Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Laimos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai K. P. ir U. P. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai gyvendami santuokoje drauge baigė statytis namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nors šie namai buvo pradėti statyti iki santuokos sudarymo, tačiau jų statyba yra baigta santuokos metu, todėl šie namai laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Namų registracija nebaigta. K. P. vardu yra registruotas sklypas, kuriame stovi namai, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo motinai įstatymo nustatyta tvarka per nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjos mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Jis aktyviais veiksmais rūpinosi žmonos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus. Pareiškėjos tėvas palaidojo sutuoktinę su dukters pagalba. K. P. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktine, rūpinosi jais, tvarkė juos, užsiiminėjo sodininkyste ir daržininkyste, šienavo aplinką, mokėjo mokesčius, sudarė draudimo sutartis dėl namų. Pareiškėjos tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad visas turtas ir taip jam priklauso, kadangi jo vardu buvo sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. P. ir U. P. buvo pareiškėjos tėvai, kurie susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27, 28). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. kovo 2 d. pažymos duomenimis, 1998-2002 m. namų ūkio knygoje K. P. vardu registruota namų valda (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)); namų valdoje esančius pastatus K. P. statėsi pats (el. b. l. 18-25). Pareiškėjos tėvo vardu taip pat įregistruoti du žemės sklypai, įsigyti jo santuokoje 1993 m. sausio 22 d. valdybos potvarkio pagrindu: žemės sklypas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 33-37). Iš gyventojų registro išrašo duomenų (el. b. l. 28) matyti, kad U. P. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, namo, registruoto tėvo vardu, statyba buvo baigta santuokos metu. Todėl laikytina, kad šie namai yra bendroji jungtinė nuosavybė (1964 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalis).

Mirus pareiškėjos motinai U. P. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo pradėta, Testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimą (el. b. l. 29-31). Iš pareiškime nurodytų rašytinių paaiškinimo ir prie pareiškimo pridėtų dokumentų (mokėjimo nurodymų, draudimo liudijimo, el. b. l. 6, 9, 11, 14, 40-44) nustatyta, kad po pareiškėjos motinos U. P. mirties jos tėvas K. P. aktyviais veiksmais rūpinosi motinos turtu: sutvarkė jos likusius asmeninius daiktus, nuotraukas, perėmė dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus. K. P. liko gyventi tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su sutuoktine. Pareiškėjos tėvas rūpinosi namais (duomenys neskelbtini), mokėjo už paslaugas, teikiamas šiuose namuose, sudarė draudimo sutartį, drausdamas namą nuo ugnies, vandens ir gamtinių jėgų.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad jos tėvas K. P., miręs (duomenys neskelbtini), iš karto po savo sutuoktinės U. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liko gyventi jų bendrai baigtame statyti name. Pareiškėjos tėvas rūpinosi mirusiosios turtu ir prižiūrėjo šiai priklausiusį turtą kaip savo, t. y. sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus, rūpinosi bendrais namais, tvarkė juos, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos tėvas elgėsi su sutuoktinės turtu kaip jo savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo ir disponavimo.

Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos tėvas K. P., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės U. P. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po U. P. ir K. P. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.