. J. taip pat išlipo iš automobilio. Išlipus kieme iš automobilio jie matė, kad gyvenamajame name degė šviesa, ir girdėjosi muzika. Jis ir J. priėjo prie lauko durų, į kurias pasibeldė. Kuris iš jų beldė, jis nepamena. Lauko duris atidarė J.. Atidariusi duris J. pasisveikino ir užvedė pokalbį. Ką tiksliai ji kalbėjo, jis pasakyti negali. Vyko flirtas tarp J. ir J.. Atidarius duris J., jis ir J. užėjo į prieškambarį, o po to į kambarį, kuriame degė šviesa. Jie užėjo į kambarį, kuriame degė šviesa, dėl to, kad juos pasikvietė J.. J. ir J. santykiai buvo kaip merginos ir vaikino. J. yra pas ją miegojęs. Jie jautė vienas kitam simpatiją. Einant pas J. į kambarį, jis nieko rankose nesinešė, o taip pat rankose nieko nesinešė ir J.. Užėjus į kambarį pas J., kur degė šviesa, jis pamatė, kad fotelyje sėdi vyriškis, kuris buvo girtas. Suprato, kad tas vyriškis yra girtas, iš išvaizdos, tai yra veidas buvo raudonos spalvos, šis nerišliai kalbėjo, kambaryje buvo pristatyta alkoholio - alaus tuščių butelių. Jis pirmesnis į tą kambarį įėjo. Po to į tą kambarį įėjo J. ir J.. Šie, prieš ateidami į tą kambarį, kažką kikeno. Jis pagalvojo, kad J. dėl to vyriškio kilo problemų. Jis klausė to vyriškio, kas nutiko. Vyriškis kažką bandė sakyti, tačiau nieko nepasakė. J. jau tuo metu su J. buvo tame kambaryje. J. pasakė, kad viskas gerai, tai jos kaimynas. Jie J. pradėjo klausti, dėl ko ji skambino. J. užsimanė kad norėjo, jog J. nupirktų alkoholio, dėl to J. išsikvietė. J. atsisakė pirkti alkoholio, bandė sugėdinti J., kad ji taip dažnai vartoja alkoholį. J. puolė draskyti akis, sakydama: "kas tu jai toks". Ką tiksliai ji sakė, jis nepasakys. J. jai atsakė: "eik, tu durnele". J. pasakė: "kokia aš tau durnelė?" ir delnu vieną kartą sudavė J. į dešinės pusės veidą. J. nenugriuvo, bet bandė paimti į glėbį J., tačiau J. buvo neblaivi, todėl sunku buvo ją nuraminti. J. išsivadavo iš J. glėbio ir dar kartą sudavė delnu J. į tos pačios pusės veidą. J. nenugriuvo. J. nenurimo, plūdos žodžiais, sakydama: "nori dar, nori dar". J. nuo žemės pačiupo prailgintuvą, o kita ranka laikė atstumą nuo J., kad ji vėl jam nesuduotų į veidą. Ji bandė J. suduoti, dėl to J. ir laikė atstumą, o tuo prailgintuvu vieną kartą sudavė J. į sėdmenis. J. pasiliko stovėti ir pasakė: "nu dabar aš tau iškvieiu policiją". Po to, kai J. sudavė J. prailgintuvu į sėdmenis, J. nusiramino. J., sudavęs prailgintuvu J. į sėdmenis, numetė prailgintuvą atgal ant grindų. J. po suduoto vieno karto prailgintuvu į sėdmenis neverkė. Ji pasiliko tame pačiame kambaryje. J. tuo kartu dėvėjo trumpus džinsinius šortus ir maikutę. J. suėmė ranka už prailgintuvo, kuris buvo susilankstęs, ir juo sudavė į sėdmenis, galėjo kliūti ir į koją. Tas vyriškis, kuris sėdėjo ant fotelio, nieko nedarė. Daugiau J. J. nesudavė, o tas suduotas smūgis buvo, kaip ir jo gynyba nuo J., kad ji daugiau ant jo nepultų ir jam nesuduotų. J. pasiėmė telefoną, kuris, kaip jam atrodo, buvo ant lovos ir skambino 112 numeriu. Ji paskambinusi pradėjo šaukti, kad jai reikalinga medicininė pagalba, kad jai daužo per galvą su kačerga. J. šaukdama į telefoną sakė, kad kažkas nori iš jos atimti telefoną. Ji J. išvadino užpuoliku. Šaukdama į telefoną, ji vaidino, kad jai kažkas nutiko, nors jis ir J. stovėdami stebėjo ir nieko nedarė J.. Pabaigus pokalbį J. pagalbos telefonu, J. pradėjo vėl kažką grasinti, todėl jis išėjo iš gyvenamojo namo į mašiną. J. pasiliko gyvenamojo namo kambaryje su J. ir tuo vyriškiu. J. netrukus, galima sakyti iš karto, jam išėjus, taip pat atėjo į automobilį. Jie laukė policijos, nes norėjo išsiaiškinti susidariusią situaciją. Iš J. pokalbio su bendruoju pagalbos centru jis suprato, kad ji nesugebėjo paaiškinti, kur yra, todėl jis sėdo į automobilį ir važiavo pasitikti policijos pareigūnų, o J. pasakė, kad šis pasiliktų prižiūrėti J., kad ji nepridirbtų daugiau nesąmonių, sau nepakenktų. Jis nuvažiavo, sulaukė policijos pareigūnų ir jiems parodė, kur yra įvykęs įvykis. Nuvažiavus J. gyvenamuoju adresu, jis ir J. policijos pareigūnams pasakė, kad dėl jų buvo iškviesta pagalba. Vienas policijos pareigūnas buvo užėjęs pas J. į gyvenamąjį namą, nes sakė, kad kambaryje yra dar vienas žmogus. Grįžus policijos pareigūnui iš gyvenamojo namo į lauką, jo paklausė: "kaip liudininkas?", o policijos pareigūnas pasakė, kad liudininko klausė, kas nutiko, tai tas asmuo policijos pareigūnui atsakė, kad nieko nematė, nieko negirdėjo. Jam taip sakė policijos pareigūnas. Tas policijos pareigūnas, kuris buvo kambaryje, buvo tamsių plaukų, o kitas policijos pareigūnas, buvo šviesių plaukų. Atvyko medikai. Kai J. ėjo pas medikus, jis matė, kad J., kiek pamena, ant kairės kojos yra sumušimo žymė nuo prailgintuvo, tai yra vienas raudonas ruožas. Atvykus medikams, jie ją apžiūrėjo ir pasakė: "mergaite, tu nežinai kada greitąją reikia kviesti". J. medikai nesivežė, o paliko namuose. Policijos pareigūnai klausė, kas nutiko. Jis ir J. papasakojo tai, ką dabar papasakojo policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai nustatė J. 2,60 promilių girtumą ir pasakė, kad turbūt ji pareiškimo nerašys. Jie klausė, ar jiems rašyti pareiškimą, tai policijos pareigūnas paklausė, ar jiems to reikia. Policijos pareigūnams jis davė telefono numerį, jei reikėtų pasiaiškinti dėl to įvykio. Policijos pareigūnai ir jie išvažiavo iš J. kiemo kartu. Daugiau pas J. jis su J. sugrįžę nebuvo. J. rankose neturėjo jokios metalinės kačergos ir su ja J. nemušė. (1 t., b. l. 109-113).

