Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas iš metalo“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. Č. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas iš metalo“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreditoriaus R. Č. pareiškimo pagrindu 2024 m. balandžio 18 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viskas iš metalo“, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės 60 000,00 Eur skolą, 6 079,94 Eur delspinigius, 3 059,19 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus R. Č. naudai.

2. Procesiniai dokumentai skolininkei UAB „Viskas iš metalo“ buvo išsiųsti registruotu laišku ir įteikti 2024 m. balandžio 23 d. pasirašytinai skolininkės vadybininkui. Skolininkei per CPK nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas 2024 m. gegužės 14 d. įsiteisėjo.

3. 2024 m. gegužės 17 d. Marijampolės apylinkės teisme gauti ir registruoti skolininkės UAB „Viskas iš metalo“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti kreditoriaus R. Č. reikalavimai dėl 60 000,00 Eur skolos, 6 079,94 Eur delspinigių, 3 059,19 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Viskas iš metalo“. Teismo procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti ir įteikti CPK 123 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta tvarka – juridinio asmens darbuotojui.

12. Skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo pirmosios instancijos teisme gauti 2024 m. gegužės 17 d. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus argumentuodamas tuo, jog skolininkė nenurodė termino praleidimo priežasčių bei neprašė atnaujinti praleisto termino. Skolininkė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad ji dėl vidinių veiklos procesų – vadovo pasikeitimo, neturėjo galimybės susipažinti su teismo atsiųstais dokumentais ir laiku pareikšti prieštaravimus, kurie reiškiami ir dėl to, jog teismo įsakymas yra nepagrįstas, nes prievolės terminas nėra suėjęs. Savo teiginiams pagrįsti apeliantė pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus, kurių pateikti neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme, kadangi neturėjo tikslių duomenų apie termino prieštaravimams pareikšti laiką: duomenis apie vadovo pasikeitimą, duomenis apie akcininkus, duomenis apie skolos terminų atidėjimą. Naujai pateikti skolininkės įrodymai priimami, kadangi juos pateikti teismui būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, šiais įrodymais apeliantė remiasi atskirajame skunde, taip pat šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).

14. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Dėl to, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis).

15. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-250/2003). Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad skolininkei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau ji praleido įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, nėra. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar šiuo konkrečiu atveju skolininkė terminą prieštaravimams dėl išduoto teismo įsakymo praleido dėl svarbių priežasčių. Skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl išduoto teismo įsakymo pateikti pareikštas tik atskirajame skunde.

17. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 19 d. skolininkės UAB „Viskas iš metalo“ tuometinis vadovas R. V. komercijos direktorei pateikė prašymą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų; 2024 m. balandžio 19 d. įsakymu L. K. paskirta laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas nuo 2024 m. balandžio 22 d. 2024 m. gegužės 6 d. įvyko akcininkų susirinkimas, kuriame priimtas nutarimas atleisti R. V. nuo 2024 m. gegužės 6 d. iš įmonės direktoriaus pareigų (nutarimas Nr. 1) ir priimtas nutarimas nuo 2024 m. gegužės 7 d. nauju direktoriumi paskirti L. K. (nutarimas Nr. 2). Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 18 d. teismo įsakymo priėmimo metu ir jo gavimo įmonėje 2024 m. balandžio 23 d. metu skolininkės įmonėje vykstantys vadovo pasikeitimo procesai, ko pasėkoje tyrėjo būti perduoti visi dokumentai, tikėtina galėjo sukliudyti skolininkei laiku susipažinti su teismo dokumentais (teismo įsakymu) ir laiku pareikšti dėl teismo įsakymo prieštaravimus.

18. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti ir į praleisto termino trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

19. Šiuo atveju nors byloje ir nustatyta, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai, tačiau dėl susiklosčiusių vadovo įmonėje pasikeitimo aplinkybių skolininkė (jos naujasis vadovas) tikėtina neturėjo galimybės laiku faktiškai susipažinti su skolininkei išsiųstų ir jos vadybininkui įteiktų procesinių dokumentų (kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo ir pranešimo) turiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo netikėti skolininkės nurodytomis aplinkybėmis, kad apie Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. teismo įsakymą jos naujoji vadovė sužinojo tik 2024 m. gegužės 16 d. Be to, skolininkė iš esmės iš karto, tik gavusi minėtus procesinius dokumentus, pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, taigi terminą prieštaravimams pareikšti praleido nežymiai – dvi dienas.

20. Nurodytina ir tai, kad bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per dvidešimties dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Taigi, visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 25 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus duomenis, nustatė, kad paskolos sutartys, kurių pagrindu buvo priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. teismo įsakymas, vėlesniais šalių susitarimais buvo pratęstos, taigi terminas paskoloms įvykdyti šiai dienai dar nėra suėjęs. Taigi, užkirtus skolininkei kelią prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, būtų užkirstas kelias ir galimai neteisingo procesinio sprendimo peržiūrėjimui.

22. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skolininkė praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinti. Byloje nenustatyta, kad skolininkė piktnaudžiautų jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veiktų prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Situacija, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, neužtikrintų abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus, taip pat būtų nesuderinama su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

23. Įvertinus tai, kas nurodyta, skolininkės atskirasis skundas tenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skolininkei atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Tenkinus prašymą ir atnaujinus skolininkei terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas iš metalo“ praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. išduoto teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.