Liudytoja J. J. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. 23:53 val. buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo gautas apie tai, kad sumušė, skauda koją. Važiuojant nurodytu adresu, jie sutiko policijos automobilį, kuris su švyturėliais greičiausia vyko prieš tai jos paminėtų adresu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji matė, kad stovi automobilis, kuris, kaip suprato, laukė atvykstančių policijos pareigūnų, nes tas laukęs automobilis važiavo priekyje, kuris rodė kelią, o policijos automobilis važiavo iš paskos to automobilio, o jie greitosios medicinos pagalbos automobiliu važiavo iš policijos automobilio paskos. Nuvykus nurodytu adresu, kieme buvo mergina, du vyrai ir policijos pareigūnai. Kas tie vyrai, ji pasakyti negali, jie jai buvo nematyti. Ji mano, kad jie nevietinai. Mergina buvo patenkinta, švytinti, pavartojusi alkoholio. Policijos pareigūnai nustatinėjo J. M. neblaivumą, bet kiek promilių jai buvo nustatyta, ji pasakyti negali, nes nežino. Kad J. neblaivi, ji suprato iš jos elgesio, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji dėvėjo šortukus ir maikutę trumpomis rankovėmis. Tuo metu lauke buvo šilta. Kai tik pamatė tą merginą, ji matė, kad jai ant kairės šlaunies yra pailgas paraudimas, kuris buvo raudonas, šviežus sumušimas. Ji tada tą merginą pasikvietė į greitosios medicinos pagalbos automobilį apžiūrai. Apžiūrėjusi J., ji matė, kad ant šios kairės šlaunies yra šviežias sumušimas, kuris buvo raudonos spalvos, bet nebuvo pageltęs ar pamėlęs. Sumušimas buvo ne mažas pailgas, sprindžio dydžio, o gal ir truputį didesnis. Daugiau jokių sužalojimų jai J. M. nerodė, nors ji klausė, ar dar yra kur nors ant kūno kokių sumušimo žymių. Ji nematė kitų sumušimo žymių ant matomų J. kūno vietų. Kiek pamena, ji klausė J., kas tie vyrai, tai ši, kiek ji pamena, atsakė, jog nepažįstami. Iš J. kalbos ji suprato, kad tuos sužalojimus J. padarė tie vyrai, tačiau, ar jie abu ją sužalojo, ar vienas iš jų, ji negali pasakyti. Ar apie tai J. minėjo, ji nepamena. J. nesakė, su kuo jei padarė tuos sužalojimus. Ji J. jokių vaistų nedavė, neleido, nes nereikėjo, kadangi buvo tik sumušimas. Dėl tokiu sužalojimų J. nereikėjo vežti į Priėmimo skyrių, dėl to ši ir buvo palikta po apžiūros namuose. Ji, apžiūrėjusi J., šiai pasakė, ar šiai ne gėda, kad dėl to kviečia greitąją, gal kas nors miršta, kuriam reikalinga pagalba. J. į jos žodžius nesureagavo, juokėsi. Abu vyriškiai, buvę kieme, elgėsi gražiai, jie nekėlė konfliktinės situacijos. Tie, kieme buvę, vyriškiai jai neaiškino įvykusio įvykio aplinkybių. Ji su jais nebendravo. Apžiūrėjus J. M., jie išvyko, o policijos pareigūnai liko aiškintis įvykio aplinkybių. (1 t., b. l. 116-119).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos jis neprisimena, apie 24 val. buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti adresu: (duomenys neskelbtini), pas pranešėją, kurios vardo ir pavardės jis neprisimena, kad iš jos namų išprašyti nepageidaujamus asmenis. Jiems pasukus nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), juos pasitiko du jaunuoliai, kurie važiavo juodos spalvos "Mercedess Benz" automobiliu. Vienas vaikinas buvo su akiniais ir skustais plaukasi, o kitas buvo stambaus kūno sudėjimo. Kiek jis pamena, jie abu buvo iš (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vaikinas su akiniais. Kitas vaikinas aiškino, kad jie atvažiavo pas pranešėją, kuri juos pasikvietė, kuri, išgėrusi alkoholio, ėmė su juo konfliktuoti, kuri patiišprovokavo konfliktą. Šie vaikinai juos palydėjo į įvykio vietą, kur vyko konfliktas. Prieš juos pas pranešėją atvyko medikai, kurie ją apžiūrėjo, bet, kaip jis suprato, jokių sužalojimų pranešėjai nenustatė. Pranešėja buvo akivaizdžiai neblaivi, kuriai buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Akivaizdžių sužalojimų ant pranešėjos kūno jis nematė. Pranešėja sakė, kad pas ją atvyko nepageidaujami asmenys, o ji nori, kad ties asmenys būtų išprašyti. Nenustačius sužalojimų bei pranešėjos paklausus, ar ji turės pretenzijų, ji pasakė, kad ji pretenzijų turės. Jis pasiūlė jai išsiblaivius kreiptis į policiją, o ji pasakė, kad apie tai pagalvos. Abu vaikinai buvo blaivūs. Jie pasakė šiems išvažiuoti iš pranešėjos namų, kadangi jie yra nepageidaujami. Jis nepamena, ar pranešėja sakė, kad ją vaikinai sumušė, bei, ar vaikinai sakė, kad juos pranešėja sumušė. Kiek jis prisimena, nė vienas iš vaikinų pretenzijų dėl pranešėjos elgesio neturėjo, o tik sakė, kad pati pranešėja, pasiėmusi kačergą, lakstė po kambarį. Ant vaikinų atvirų vietų jokių sumušimo žymių nesimatė. Nė vienas iš šių nesakė, kad šiems būtų buvęs sukeltas fizinis skausmas. Į namo vidų jis įėjęs nebuvo, o į kambarį buvo įėjęs tik kolega M. B., kuris sakė, kad kambaryje yra kažkoks vyras, tačiau, šio paklausus, kas įvyko, pastarasis teigė, kad jis nieko nematė. (1 t., b. l. 122-125).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis dirbo Pakruojo policijos komisariate, kai gavo pranešimą, jog iš pranešėjos namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), neišeina kažkokie asmenys. Kai jie gavo pranešimą, jau buvo tamsu. Vykstant į įvykio vietą link (duomenys neskelbtini) kaimo, juos pasitiko jaunas vyras su tamsios spalvos automobiliu, kuris palydėjo juos iki pranešėjos J., kuri jų laukė lauke. Lauke laukė dar vienas jaunuolis. Abu jaunuoliai buvo iš (duomenys neskelbtini) miesto. Jie pasakė, kad J. policiją iškvietė dėl jų, nes jie su J. sukonfliktavo, o vienas iš jų sudavė J. per koją. Su kuo sudavė, jis neprisimena. J. jiems aiškino, kad pas ją atvyko du nepažįstami, kurie iš jos namų neišeina. Ši sakė, kad pas ją yra kaimynas, ant kurio tie du asmeys taip pat puolė. Vienas iš vaikinų sakė, kad J. pati jam paskambino ir prašė atvažiuoti. J. buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas, o tie du vaikinai buvo blaivūs. Jis nuėjo į J. namus, kur viename iš kambarių sėdėjo kažkoks vyras, kuris buvo neblaivus. Šio paklausus, kas čia vyksta, šis pasakė, jog nieko nematė, nieko nežino, nes jis miegojo. Kambaryje buvo akivaizdūs girtavimo požymiai, nes mėtėsi alaus tara, buvo prilaistyta ant grindų, bet grumtynių požymių nesimatė. J. sakė, jog ji nenori, kad tie du jaunuoliai būtų pas ją namuose, todėl jie paprašė šių iš J. namų išvykti. Jaunuoliai geranoriškai išvažiavo. Vienas iš jaunuolių paliko jiems savo telefono numerį, jei dar ko nors prireiktų. Pas J. buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrėjo, tačiau, kas buvo nustatyta J., jis nežino. J. sakė, kad, kai ji isiblaivys, parašys pareiškimą, bet jis nežino dėl ko, ar dėl konflikto su vaikinais, ar dėl jos sumušimo. Ant J. kūno akivaizdžių sužalojimų jis nesimatė. Tuo metu tie du jaunuoliai iš (duomenys neskelbtini) niekam jokių pretenzijų neturėjo, šie nieko nesakė, kad būtų nukentėję įvykio metu. Ant šių kūnų jis jokių sužalojimų nepastebėjo. J. buvo nurodyta, jog ji galės rašyti pareiškimą, kai išsiblaivys. (1 t., b. l. 128-131).

2020-08-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėja J. M. pateikė pareiškimą, nurodydama, jog 2020-08-20 apie 23:40 val., jai būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), bei girtaujant kartu su pažįstamu A. Ž., atvykęs J. M. žodinio konflikto metu, rankoje laikydamas metalinį žarsteklį, o po to ir elektros laido prailgintuvą, kiekvienu iš jų ne mažiau kaip po tris kartus jai sudavė per kairės kojos šlaunį bei kairės rankos dilbį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Į medicinos ekspertizę ji nevyks. Apklausiama liudytoja J. M. parodė, kad 2020-08-20, laiko tiksliai pasakyti ji negaliu, tačiau ne anksčiau kaip 18:00 val., pas ją atėjo pažįstamas A. Ž., su kuriuo ji vartojo alkoholį miegamajame kambaryje. Apie 23:30 val. pas ją į namus atvyko J. M., kuris su jais alkoholio nevartojo. Kartu su J. atvyko ir jo draugas, kurio nei vardo, nei pavardės ji nežino. Po kelių minučių su J. ji apsižodžiavo. Tuiomet ji liepė šiam išeiti. J. po tokių jos žodžių labai supyko ir, iš virtuvės atsinešęs metalinį žarsteklį, be jokių žodžių, jį laikydamas rankoje, sudavė jai žarstekliu ne mažiau tris kartus per kairės kojos šlaunį bei kairės rankos dilbį, o ištrūkus žarsteklio medinei rankenai, pasiėmęs elektros prailgintuvo laidą, juo jai sudavė į tą pačią kojos vietą ne mažiau 3-4 kartų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu, kambaryje buvę, A. ir J. draugas nesikišo. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasakė, kad policijos pareigūnų lauks kieme, ir išėjo. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, tačiau paliko namuose, į gydymo įstaigą jos nevežė. Apie jokius sužalojimus jie jai nieko nesakė. Policijos pareigūnai jai nustatė 2,60 promilių girtumą, ir, jai paprašius, J. išlydėjo, kad šis nebegrįžtų. Į medicos ekspertizę ji nevyks, o dėl civilinio ieškinio pareiškimo ji apsispręs tyrimo eigoje. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas baltos spalvos plytų bei jo į kambarys, kuriame yra statinė krosnis, prie kurios guli 6 mm skersmens, ilgio 43 cm užlenktu 5 cm ilgio galu metalinis žarsteklis. Šalia žarsteklio guli medinė žarsteklio rankena 12 cm ilgio. Einama į sekantį kambarį, kuris yra minėto kambario dešinėje. Kambaryje prie pietinės sienos stovi dvigulė lova, ant kurios yra užtiestas violetinės spalvos užtiesalas. Prie lovos galo guli 4 m ilgio baltos spalvos elektros prailgintuvas. Žarsteklis ir elektros prailginimo laidas iš įvykio vietos paimami. Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 7-22).

2020-08-21 asmens apžiūros protokole užfiksuota J. M. kūno apžiūra, kurios metu ant J. M. kairės rankos dilbio stebima 4 cm ilgio ir 0,5 cm pločio kraujosruva, o ant kairės kojos šlaunies stebimos dvi, esančios viena šlaia kitos, patinusios kraujosruvos, kurios yra apie 10 cm ilgio ir apie 5 cm pločio, o virš jų stebima krajuosruva apie 2 cm ilgio ir 1 cm pločio. Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 23-28).

2020-08-20 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2020-08-20 23:53 val. buvo gautas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra sužalota J. M.. Atvykę medikai apžiūrėjo J. M., kuriai fiksavo specifinius minkštųjų audinių trauminius sužalojimus ir patirtą skausmą. Pacientė teigė, kad ją sumušė. Konstatuota, kad pacientė neblaivi. Pacientė nesutiko vykti į gydymo įstaigą. (1 t., b. l. 35-36).

2020-08-25 specialisto išvadoje konstatuota, kad J. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimai kairiame dilbyje; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje. J. M. nustatyti sužalojimai neatmetama galimybė, jog galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktrais. Odos nubrozdinimai kairiame dilbyje padaryti, kontaktuojant su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais, daiktais. J. M. nustatyti sužalojimai padaryti 11 trauminių poveikių metu. J. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 41-42).

2020-09-10 specialisto išvadoje konstatuota, kad J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai kairiame dilbyje padaryti, kontaktuojant su bukais, ribotą paviršių turinčiais, daiktais. J. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir apžiūrai pateiktais daiktais, tai yra metaliniu žarstekliu su medine rankena ir elektros laido prailgintuvu. (1 t., b,. l. 46-47).

2020-09-03 informaciniame pranešime nurodyta, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje 2020-08-20 23:46 val. buvo gautas pranešimas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-08-21 13:17 val. buvo gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikiamas skambučių skaitmeninių garso įrašų kopijos. (1 t., b. l. 61).

2020-10-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gauto 2020-08-20 23:46 val. apžiūra, kurios metu girdima, kaip pranešėja nurodo, jog pas ją atvažiavo vaikinai ir ją sumušė. Pranešėja nurodo, jog iš jos bando atimti telefoną. Pranešėja nurodo, jog jos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pranešėja prisistato J. M.. Girdisi, kaip vyriškas balsas sako: "išjunk telefoną". Pranešėja vėl nurodo, jog iš jos bando atimti telefoną. Pranešėja šaukia operatorei: "ponia, padėkit". Pranešėja nurodo, jog jai reikia greitosios medicinos pagalbos. Pranešėja teigia, jog ją mušė žarstekliu. Ji nurodo, jog ji nekraujuoja, bet jai skauda koją. Pranešėja tvirtina, jog smurtautojai dar yra su ja, iš kurių yra tik vienas. Peržiūrėjus 2020-08-21 13:17 val. pagalbos telefono skambutį iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), girdimas operatorės ir J. M. pokalbis, kurios metu J. M. nurodo, jog vakar ji buvo išsikvietusi pareigūnus, nes ją sumušė, bet ji vakar negalėjo rašyti pareiškimo, kadangi buvo išgėrusi. J. M. nurodo, jog ji norėtų parašyti pareiškimą, bet ji neturi kuo nuvažiuoti į policijos komisariatą, kadangi yra tolimas atstumas. Pranešėja tvirtina, jog ji buvo sumušta (duomenys neskelbtini). Operatorė pasitikslina, ar pranešėja yra J. M., ką pranešėja patvirtina. Operatorė nurodė, jog ji šią informuos telefonu, kai sužinos, ką šiai reikia daryti. (1 t., b. l. 62-65).

2020-10-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, jog atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34412-20, objektyvių duomenų, patvirtinančių J. M. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, negauta. Nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymai skirtingi, kaltinant vienas kitą smurtu. Įvykio vietoje buvę liudytojai taip pat duoda skirtingus parodymus. Tik liudytojas A. S., kuris atvyko kartus su J. M., tvirtina, jog konflikto metu J. 2 kartus trenkė J. M. į veidą. Tuo tarpu A. Ž. parodė, jog jis nematė, kad J. būtų sudavusi kažkuriam iš vaikinų per veidą. Policijos pareigūnai patvirtino, jog, nuvykę į įvykio vietą, ant vaikinų atvirų kūno vietų jokių sumušimo žymių nematė, o jaunuoliai pretenzijų niekam neturėjo bei nieko nesakė, kad jie būtų nukentėję įvykio metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis į policiją su pareiškimu kreipėsi tik po kelių dienų, tai yra tik po to, kai sužinojo, kad J. M. parašė pareiškimą dėl smurto. Taigi nėra nustatyta, kad J. M. sudavė smūgius į veidą J. M. ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. (1 t., b. l. 132-135).

Kaltinamojo J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis fiziškai smurtaudamas ,tyčia metaliniu žarstekliu pastumdamas nukentėjusiąją J. M. į petį, dėl ko ji, griūdama ant lovos, susitrenkė dešinės kojos šlaunį į medinį lovos kraštą, po to jis su viena ranka, laikydamas nukentėjusiąją J. M. ir taip neleisdamas jai atsistoti, su kitoje rankoje turėtu metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip tris kartus suduodamas nukentėjusiajai J. M. į kairės kojos šlaunį bei, jai bandant išvengti smūgių ,užsidengiant ranka, vieną kartą metaliniu žarstekliu suduodamas į kairės rankos dilbį bei elektros laido prailgintuvu suduodamas ne mažiau kaip tris kartus į kairės kojos šlaunį, taip nukentėjusiajai J. M. padarė poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat atsižvelgdamas į kitus BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus : į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę ,motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė , būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis J. M. teistas 9 kartus (t.1., b .l. 142-154, 156-163, 164-181 ), baustas administracine tvarka (t.1., b .l. 182-185 ), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ( t.1., b.l.187), šiuo metu dirba (t.2., b .l. 77-80). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jis naują nusikalstamą veiką įvykdė, turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas jau baustas laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmėmis, todėl bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) J. M. atžvilgiu bus pasiekti ,paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Kadangi kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymu tyrimu, todėl, paskyrus jam bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaltinamasis J. M. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės , jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, sutiko atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. J. M. dirba, nurodė, kad turi šeimą, jo sugyventinė yra nėščia. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino, sulaukė iškviestų ir atvykusių pareigūnų, davė parodymus. Nukentėjusioji J. M. įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 2,60 promilių girtumas, ji pati pasikvietė kaltinamąjį J. M. atvykti pas ją į namus,kur įvyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nors J. M. ir buvo teistas bei turi neišnykusį teistumą, teismas konstatuoja, kad jis padarė tinkamas išvadas iš ankstesnių teistumų, nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. jokių naujų nusikaltimų nepadarė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo J. M. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus į išdėstytą, J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Civiliniai ieškiniai:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Byloje nustatyta, jog J. M. padarė tyčinį nusikaltimą prieš nukentėjusiąją J. M., kuri turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos, turi būti priežastinis ryšys. Nukentėjusioji J. M. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 90), kurį palaikė teisiamajame posėdyje ir prašė priteisti iš kaltinamojo J. M.. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad patyrė šoką, jautė baimę. Pablogėjo emocinė būklė. Persikėlė kitur gyventi, dabar su draugu gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Baimės jausmas iki dabar yra. Juto skausmą. Norėtų, kad J. M. jai sumokėtų. Tartis dėl mažesnės sumos gali. Kaltinamasis J. M. sutiko nukentėjusiajai atlyginti 250 eurų neturtinės žalos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamojo J. M.veiksmai ( fizinis smurtas) sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą , dėl ko ji patyrė neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, todėl neturtinė žala priteistina. Pažymėtina, kad piniginė satisfakcija turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, o ne ką kitą, o teismo priedermė - teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas. Kaltinamasis J. M. padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka atlyginti neturtinę žalą, tik nesutinka su nukentėjusiosios prašomu jos dydžiu. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai J. M. dėl padaryto sužalojimo nereikėjo vykti į gydymo įstaigą, papildomai į medikus ji nesikreipė, nesigydė. Jokių kitokių įrodymų dėl padarytos neturtinės žalos dydžio teismui ji nepateikė. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kas aptarta, bei į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, nukentėjusiosios J. M. prašomas priteisti jai neturtinės žalos dydis mažintinas , priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 300 Eur.

2020 m. rugpjūčio 25 d.įtariamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.(2 t., b. l. 27-29), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

2020 m. rugpjūčio 25 d. įtariamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 30-34), kuri Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartimi buvo panaikinta.

2020 m. spalio 21 d. buvo primtas prokuroro nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1000 eurų sumai, esančiai asmeninėje J. M. banko sąskaitoje, laikotarpiu nuo 2020-10-21 iki 2021-04-21. (2 t., b. l. 35-40).

Byloje esantys daiktiniai įrodymai :elektros prailgintuvas, žarsteklis su medine rankena, laikomi Pakruojo rajono PK., 1 vnt. CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, laikomas prie baudžiamosios bylos .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299,301-307, 312-313 straipsniais

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimo bausme šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. bausmę – laisvės atėmimą keturiems (4) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ,5 dalies 5,6,7, 8 punktų taisyklėmis, J. M. paskirtos keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams , įpareigojant nuteistąjį J. M. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką : tęsti darbą, netekus darbo ,užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš J. M. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. M. 300 ( trijų šimtų) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Likusį J. M. civilinį ieškinį-700 eurų atmesti.

2020 m. spalio 21 d. prokurorės priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2020-10-21 iki 2021-04-21 į įtariamojo J. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ AB, 1000 eurų sumą, uždraudžiant ja disponuoti, bet leidžiant kiekvieną mėnesį naudotis iš šios sąskaitos iki 380 eurų suma, pakeisti ir palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo J. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ AB, 300 ( trijų šimtų) eurų sumą, uždraudžiant ja disponuoti, bet leidžiant kiekvieną mėnesį naudotis iš šios sąskaitos iki 380 eurų suma, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl 300 eurų neturtinės žalos J. M. atlyginimo įvykdymo dienos .

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Daiktinius įrodymus: elektros prailgintuvą, žarsteklį su medine rankena, laikomus Pakruojo rajono PK , sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus. 1 vnt. CD su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė